Vilkaviškio rajone galvijų leukozės protrūkiai

Praėjusiais metais Lietuvoje nustatytas net 21 enzootinės galvijų leukozės atvejis. Specialistai nerimauja, kad šiemet leukozės židinių Lietuvoje gali būti užfiksuota dar daugiau. Rajone sustiprinta šios ligos kontrolė, per pirmus du mėnesius nustatyti ir patvirtinti keturi nauji leukozės židiniai, iš dar keturių galvijų bandų pakartotinai paimti mėginiai ligai patvirtinti.

Tikrins visus be išimties Kai kalba pasisuka apie enzootinę galvijų leukozę, viename ar kitame kontekste yra minimas ir Vilkaviškio rajonas. Būtent šiame krašte pastaruoju metu užfiksuojama daugiausia šios ligos židinių. Pavyzdžiui, praėjusiais metais iš 21 atvejo šalyje, net 13 buvo nustatyti Vilkaviškio rajone. Tiesa, jau daugybę metų problemų kyla tik šio rajono Kybartų bei Vištyčio seniūnijų galvijų augintojams. Kaip ne kartą yra teigęs Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Gediminas Gvazdaitis, didžiausia tikimybė, kad virusą iš užkrėstų bandų į sveikas perneša kraujasiurbiai vabzdžiai. Tikimybė perduoti virusą padidėja ir kartu laikant užsikrėtusius bei sveikus galvijus. Šiais metais nauji leukozės atvejai nustatyti irgi minėtose seniūnijose. Daugiausia užsikrėtusių galvijų rasta Matlaukio bei Kybeikių kaimuose. Pavyzdžiui, greta Kybeikių maždaug 200 šimtų metrų spinduliu esančiose keliose fermose leukozė buvo užfiksuota net trijose bandose. „Rajone situacija kelia nerimą, tačiau užsikrėtusių bandų procentas visos šalies mastu kol kas dar nėra didelis, tad Lietuva dar nerizikuoja prarasti sveikos bandos statuso, kurį įgijo 2012 m. Mūsų tarnybos specialistai kasmet patikrina ne mažiau kaip 20 procentų kiekviename šalies rajone laikomų galvijų bandų. Įvertindami riziką, Vištyčio ir Kybartų seniūnijose šiemet esame numatę patikrinti visus vyresnius nei metų galvijus. Tikimės, kad pradėjus tirti visas galvijų bandas šiose seniūnijose, pavyks išaiškinti galimus leukozės atvejus ir taip efektyviau suvaldyti situaciją“, – vylėsi G. Gvazdaitis.

Dalis jau likvidavo Didžiausioje šiemet leukozės apimtoje bandoje yra 67 galvijai – šeši iš jų užsikrėtę. Kitoje bandoje iš 17 galvijų leukozė buvo nustatyta net dvylikai. Šiuo atveju ūkininkui teko priimti nelengvą sprendimą – atsisakyti visos bandos. Tokį patį sprendimą priėmė ir dar vienas Vilkaviškio rajono ūkininkas. Neatmetama, kad tokiu pačiu keliu gali pasukti ir dar keli ūkininkai. Praėjusiais metais, nustačius leukozę, savo bandų taip pat atsisakė ne vienas karvių augintojas. Gydymo nuo leukozės nėra, o tikimybė, kad praėjus pusei metų ir atlikus pakartotinius tyrimus liga vėl bus nustatyta – didelė. „Pirminius tyrimus atlieka privatūs veterinarijos gydytojai, o mūsų tarnybos specialistai vėliau juos kartoja ir patvirtina arba paneigia pirminius rezultatus. Kartais būna, kad kraujo mėginiai rodo ne tokį rezultatą dėl karvės veršingumo, lėtinių ligų ar kitokių fiziologinių procesų. Tuomet šių galvijų kraujas dar kartą imamas po 2–3 mėnesių“, – aiškino G. Gvazdaitis.

Gydyti patiems – didelė rizika Tradiciškai pagrindiniais leukozės platintojais įvardijami kraujasiurbiai vabzdžiai, tačiau dabar akivaizdu, kad ne vien jie yra kalti dėl šios klastingos galvijų ligos plitimo. Anot Vilkaviškio VMVT viršininko, ne mažiau įtakos tam turi ir neatsakingas gyvulių gydymas. „Ūkininkai, leisdami vitaminus ar kokius nors vaistus, neretai naudoja tą patį švirkštą ir tą pačią adatą keliems galvijams. Tokia praktika yra labai pavojinga. Būtina laikytis ir biosaugos reikalavimų, kovoti su kenkėjais, visų pirma – kraujasiurbiais“, – teigė G. Gvazdaitis. Jam pritarė ir veterinarijos gydytoju Vilkaviškio rajone dirbantis Arvydas Šlivinskas. Anot jo, pastaraisiais metais privačių specialistų ūkininkai beveik nekviečia, daugumai iš jų atrodo, kad jie patys gali nustatyti ligas ir patys jas išgydyti. „Gal žmonėms per brangios veterinaro paslaugos? Vis dėlto kartais reikėtų pagalvoti, ar sutaupytas vienas kitas euras neturės skaudesnių pasekmių ateityje. Tokio masto leukozės protrūkis šiame rajone – ne pirmas. Kažkada buvau paskirtas dirbti į „Šilupės“ kolūkį kovoti būtent su šia liga. Tuomet mes ją išnaikinome per dvejus metus. Buvo toks laikas, kai per pusmetį turėjome išnaikinti net šešis šimtus leukoze užsikrėtusių karvių. Tada kasmet gyvuliai būdavo tiriami, todėl vėliau didelių ligos protrūkių pavykdavo išvengti. Pastaraisiais metais kraujo mėginiai būdavo imami tik išimtiniais atvejais, tad leukozė vėl išplito. Tikiu, kad dabar, kai visi galvijai vėl pradėti tirti, leukozė anksčiau ar vėliau pasitrauks“, – vylėsi A. Šlivinskas.

