Vilniaus rotušėje pristatytos gyvojo paveldo tradicijos

Iškilmingame renginyje dalyvavo tradicijų saugotojai – asmenys, šeimos, bendruomenės, valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai iš Anykščių, Kaišiadorių, Kelmės, Klaipėdos, Mažeikių, Lazdijų, Prienų, Telšių, Zarasų rajonų, Neringos, Palangos savivaldybių, Vilniaus miesto. Susirinkusiuosius sveikino Kultūros ministerijos kancleris Lukas Alsys, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, įrašymą į sąvadą liudijančius sertifikatus teikė Lietuvos nacionalinės UNESCO bei Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado komisijų nariai. Įvairiuose Lietuvos kraštuose vertybes puoselėjančių bendruomenių įvertinimu džiaugėsi ir iškilmėse dalyvavę savivaldybių merai, vicemerai, administracijų atstovai.

„Šiandienos iškilmės primena svarbų dalyką – kultūrą kuria ne institucijos ir ne dokumentai. Kultūrą kuria žmonės. Jūsų atsidavimas, kantrybė ir meilė savo kraštui leidžia tradicijoms išlikti gyvoms net sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Todėl šiandien norisi ne tik sveikinti, bet ir nuoširdžiai padėkoti. Už tai, kad saugote tai, kas trapu. Už tai, kad tikite, jog senosios tradicijos gali būti svarbios ir jaunam žmogui šiandien“, – sakė Kultūros ministerijos kancleris L. Alsys.

Šimtametės tradicijos ir regionų savitumas

Kaišiadorių rajono Darsūniškio bendruomenės atstovai, pristatydami iš kartos į kartą perduodamą Trijų Karalių vaikštynių tradiciją, devintą kartą Rotušėje rengiamų iškilmių dalyviams linkėjo vešlios ir prasmingos bendrystės, o paveldo bendruomenių darbams – sėkmės ir palaimos. Bendrystės ir geros nuotaikos renginyje išties netrūko.

Iki mūsų dienų išsaugotą krašto tradicinį ir 120-ies metų jubiliejų mininčio Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ vadovų sukurtą repertuarą bei savitą grojimo techniką puoselėjantys dabartiniai Skriaudžių kanklininkai ne tik skambino kanklėmis, bet ir susirinkusiuosius pakvietė kartu padainuoti. Žemaičių dounininkų dainavimo tradicija suskambo bendra Telšių „Čiučiuruko“ jaunimo bei Sedos „Rėmolee“ vyresniųjų dainininkų atlikta daugiabalse daina, o kasmet per 300 dalyvių suburiančių Etnomuzikavimo ir tradicinių amatų kursų Kelmėje mokytojų komanda džiugino smagiu instrumentiniu kūriniu.

Mažosios Lietuvos regiono identitetą dar giliau pajusti padėjo jautrus krikštų tradicijos Mažojoje Lietuvoje pristatymas, priminęs dailininko Eduardo Jonušo ir dabartinių menininkų indėlį rekonstruojant ir naujai statant senuosius medinius antkapinius paminklus. Folkloro ansamblio „Aisė“ atlikta evangelikų liuteronų giesmė įprasmino liuteronų giedojimo tradicijos įrašymą į sąvadą.

Ūkinės, meninės veiklos ir dėmesys žirgui

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė ir vietines arba visos šalies bendruomenes telkiančios ūkinės bei meninės veiklos. Sumanios šeimininkės iš Lazdijų krašto dalijosi bulvinių bandų ant kopūsto lapų kepimo paslaptimis, o Šventosios žvejai papasakojo, kaip archajiška nėgių žvejyba Šventosios upėje padeda išsaugoti Mėguvos krašto kultūrinį kraštovaizdį ir identitetą. Pripažinimą pelnė ir analoginės fotografijos praktikai, puoselėjantys autentiškų, mažatiražių vaizdų kūrimo žinias bei įgūdžius bei mėgstantys iššūkius – tradicijos pristatymo metu rankiniu būdu reguliuojamu fotoaparatu buvo įamžinti renginio Rotušėje dalyviai.

Žirgų maudynių Anykštėnų naktigonės šventėje praktikos saugotojų komanda atskleidė, kad ryšys tarp žmogaus ir arklio / žirgo, gimstantis naktigonių ugnyje ir Šventosios upės bangose, yra Anykščių krašto stiprybė ir gyvenimas. Aukštaitiška prakalba ir grupės „Sadūnai“ atlikta daina „Un Sartų“ įspūdingai pristatytas ir vienas lankomiausių žiemos renginių Lietuvoje – daugiau kaip 200 metų tradiciją tęsiančios Sartų žirgų lenktynės Dusetose, kur dera istorinis Aukštaitijos paveldas, žirgininkystės kultūros puoselėjimas ir šiuolaikinio sporto azartas.

Tautinių bendrijų paveldo gyvybingumas

Sąvado sudarytojai šiemet itin džiaugėsi tautinių bendrijų aktyvumu, o iškilmių dalyviai – melodingomis rumunų ir romų dainomis. Jas atliko Lietuvos rumunų kultūros bendrijai „Dačija“ ir Lietuvos romų bendruomenei priklausančios grupės, kurios kartu su kitais amatų, kulinarijos, šokio tradicijas saugančiais ir populiarinančiais tautiečiais plėtoja vertybėmis pripažintas nematerialaus kultūros paveldo praktikas –moldavų ir rumunų pavasario šventę „Marcišor“ bei romų kultūros festivalį „Gypsy Fest“.

Nuo 2017 m. kuriamame Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade šiuo metu jau yra 83 vertybes, atskleidžiančios Lietuvos kultūrinę įvairovę, liudijančios nenutrūkstamą šalies bendruomenėse puoselėjamų gyvųjų tradicijų perdavimą.

Sąvado valdytojas – LR kultūros ministerija, tvarkytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras, kuriam talkina kompetentingų tradicinės kultūros srities žinovų komisija, specialistų tinklas, kultūros, mokslo ir studijų institucijos, nevyriausybinės organizacijos, saugotojų bendruomenės ir pavieniai asmenys. Prie nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir Sąvado kūrimo proceso visi kviečiami prisidėti ir kasmet rudenį teikti vertybių paraiškas.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro informacija