Pomona +28,3 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 8 Lap 2026
Pomona +28,3 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 8 Lap 2026



Bioįvairove besidominti Audronė Šuminienė jaučia, kaip augalai sukuria gilų dvasinį ir emocinį ryšį.

Virsmas, kurio tyloje bręsta nauja pradžia

2025/11/09


Padidink tekstą

Trakų r. įsigytoje ir puoselėjamoje sodyboje vilnietė Audronė Šuminienė iš pradžių norėjo auginti tik spygliuočius. Vasarą jie beveik nepastebimi, tačiau rudenį jų žalios spalvos atspalviai ir tekstūros itin pagyvina aplinką ir harmoningai dera su rudenišku peizažu. Su bioįvairove besidominčia A. ŠUMINIENE apie įspūdžius, kaip rudens virsmą ji jaučia savo sodyboje, apie gamtos ciklų prasmę, žmogaus ryšį su aplinka, apie rudens kvapus, garsus ir spalvas kalbasi „Ūkininko patarėjo“ korespondente Asta RAICEVIČIENĖ.

– Kaip jūsų sodyboje prasideda ruduo – ar pirmiausia jaučiate šviesos, kvapų ar spalvų pokyčius?

– Kiekvienas mūsų rudens ar kito gamtos ciklo, ypač pradžios, ženklus pastebime skirtingai. Auginame skirtingus augalus, skirtingomis sąlygomis. Gaila, bet mes pastebime tik išorinius požymius ar elementus vykstančių pokyčių, nes mums gamtos duota pamatyti augalo fiziologinių pokyčių, vykstančių ląstelėje, rezultatą išorėje. Prie tikrųjų pokyčių priežasčių, vykstančių ląstelėse, prisiliečia mokslininkai. Jie nustatė, kad lapų ląstelėse pradėjus irti žaliąjį pigmentą užtikrinančiam chlorofilui, išryškėja karotinoidai ir antocianinai – tuomet mes pastebime, kad sodo medžiai nusidažo geltona, raudona ar oranžine spalva. Tai sudėtingas procesas, vykstantis ląstelėje.

Vidurvasarį sustiprėja žiogų ir svirplių skleidžiama muzika – tai ženklas, kad jie užaugo ir turi jėgos groti. Tačiau jiems užaugus, vasara persirita į antrąją pusę ir pradeda rudenėti. Prasideda rudens pokyčiai – vasaros šviesa, tarsi teatre prieš spektaklį – pamažu silpsta ir gęsta, žemė vėsta. Mažėjant šviesos ir krentant temperatūrai, augalai ima lėtinti gyvybinius procesus. O rytiniai voratinkliai, sumaniųjų, darbščių vorų numegzti per naktį, ryte žiba tarsi sidabras. Gamtoje pamažu prasideda virsmai, būdingi rudeniui.

– Kuris augalas jums pirmas praneša apie rudens atėjimą?

– Sunku, gal ir neteisinga įvardyti tik vieną augalą, kuris signalizuoja, kad artėja ruduo. Nenoriu jų įžeisti. Mano nuomone, daugelį gėlių galima įvardyti rudens pranašais – tai chrizantemos, rudbekijos, jurginai, šilokai, astrūnai (daugiamečiai astrai) ir kiti.

Šių augalų žiedai džiugina ir puošia sodą iki vėlyvo rudens. Tų pačių augalų kai kurių veislių atstovai pradeda žydėti dar vasarą, o vėlyvesnių – vėliau rudenį. Gal rudeniškiausi augalai – chrizantemos. Nes jos pražysta trumpėjant dienai, o žydėjimą sukelia dienos ir nakties trukmės pasikeitimas po vasaros saulėgrįžos. Dienoms trumpėjant, ilgėjanti naktis signalizuoja augalams pradėti žydėti.

sodyba
Rudenį daugiamečiams žoliniams augalams būdingas ramybės laikotarpis, tarp jų gausu rudeninių žiedų.

Niekas nesiginčys, kad jurginai – rudens augalai. Šiais metais mano gėlyno ankstyvųjų veislių jurginai pradėjo žydėti liepos pradžioje. Ar tai ruduo? Tiesa, rugsėjį jų žiedų resursai buvo beveik išsemti, tačiau kiti jurginai mano gėlynuose sėkmingai klestėjo, kol juos sustabdė šalna.