Padeda apsaugos priemonės Anot A. Šlivinsko, sužinoję apie leukozę žmonės skaudžiai reaguoja, ima ieškoti kaltų. Tiesa, visi sutinka, kad tai – didžiulė problema, su kuria reikia kovoti, tad retas prieštarauja sergančių galvijų likvidavimui. Apsisaugoti nuo šios ligos yra gana sunku, tačiau, veterinarijos gydytojo nuomone, tam tikri nuo kraujasiurbių vabzdžių galvijus saugantys purškalai, specialūs auskarai ar kitos priemonės iš dalies padeda nutolinti leukozę. „Aš atlikau apklausą ir pastebėjau, kad tie ūkiai, kurie naudoja įvairias apsaugos priemones, problemų su leukoze neturi. Yra purškalų, kurie naudojami tris kartus per metus. Su veterinaro paslauga vienam gyvuliui jie kainuoja maždaug vieną eurą. Manau, jog tikrai galima šiek tiek investuoti, siekiant apsisaugoti nuo skaudesnių pasekmių. Be to, visi ūkininkai, perkantys galvijus iš kitų bandų, turėtų sumokėti papildomus dešimt ar penkiolika eurų ir ištirti perkamų gyvulių kraują“, – patarimus dalijo A. Šlivinskas. Jam pritarė ir G. Gvazdaitis.Jis pabrėžė, kad prieš įsigydami galvijus žmonės turėtų pasidomėti ir bandos, iš kurios jie planuojami pirkti, sveikatos būkle. To galima paklausti aptarnaujančio veterinarijos gydytojo arba kreiptis į VMVT teritorinį padalinį. Be to, ši informacija viešai skelbiama ir VMVT interneto tinklapyje.

Žada keisti kompensacijų tvarką Gyventojai, susidūrę su enzootine galvijų leukoze, turėdavo daugybę problemų, patirdavo didžiulių nuostolių. Iki šiol kompensuojami nuostoliai tik už priverstinai paskerstus leukoze užsikrėtusius galvijus, tačiau žalą patiria visa banda. Nuo galvijų bandos paskelbimo enzootinės galvijų leukozės židiniu iki veterinarinių apribojimų panaikinimo praeina nemažas laiko tarpas – nuo pusmečio iki metų. Per šį laikotarpį parduodami sveikus galvijus skersti žemdirbiai gauna daug mažesnę nei rinkos kaina pinigų sumą. Ūkininkams produkciją apskritai sunku realizuoti, nes ne visos skerdyklos noriai perka sveikus sanuojamos bandos galvijus. Vis dėlto situacija artimiausiu metu turėtų keistis. Tą patvirtino ir žemės ūkio viceministras Saulius Savickis. Tiek į jį, tiek į žemės ūkio ministrą Bronių Markauską Vilkaviškio rajono ūkininkai kreipėsi prašydami kompensuoti visus dėl leukozės patirtus nuostolius. S. Savickio teigimu, teigiamų pokyčių galima tikėtis jau kitą metų ketvirtį. Jis pasakojo, kad Žemės ūkio ministerija, suprasdama sudėtingą situaciją Vilkaviškio rajone galvijininkystės sektoriuje dėl leukozės pasireiškimo, inicijavo susitikimą su VMVT atsakingais specialistais įvertinti šią neeilinę problemą. VMVT specialistų vertinimu, atsižvelgus į tyrimų dėl enzootinės galvijų leukozės, atliktų šiais metais iki vasario 2 d., rezultatus, prognozuojama, kad šiemet gali būti nustatyta net apie 30 šia liga užkrėstų bandų, kuriose laikoma 1,5–2 tūkst. galvijų. „Pasitarimo metu buvo aptartos ligos pasireiškimo priežastys, esamo kompensavimo mechanizmo principai ir galimybės tikslinti kompensavimo tvarką numatant galimų nuostolių dengimą ne tik už priverstinai skerdžiamus užsikrėtusius, bet ir visus bandoje esančius gyvulius. Šiuo metu lėšų numatyta tik sergantiems gyvuliams skersti, bet ne minėtos ligos prevencijos priemonėms. Planuojama šių metų antrąjį ketvirtį įvertinti galimybes skirti lėšų siūlomam kompensavimui ne tik už priverstinai skerdžiamus užsikrėtusius gyvulius. Kai bus priimti sprendimai dėl tokių nuostolių kompensavimo, atitinkamai bus patikslinta ir nuostolių kompensavimo schema“, – teigė S. Savickis.

Andrius GRYGELAITIS