Vilkai kėlė puotą: papjovė asilą

„ŪKININKO PATARĖJO“ AKCIJA „VILKININKYSTĖ AR AVININKYSTĖ?“

Lazdijų rajono Žemaitkiemio kaime vilkai kėlė puotą. Plėšrūnai sudraskė asilą. Tai, anot šeimininko, pirmas toks atvejis Lietuvoje. Neranda ir dviejų veršelių, dvynukų. Tiesa, ar tikrai veršelius nunešė vilkai, ūkininkas negali patvirtinti, tačiau jie dingę. Ankstesniais metais pilkasermėgiai yra nusiaubę ir šio ūkio avių bandą.

Nebijo nei asilų, nei žmonių

Marijus Bernatonis iš Žemaitkiemio kaimo sako, kad to, kas įvyko jo ganyklose, nelaime pavadinti negalima. „Nelaimė, kai žmonės serga nepagydomomis ligomis, iš mirties nagų vaduojasi. Pernai tokiu metu sirgau koronavirusu, gulėjau vamzdeliais apraizgytas. Tada būčiau visus asilus ir arklius atidavęs, kad tik pasveikčiau ir gyvas likčiau“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškina ūkininkas.

Ūkininkas neslepia pykčio dėl prarastų gyvulių. „Gaila gyvūno. Dabar asilai vaikšto pakampėmis, nusiminę, rėkia, trimituoja, jiems trūksta to asiliuko, jie išsigandę, ausys pastatytos. Jei pamatytų šunį, nežinau, ką jie darytų“, – pasakoja šeimininkas. Jis mano, kad asilai tikrai gynė savo gentainį, mat asilus ir laiko bandoje tam, kad apgintų vieni kitus: jie gina ir avis, ir kitus galvijus, jei iškyla pavojus, net dantimis kaip šunys puola. „Kas čia per monstrai ateina? Neįsivaizduoju. Nebijo nė asilų rėkimo. Naktį asilų rėkimas visame kaime girdėjosi, o vilkai nebijo“, – šito nesupranta net pats ūkininkas.

Jo asilai ganosi ne kur laukuose, o ganyklose, esančiose arčiau namų, 3 ha aptvertame plote, prie kaimynų sodybos, o ir didžiulis ūkinis pastatas yra. Asiliukai gali ten pasislėpti nuo karščio, lietaus, vėjo, darganos. „Likimo valiai tikrai nebuvo palikti. Dargi savaitgaliais į sodybą atvažiuoja šeimininkai, daržuose darbuojasi, kiemą tvarko. Žmogaus kvapas tvyro visur. Prie pat jų gyvenamojo namo langų mano aptvaras padarytas. Džiaugdavosi tais mano asilais, fotografuodavo, ypač tą išskirtinio dydžio asiliukę, – kalba Marijus. – Piemenukai geri supirkti, brangūs, asilai labai jaučia elektrą, jei tik nesužiūrėjai, akumuliatorius išsikrovė, jie parkeliauja namo. Asilai gudrūs, protingi gyvūnai, jų gudrumo ir budrumo kai kuriems žmonėms dar reikėtų pasimokyti. Kartą žioplinėdama asilė su asiliuku įkrito į durpinę, asilas rėkdamas parodė, kur ta nelaimė atsitikus. Šaukėsi pagalbos. Atrodo, kad meluoju, bet trys žmonės matė įvykį, gali patvirtinti.“

Ir štai iš spalio 11 į 12 d., naktį, papjautas asilas, du veršeliai prapuolė. „Džiaugiausi, karvė atsivedė dvynukus. Jau neturiu. Kita vertus, negaliu sakyti, kad nunešė vilkai, bet kad neatnešė, tai tikrai“, – prisipažįsta ūkininkas. Dabar tik ir girdi kalbas, kad jo veršiukus vilkai nusinešė. Vyriškis trumpai atkerta: „Tai negi atnešė.“

Stebisi net mokslininkai

Penktą valandą ryto už pusės kilometro nuo ganyklų savo namuose Marijus išgirdo asilų rėkimą ir karvių bliovimą. „Miegojau. Pats miegas tokiu metu. Asilai taip rėkė, kad pakilau iš lovos, sėdau į mašiną ir į pievas. Pavažiavau pažiūrėti, bet ką gi ten matysi? Prožektoriumi pašviečiau. Tamsu. Išvažiuodamas į darbą paprašiau, kad draugas pažiūrėtų, kai prašvis. Iš pradžių mažiausios asiliukės nerado, krankliai viską greitai parodė“, – pasakoja ūkininkas. Aptvaro kuoliukai buvo sulaužyti, piemuo ant žemės spragsėjo. Asiliukei perkąsta gerklė, paleisti viduriai, išdraskytas galinis kumpis – toks kraupus vaizdas buvęs. „Buvo atvykę mokslininkai iš universiteto. Jie stebėjosi ir sakė, jog Lietuvoje dar nėra buvę, kad vilkai asilą papjautų. Tai pirmas atvejis“, – sako jis. Paklaustas, kiek gi tų asilų augina, humoro nestokojantis Marijus iškart išpoškina: „Su manim septyni.“ Anot jo, „durnumams“ ir pomėgiams kainos nėra. „Vieni prarūko, kiti prauosto, treti pralošia, o aš asilams pinigus išmėtau“, – ir juokais, ir rimtai kalba M. Bernatonis.

Anot ūkininko, vilkų globėjams visai negaila naminių gyvulių. „Vilkai eina į ganyklas, aptvarus, namų teritorijas, pjauna galvijus. Ir čia ne žiaurus elgesys su gyvūnais, čia normalu. O kokį stresą patyrė asiliukė, kai ją taršė vilkas ir kokį stresą patyrė likę asilai, jeigu jie taip rėkė, kad aš savo namuose už 500 metrų prabudau nuo baisaus jų rėkimo?“ – dėsto ūkininkas. M. Bernatonis sako žinąs, kad atsiras tokių, kurie pasakys, kad jis nesaugo savo gyvūnų, turi juos nakčiai tvarte uždaryti. „Pas mane ūkyje 110 galvijų. Laikau apie 30 arklių. Ponės su kumeliukais, kitų veislių kumelės irgi su kumeliukais. Ar aš juos galiu kas vakarą suvaryti į tvartus, kad vilkai nepapjautų? Žolės pilna, negaliu nuo spalio mėnesio gyvulių tvarte uždaryti ir šienu šerti“, – sako ūkininkas. Ar tai pirmas ir paskutinis vilkų apsilankymas, to pasakyti niekas negali. „Su vilkais nešnekėjau, ką jie planuoja daryti. Aišku, kad ateis, jei ne pas mane, tai kitur“, – mano jis.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Marijaus BERNATONIO ir Lazdijų r. savivaldybės Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus nuotraukos

Susijusios temos - skaitykite: „Ūkininko patarėjo“ akcija „Vilkininkystė ar avininkystė?“, sudraskė asilą, Marijus Bernatonis, vilkai nebijo