Virusines ligas bulvėse platina ir amarai

Lapai sukasi, deformuojasi ir gelsta

Lietuvoje aptinkama viena amarų šeima – Sifoniniai amarai (Aphididae), o bulvėse gyvena iki 10 amarų rūšių. Jie pastebimi apatinėje lapų pusėje, ten maitinasi čiulpdami augalo sultis ir taip jį žalodami.

Daugiausia žalos amarai padaro sėklinių bulvių pasėliuose kaip virusinių ligų platintojai. Norint apsaugoti bulves nuo virusinių ligų ir jų plitimo, kenkėjus būtina laiku naikinti. Maistinių bulvių pasėliuose amarai mažiau reikšmingi. Tačiau ir šiuose pasėliuose amarai gali plisti židiniais ir pakenkti augančioms bulvėms. Smarkiai amarų užpultų augalų lapai susisuka, dalis jų deformuojasi, gelsta. Taip pažeisti augalai išaugina mažesnį derlių.

Lietuvoje kasmet pastebimi du kritiniai periodai, kai nevienodai išplinta amarai. Pirmiausia pavasarį, maždaug nuo gegužės pradžios iki birželio, ir vėliau – kai prasideda vasarinis amarų skraidymas, t. y. liepą.

Gausūs krituliai, vėsūs orai ir vėjas gali labai riboti pavasarinių keliauninkų skraidymus. Nuo žiemojančių augalų šeimininkų atskrendantys amarai daugiausia būna be virusų. Retai, jei nutupia ant sergančių augalų ar kai kurių piktžolių, gali užsikrėsti. Tai gresia ir dirvinėms našlaitėms (Viola arvensis Murr.), daržinėms žliūgėms (Stelaria media), daugeliui dekoratyvinių augalų. Virusai pavasarį, skraidant amarams, daug neišplinta. Didžiausias amarų skraidymas pastebimas liepos antroje pusėje, kai orai šilti, nevėjuoti, mažai kritulių. Kai kuriais metais amarų aktyvumui palankios orų sąlygos trunka bemaž 35 dienas, maždaug nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos. Tačiau pasitaiko metų, kai tokių dienų būna tik apie dešimt.

Padės subalansuotas tręšimas

Amarus labiausiai vilioja bulvių spalva. Gerai išsivysčiusius bulvių kerus kenkėjai apninka mažiau, palyginti su silpnais. Bulves reikėtų pasodinti kuo anksčiau, kad ankstyvoji jų vystymosi fazė (kai jos jautriausios virusinei infekcijai) ir pirmasis pasėlio valymas baigtųsi dar neprasidėjus masiniam virusų platintojų antplūdžiui.

Tręšimo intensyvumas taip pat turi įtakos užkrėtimui virusais. Pavyzdžiui, pernelyg didelis azoto kiekis ilgina augalų vegetaciją, stabdo brandą ir mažina atsparumą virusinei infekcijai, spartindamas jos patekimą iš bulvienojų į gumbus. Be to, azotas maskuoja kai kurių virusinių ligų simptomus, sunkindamas pasėlių valymą nuo ligotų augalų.

Fosforas ankstina augalų brendimą. Tręšiant bulves optimaliomis fosforo trąšų normomis, pasėlį mažiau puola amarai, mažiau tikėtina virusinė infekcija. Analogiškas ir kalio trąšų poveikis. Todėl auginant sėklines bulves, reikia tiksliai subalansuoti tręšimą.

Virusai mažina derlių

Virusai – infekcinius bulvių susirgimus sukeliantys fitopatogenai, jie labai sumažina bulvininkystės efektyvumą. Iš maždaug 20 literatūroje aprašomų bulvių virusų, kurie turi nemažai štamų, 6–9 dėl gausaus paplitimo ir neigiamai didelės įtakos derliui bulvėms ypač žalingi. Visas apsaugos priemonių kompleksas orientuotas prieš juos. Priklausomai nuo viruso rūšies, meteorologinių sąlygų, agrotechninių priemonių, infekcijos proveržio laiko ir veislių atsparumo, virusinės bulvių ligos smarkiai mažina ne tik gumbų derlingumą, bet ir jų kokybę.

Y virusas lapo įdūrimo metu per 30 sekundžių užkrečia augalą. Per tokį trumpą laiką joks insekticidas negali šio viruso sunaikinti. Apsaugoti augalus galite tik neleisdami amarams pradurti lapų. Šiuo atveju amarus atbaido piretroidiniai preparatai.

Apsaugos būdai

Po šiltų orų, kai bulvės tik dygsta, dažnai pasirodo labai daug sparnuotų amarų. Šioje vystymosi fazėje purškimas insekticidas neužtikrina apsaugos – nepaisydami jų, amarai visada vėl įsikurs ant augančių augalų.

Nuo amarų pirmąjį kartą purškiama praėjus dviem savaitėms po bulvių sudygimo ir, priklausomai nuo orų, kartojama kas dvi savaites. Maždaug 2–3 savaites iki planuojamo bulvienojų pašalinimo purškiama paskutinį kartą.

Ankstyvas mechaninis bulvienojų pašalinimas arba jų desikacija, atsižvelgiant į masinį virusų platintojų antplūdį, sustabdo virusų patekimą iš infekuotų antžeminių augalų dalių į gumbus. Pasitaiko, kad amarai pradeda gausiai skraidyti anksčiau nei vidutinio vėlyvumo bulvių gumbai pasiekia optimalų dydį. Tuomet gali tekti labai anksti šalinti bulvienojus.

Pagrindinė bulvių apsauga nuo virusinių ligų – Lietuvoje registruotų bulvių veislių devirusuotos sėklos auginimas ir dauginimas. Meristeminis metodas padeda veiksmingai atsikratyti infekcijos, sparčiai padauginti sėklą ir padidinti derlingumą. Devirusuota sėkla suteikia patikimą derliaus priedą (iki 30 proc. ir daugiau). Toks derlingumas išsilaiko vidutiniškai penkerius metus.

Kad užtektų tik vieno insekticido

Kaip naikinti amarus pagal GAAP – Gerąsias augalų apsaugos praktikos taisykles. Kadangi amarai gausiai bulvėse išplinta ne nuolat ir ne visuose plotuose, GAAP reikalauja insekticidus nuo amarų naudoti tik esant realiam pavojui jautriausiu bulvių augimo tarpsniu – gumbų formavimo metu. Pakanka vieno purškimo insekticidais. Kartu bulvės gali būti purškiamos ir nuo kolorado vabalų. Norint suderinti šiuos purškimus ir skirta GAAP.

Lietuvoje apsaugai nuo amarų gali būti panaudoti insekticidai, registruoti nuo kolorado vabalų, o papildomai – tik amarus naikinantis pirimikarbas.

LAMMC ŽI Vokės filialo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rita ASAKAVIČIŪTĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.