Tie patys augalai, priklausomai nuo jų veislės, žiedus brandinantys anksčiau ar vėliau, koreguoja mūsų supratimą apie konkrečius augalus, priskiriamus tik vienam sezonui – pavyzdžiui, rudeniui.

– Kokiomis spalvomis nusidažo sodyba rudenį? Ar turite mėgstamą rudens atspalvį?

– Mūsų sodyboje labai daug daugiamečių augalų, smilginių, o vienmečių beveik neauginu. Tad augalų spalvų paletė labai įvairi. Suvaldyti jos per visus kalendorinius metus neįmanoma, o gal ir nereikia. Visada mėgau spygliuočius. Kadaise maniau, kad sodybą apželdinsiu tik spygliuočiais, tačiau vėliau supratau – kokie jie bebūtų gražūs, vien jų neužtenka.

Man ypatingą vietą rudenį užima būtent spygliuočiai. Vasarą jie beveik nepastebimi, o rudenį jų žalios spalvos atspalviai ir tekstūros labai pagyvina bei dera prie rudeniškos aplinkos, ypač tie, kurie turi gelsvą spyglių atspalvį. Po lietaus jie skleidžia sunkiai apibūdinamą „rudens kvapą“, primenantį riešutus.

Labiausiai mėgstu ramių spalvų, natūralistinius gėlynus – žiūrint į juos iš toliau, atrodo, kad jie juda, nes nuolat banguoja smilginiai augalai. Turiu sukūrusi ir gėlynų su ryškesnėmis spalvomis, kurias derinu su kitais augalais – tai sedulos, raugerškiai, japoniniai klevai, „klevukai“.

– Kurie augalai gražiausiai keičia spalvą – ar medžiai, krūmai, ar gėlės?

– Tai labai individualu ir priklauso nuo konkretaus augalo genetikos bei daugelio išorinių veiksnių – augimo sąlygų ir kitų, kuriuos daugiausia kontroliuoja gamta. Kiekvienais metais gali skirtis, pavyzdžiui, data, kada pražysta rododendrai. Mokslininkai teigia, kad raudonos ir skaisčiai raudonos spalvų atsiradimą lemia orai – geriausi raudoni atspalviai pasireiškia drėgnais metais, kai rudens dienos šiltos ir saulėtos, o naktys šaltos.

sodas
Smilginiai augalai yra sodybos puošmena ne tik vasarą, bet ir rudenį.

– Augalų vytimas ir nykimas rudens pabaigoje jums atrodo liūdnas ar prasmingas procesas?

– Tai, ką stebiu krintant rudens lapams, atrodo kaip mirties procesas, tačiau tai iš tiesų yra gyvo ciklo dalis – medžių gyvenimo ciklas sudarytas iš tobulai suderintų augimo, kaupimosi ir miego fazių. Lapai krinta ant žemės, dėl mikroorganizmų poveikio pūva ir pamažu suyra. Jų kritimas nėra medžių mirtis – tai tik lapų mirtis. Jie miršta natūralia mirtimi. Lapų gyvenimo trukmė kitokia nei medžių.

Stoikų filosofai skatino „memento mori“ – „atminkite, kad turite mirti“. Mes per gyvenimą ugdomės gyvenimo vertinimą dabartyje. Dabartis yra viskas, ką kada nors turėjome ir ką kada nors turėsime.

Yra nuomonių, kad medžių lapų numetimas moko mus atsikratyti senų įpročių, mąstymo būdų ir pasenusių įsitikinimų, kurie mums nebetarnauja. Tai gali būti skausmingas procesas, tačiau jis būtinas mūsų augimui ir evoliucijai – taip, kaip su lapais elgiasi medžiai. Atsisakydami to, kas mums netarnauja, sukuriame erdvės naujoms galimybėms ir patirtims, kurios ateis į mūsų gyvenimą.

sodyba
Saulėtą dieną rudeniškoje sodyboje taip ir norisi prisėsti ant suolelio.

– Ką jums ruduo reiškia kaip sodininkei – ar tai atsisveikinimas, ar atpildas už vasaros darbą?

– Krentantys ąžuolų lapai, nostalgiškos spalvos gėlynuose, spygliuočių skleidžiamas „rudens kvapas“, išskrendančių gervių klyksmai sako, kad laikas sustoti „rausus gėlynus“, nes ir jiems reikia ramybės – ramybės augalams ir, kaip juokauja mano šeima, „ramybės nuo manęs“.

