Vilkų medžioklės sezono ankstinimas – misija (ne)įmanoma?

„ŪKININKO PATARĖJO“ AKCIJA „VILKININKYSTĖ AR AVININKYSTĖ?“

Nors sveikas protas ir kaimyninių šalių patirtis diktuoja išeitį,

tačiau Aplinkos ministerija kol kas nieko nenori girdėti.

Lietuvoje vilkai taip suįžūlėjo, kad net pradėjo puldinėti žmones, o kur dar kasnakt dešimtimis pjaunamos avys, veršeliai... Negi valstybės pareigūnai į tai niekaip nereaguos, džiaugsis už šių plėšrūnų globą gaunamais ES pinigais ir lauks, kol pilkiai užpuls begrybaujantį jų bičiulį ar giminaitį? Beje, Vokietijos leidinys „Bild“ pranešė, jog praeitą savaitę vilkai sudraskė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pievoje besiganiusį ponį...

„Ūkininko patarėjas“ ėmėsi iniciatyvos ieškoti būdų, kaip išspręsti vilkų problemą, siekia plėšrūnų medžioklės taisyklių pakeitimų, kviečia neabejingus ūkininkus, medžiotojus, politikus drauge surasti teisingiausius sprendimus, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus.

Leidimas turi būti išduodamas nedelsiant

Itin patyręs medžiotojas Gediminas Žiūkas ŪP teigė, kad vilkai kalendoriaus tikrai neskaito, tačiau jaučia, kad medžioklės sezono metu jiems geriau kojos iš miško tankmės nekelti, o jam pasibaigus – galima ir į žmonių kiemus užsukti. Pašnekovas įsitikinęs, kad vilkus būtų galima pradėti medžioti ir anksčiau, nes vasarai baigiantis jų vaikai jau būna paaugę.

„Liepai baigiantis, o gal rugpjūčio vidury, kartu su elnių patinais, bebrais būtų galima pradėti medžioti vilkus, juolab kad šie plėšrūnai rugsėjo mėnesį ūkininkams pridaro daugiausia žalos“, – samprotavo profesionalus medžioklės žinovas G. Žiūkas.

Pasak kauniečio, probleminius vilkus reikėtų leisti medžioti ištisus metus, ir nesvarbu, ar jų sumedžiojimo metinis limitas yra pasiektas.

„Jei vilkas užpuolė naminius gyvūnus, leidimą jį sumedžioti reikia išduoti iš karto ir tam teisė galėtų būti suteikta eiliniam gyvosios gamtos apsaugos pareigū-nui“, – kalbėjo medžiotojas. Jo teigimu, dažnai gyvulius užpuolę vilkai po paros ar dviejų sugrįžta į tą pačią vietą pratęsti puotos, todėl sėkmingiausia medžioklė būtų jų patykojant netoliese.

„Jei leidimo sumedžioti probleminį vilką išdavimas užtrunka savaitę ar dar ilgiau, tai, kaip sakoma, tuose miškuose jo ir pėdsakai būna atšalę, be to, nereikia pamiršti, kad vasarą išginti plėšrūną iš miško dėl didelės žolės, lapų gausos yra labai sudėtinga“, – sakė G. Žiūkas, užsimindamas, kad tokiai pilkių medžioklei reikėtų leisti naudoti ir naktinio matymo prietaisus bei naktinius taikiklius.

Kaip atskirti probleminį vilką miške?

Kaišiadorių medžiotojų draugijos pirmininkas Vilius Karpavičius ŪP taip pat tvirtino, kad vilkų medžioklės sezoną reikėtų ne tik ankstinti. „Vilkus reikėtų leisti medžioti kaip senais laikais – visus metus“, – kalbėjo V. Karpavičius, atkreipdamas dėmesį į tai, kad vilkai sudrasko daugybę šunų. „Vos kur vienkiemyje amteli koks ant grandinės pririštas nabagėlis, žiūrėk, ir nebėr, o kiek stirnų, elnių, kitų medžiojamų gyvūnų sudrasko plėšrūnai“, – aiškino patyręs medžiotojas.

V. Karpavičius piktinosi vien dėl posakio „probleminis vilkas“. „Ar ant jo kailio pritvirtinta etiketė su tokiu užrašu, o mes, net neturėdami kuo pasišviesti, turime tai pamatyti?“ – retoriškai klausė daugiametę medžioklės patirtį turintis pašnekovas. Jo nuomone, pati išaugusi šių plėšrūnų populiacija yra probleminė, todėl jei kur vilkai padaro ūkininkams žalos, reikėtų išduoti leidimus juos medžioti visame rajone ir ne vienam medžiotojų būreliui, o iš karto bent keliems. „Tuomet bus sumedžiojama daugiau šių plėšrūnų ir tarp jų, greičiausiai, bus tas, kurį ministerijos pareigūnai vadina probleminiu“, – savo poziciją grindė V. Karpavičius. Kitas dalykas, į kurį atkreipia dėmesį Kaišiadorių medžiotojų lyderis, – valdžios nurodymai skaičiuoti vilkų pėdsakus miškuose. „Kam tai daryti, jei šie duomenys niekada niekam nenaudojami?“ – kraipė galvą medžiotojas, tikindamas, kad Lietuvoje vilkų šeimų skaičius yra nustatomas ne pagal pėdsakus, o pagal genetinius tyrimus, kuriuos atlieka specialistai iš medžiotojų pristatomų plėšrūnų kūno dalių.

Kaimyninėse šalyse į vilkų medžioklę žiūrima liberaliau

Norėdami gauti daugiau informacijos apie vilkų populiacijos valdymą, tuo pasidomėjome pas savo kaimynus. Štai Latvijos žurnalistė, patyrusi medžiotoja Kataryna Šterna redakcijai pasakojo, kad pradėdami medžioklės sezoną anksčiau, o jis kaimyninėje šalyje prasideda liepos 15 d., latviai turi naudos. „Anksti pradėję vilkų medžioklės sezoną, apsaugome daug ūkinių gyvūnų, nes mokydami vaikus medžioti, plėšrūnai nedrįsta artintis link naminių gyvulių“, – sakė K. Šterna.

Kitas ankstyvos medžioklės pliusas yra tai, kad jų metu dažniausiai sumedžiojami jauni vilkai, todėl nėra išardomos senos šeimos, ko labai siekia šių plėšrūnų sergėtojai. „Medžiotojai imituoja vilkų kaukimą, į kurį beveik visada atsiliepia jauni, nepatyrę vilkai. Taip sužinoma, kuriame miške apsistoję žvėrys“, – teigė medžiotoja, pasakodama, kad vėliau tame miške surengiama tradicinė medžioklė su varovais.

Plėtodama vilkų populiacijos valdymo temą latvių žurnalistė išsakė mintį, kad būtų verta medžiotojus skatinti už sumedžiotus žvėris. „Žinia, Latvijos medžiotojai nelabai nori medžioti vilkų, nes jiems to daryti neapsimoka, todėl tose vietose, kur ūkininkai yra įsirengę gyvulių aptvarus, o žvėrys vis tiek ateina ir daro nuostolius, būtų naudinga jų patykoti“, – aiškino K. Šterna, tvirtindama, kad niekas kitas taip gerai nemotyvuoja, kaip paskirtos piniginės premijos.

O štai Baltarusijos medžioklės žinovas Nikolajus Lagonenko tvirtino, kad jo šalyje vilkus ir dar keletą plėšrūnų leidžiama nemokamai medžioti ištisus metus. „Čia leidžiami visi vilkų medžioklės būdai: Raudonos vėliavos, naktinė medžioklė su specialias matymo prietaisais, termoskopais“, – viešojoje erdvėje skelbė N. Lagonenko. Pasak baltarusio, jo krašte yra daug vilkų medžioklės mėgėjų, tačiau dėl to šių žvėrių miškuose nemažėja.

Ministerijos pozicija – kieta, nes „vilkiukai minta mėlynėmis“

Pateikus argumentus ir paklausus apie galimybes Lietuvoje paankstinti vilkų medžioklės sezoną, aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis laikėsi savo pozicijos: „Vilkų ruja trunka nuo sausio pabaigos iki kovo vidurio, o jaunikliai vedami balandžio–gegužės mėnesiais, todėl vaikingų ar ką tik jauniklius atsivedusių vilko patelių medžioklė nesuderinama su saugomų rūšių naudojimu ir medžioklės etika.“

Pasak ministerijos darbuotojo, Švedijoje, Kanadoje atliktais tyrimais nustatyta, kad probleminiai individai dažniausiai susiformuoja iš jaunų vilkų, anksti netekusių vieno ar abiejų tėvų. Mokymasis medžioti laukinius kanopinius žvėris trunka tol, kol jaunas vilkas palieka tėvų teritoriją, bet svarbiausi yra pirmieji 9 gyvenimo mėnesiai. Ypač didelė probleminių individų susiformavimo rizika kyla, jeigu vilkų medžioklė pradedama anksčiau, nei jaunikliams sukanka 6 mėn., kas Lietuvos sąlygomis apytikriai atitiktų spalio mėn. „Todėl medžioklės sezono pratęsimas gali turėti atvirkščią poveikį – suardytos vilkų šeimos, tėvų netekę jaunikliai nebesugebėtų susirasti pakankamai maisto gamtoje ir būtų priversti ieškoti lengviausiai prieinamo grobio – naminių gyvulių“, – kalbėjo M. Čepulis.

Be to, pašnekovas akcentavo, kad vilkų jauniklių mokymai medžioti tik maža dalimi vyksta naminių gyvulių aptvaruose. „Siūlau visiems pasidomėti jaunų vilkiukų mitybos racionu ir tada pamatysite, kad net 80 proc. jo sudaro uogos, dažniausiai mėlynės“, – aiškino M. Čepulis, tvirtindamas, kad iš gyvų padarų jaunikliai minta tik pelėmis. O kad taip mitybos įpročiai nesikeistų visą gyvenimą...

Gedimino ŽIŪKO, Viliaus KARPAVIČIAUS, Katarynos ŠTERNOS ir 123rf nuotraukos

ŪP korespondentas Dainius ŠEPETYS

Susijusios temos - skaitykite: vilkininkystė, medžioklės taisyklės, Gediminas Žiūkas, Vilius Karpavičius, Kataryna Šterna, Marius Čepulis