Vilkus iš kiemo išvijo šluota

Pilkius pastebėjo prieš savaitę

Vasario 19 dieną, 12.50 val., G. Brazdeikienė, stovėdama namuose prie lango, išvydo dar iki šiol neregėtą vaizdą: kaip iš gretimo miško link jų kiemo drąsiai, lyg būtų vietiniai gyventojai, ristele atbėga du vilkai. Išvydusi juos kieme buvusi sutuoktinių kalė Vega ėmė pasimetusi blaškytis ir ieškoti, kur pasislėpti.

Šeimininko tuo metu namuose nebuvo, apie neįtikėtiną įvykį jam skambučiu pranešė žmona. Ji dar spėjo padaryti ir nuotrauką, o tada čiupo į rankas šepetį ir garsiai triukšmaudama išbėgo į kiemą varyti nekviestų svečių lauk.

Vilkai pabūgę triukšmo atsitraukė ir nudūmė atgal į miško tankmę. Tik po kurio laiko pati šeimininkė susivokė, kas ką tik įvyko, ir pajuto nemenką išgąstį.

Karklėniškiai šioje sodyboje gyvena jau 15 metų, per langus buvo įpratę matyti pro šalį savo keliais traukiančias stirnas ar kitus miško gyventojus, bet į kiemą taip drąsiai atbėgančių vilkų išvysti nesitikėjo. Tiesa, kelis pilkius prieš savaitę A. Brazdeikis matė pro automobilio langą, bet tada nė pagalvoti negalėjo, kad šie vieną dieną užsuks ir į kiemą.

Vyras sakė, kad po šio incidento po kiemą vaikštinėti bus nejauku, o ypač vakarais, sutemus.

„Sunku ir įsivaizduoti kas būtų buvę, jeigu žmona nebūtų pastebėjusi atbėgančių vilkų. Greičiausiai būtume radę tik Vegos kailiuko liekanas. Žmona tik po kurio laiko atsigavusi susivokė, kad ir pati rizikavo savo gyvybe vardan mylimo augintinio. Visa laimė, kad abu liko sveiki gyvi. Tesa, dabar būsime itin atsargūs savo namų teritorijoje“, – kalbėjo A. Brazdeikis.

Palaidi šunys – masalas vilkams

Pakomentuoti šią situaciją „Žemaitis“ paprašė Plungės medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko Sauliaus Vengalio. Jis pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje ne tokie ir reti atvejai, kai naminiai augintiniai, ypač šunys, tampa vilkų grobiu.

„Šiaip gyvenant pamiškėje nereikėtų laikyti palaidų šunų, nes, kaip bebūtų, vilkai yra plėšūnai, o tokie šuneliai jiems yra lengvas grobis. Ypač dabar, kai ganyklos tuščios, nėra nei avių, nei veršių. Yra buvę, kad šeimininkas išeina į kiemą, o prie būdos – tik grandinė su nukąstu antkakliu“, – pasakojo S. Vengalis.

Pasak jo, žinant tai ir pirmadienį Karklėnuose įvykęs nutikimas nekelia nuostabos. Esą pro šalį bėgę vilkai nepraleido progos sumedžioti po kojomis pasipynusį šunelį, atsivijo jį į kiemą, o čia buvo pasitikti karingai nusiteikusios sodybos šeimininkės. Ilgametę patirtį turinčio medžiotojo nuomone, moters poelgis buvo išties drąsus. Kita vertus, Lietuvoje jau seniai nėra buvę atvejų, kad vilkai pultų žmogų.

„Nors mes, medžiotojai, po šio įvykio tarpusavy diskutavom, kad va dabar šunį atsivijo, o ateity, žiūrėk, gal ir kokį grybautoją nudaigos. Tada visi šauks, kad kalti medžiotojai, kam leido vilkų populiacijai taip išplisti. Nors mes metų metais kartojam, kad ši situacija yra bloga, kad reikia didinti vilkų sumedžiojimo normas. Tiesa, šiemet ministras leido sumedžioti šiek tiek daugiau, tačiau to nepakanka“, – įsitikinęs S. Vengalis.

Plungės medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas atskleidė ir tai, kad užpraėjusio pirmadienio nutikimas Karklėnuose sulaukė ne tik žiniasklaidos, bet ir gamtininkų, specialistų dėmesio. Esą teritorija apie minėtą sodybą buvo kruopščiai išžvalgyta, net pakelti dronai, tačiau viskas veltui – vilkų jau ir pėdsakai ataušę.

Žinant, kad per parą suaugęs vilkas įveikia ir po 60 kilometrų, tai nestebina, todėl, pasak S. Vengalio, nereikėtų skubėti daryti išvadų, esą dabar apie Karklėnus siaučia vilkų gaujos.

„Pats kiek prisimenu, Karklėnų miškuose vilkų visada būdavo. Kita paskutiniu metu jų pamėgta vieta buvo Narvaišių apylinkės, kur daug nedidelių miškelių ir kur mažai žmonių. Ten vilkams rojus. Na, ir dar vienas didelis šašas pastaruoju metu – Žemaitijos nacionalinis parkas. Ten apskritai draudžiama medžioti vilkus, tai jie ir veisiasi, siaučia Platelių apylinkėse“, – vilkų pamėgtas vietas vardino S. Vengalis.

Autorė Lina RUIBIENĖ  / ŽEMAITIS

Asociatyvi 123rf nuotr.