Dažnai iš artimųjų išgirstu klausimą, kada nustosiu juos sodinusi. Aš atsakymą žinau – niekada, nes sodindama ypač ryškiai suprantu, kad viskas kinta. Kinta pati gamta. Man ruduo – pokyčių kodavimas kitų metų gėlyne.

– Kokie vaisiai ar uogos jūsų sodyboje šiuo metu sunoksta?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 7 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/11/07

Kooperacijos proveržis Lietuvoje. Darome ar laukiame?

Nors apie kooperacijos plėtrą Lietuvos žemės ūkyje kalbama ir diskutuojama ne vienus metus, realybėje spartesnio proveržio vis dar pasigendama. Kooperacijos idėja atrodo patraukli, tačiau ją įgyvendinti praktiškai nėra taip paprasta. Viena ...
2026/11/07

Miškininkas Ramūnas Mažėtis: sėkminga medžioklė gali baigtis ir be laimikio

Vaikystėje Ramūnas Mažėtis lydėdavo tėtį į žvejybą, o vėliau su pusbroliu talkino Žuvinto rezervate ir žiedavo paukščius. Šiandien Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyri...
2026/11/07

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal ekologinės gamybos logotipo atpažįstamumą

Lietuva užima pirmąją vietą Europos Sąjungoje pagal ekologinės gamybos logotipo atpažįstamumą. Naujausios Europos Komisijos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, šį ženklą atpažįsta 75 proc. Lietuvos respondentų, o ES vidurkis s...
2026/11/07

Elektros fiksuotos kainos planų tarifai per savaitę kilstelėjo nereikšmingai, brango nefiksuotos kainos planai

Per praėjusią savaitę vartotojams siūlomų 12 mėn. fiksuotos elektros kainos planų vienos ir dviejų laiko zonų vidutinės 1 kWh kainos didėjo iki 0,3 proc., o 24 mėn. fiksuotos elektros kainos planų – mažėjo iki 0,7 procento. Per savaitę &scar...
2026/11/07

Mūsų emocijos – jų ginklas. Kaip dezinformacijos skleidėjai naudojasi baime ir pykčiu?

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Kiekvienas iš mūsų bent kartą yra patyręs tą staigų jausmą, kai iš baimės net kojos nutirpsta. Perbraukiame pirštu per išmaniojo telefono ekraną, akys užkliūva už rėk... Būtent šią trapią sekundę mes tampame pažeidžiamiausi. Kol esame įsitikinę, kad giname tiesą ir saugome savo artimuosius, kažkas kitas trina rankomis – manipuliacija suveikė nepriekaištingai. Kodėl šiuolaikiniame informa... Apie tai, kodėl dezinformacijos skleidėjai taikosi į mūsų baimę ir pyktį, ir kodėl šios dvi emocijos laikinai išjungia loginį mąstymą, kalbamės su sveikatos psichologe Gintare KUČIAUSKAITE, dirbančia Kauno psichikos sveikatos centre ...
2026/11/07

Kaip dirbtinis intelektas įveikia biurokratiją

Jungtinės Karalystės (JK) ūkininkas iš Stafordšyro sukūrė dirbtinio intelekto asistentą, kuris automatiškai užpildo jo paraišką subsidijoms gauti ir netgi aptinka klaidas: tai leido jam laiku pateikti paraišką ir...
2026/11/07

Panevėžio rajono bendruomenę subūrė žolynų paslaptys ir kūryba

Panevėžys (JP.lt). Panevėžio rajone, Barklainių I kaimo bendruomenės namuose, surengtas edukacinis vakaras „Ką žolynai šnabžda“ subūrė gyventojus pažinti augalus, ragauti žolelių arbatas ir kurti floristikos kompozicijas. Savo ž...
2026/11/07

Nuo galvijų iki alpakų: ŽŪDC pristato interaktyvų Lietuvos gyvulininkystės žemėlapį

Lietuvoje registruota daugiau kaip 629 tūkst. galvijų, beveik 126 tūkst. avių ir 647 alpakos. O kuriose savivaldybėse jų daugiausia, kokios veislės populiariausios ir kaip keičiasi gyvūnų skaičius? Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų...