Vištiena – su atspariomis antibiotikams bakterijomis

Nors šios bakterijos nekelia tiesioginės grėsmės visuomenės sveikatai, tačiau, pasak tyrėjų, jos tikrai nėra nekenksmingos. Antibiotikams atsparios bakterijos yra viena didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai visame pasaulyje. Europoje dėl šios priežasties mažinamas antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje. Šių bakterijų stengiamasi išvengti ir ligoninėse, nes dėl jų paplitimo gali būti neįmanoma išgydyti bakterinių infekcijų.

Nemalonus radinys

Žalioje paukštienoje visada randama bakterijų, įskaitant atsparias antibiotikams. „Öko-Test“ specialiai ieškojo antibiotikams atsparių bakterijų vištienos filė ir konstatavo:

„Mūsų bandyme buvo naudojamos 23 šviežios vištienos krūtinėlės filė iš skirtingų ūkininkavimo sistemų, iš kurių dvylika buvo iš ekologiškai augintų gyvūnų. Mėsa buvo mikrobiologiškai ištirta, siekiant nustatyti įvairius patogeninius ir potencialiai antibiotikams atsparius mikrobus.

Daugiau nei pusė tirtų mėginių buvo užteršti antibiotikams atspariomis bakterijomis. Tai taikoma tiek įprastiniu, tiek ekologišku būdu augintų gyvūnų mėsai“.

Kodėl tai pavojinga

Organizacija teigia, jog tai netapo ypatinga staigmena, nes visada įtarė, kad šviežioje vištienos krūtinėlės filė tikrai ras antibiotikams atsparių bakterijų dar prieš gaunant laboratorinių tyrimų rezultatus.

„Jei šie mikrobai patenka į mūsų virtuvę, pavyzdžiui, su vištienos krūtinėlės filė, dėl prastos higienos jie gali būti perduoti mums, žmonėms, kolonizuoti mus ir sukelti infekcijas – ir toliau plisti kitiems žmonėms bei aplinkai. Iš ten jie dar labiau dauginasi, o tai turi mirtinų pasekmių – daugeliu atvejų antibiotikai nebeveikia“, - konstatuoja „Öko-Test“.

„Ekologiškos“ bakterijos

Ekologinėje gyvulininkystėje ir paukštininkystėje antibiotikų naudojimui keliami daug griežtesni reikalavimai. Nepaisant to, „Öko-Test“ taip pat aptiko antibiotikams atsparių bakterijų ekologiškų vištienos filė. „Ekologiškos vištienos mėsos tyrimų rezultatai rodo, kaip plačiai paplitusios atsparios bakterijos, nepriklausomai nuo priežiūros tipo ir faktinio antibiotikų vartojimo“, – rašo minėta organizacija.

Vienas iš galimų atsparių bakterijų radimo ekologiškuose vištienos filė paaiškinimų yra kryžminė tarša skerdykloje. Paprastai visų rūšių broileriai yra skerdžiami paukščių skerdykloje – tiek įprastoje, tiek ekologiškoje. Įprastoje paukštienoje esančios atsparios bakterijos gali užteršti ekologišką paukštieną. Bakterijų kilmė gamybos proceso metu nežinoma, ir tolesni tyrimai nebuvo atlikti.

Prastos sąlygos

Organizacija mano, jog viena iš problemos priežasčių pirmiausia slypi dažnai katastrofiškose įprastinės pramoninės gyvulininkystės bei paukštininkystės sąlygose, kur antibiotikų naudojimas nėra išimtis, o įprastas reiškinys.

Nepaisant teisiškai įtvirtintos antibiotikų vartojimo mažinimo koncepcijos, kuria siekiama nuolat mažinti veikliųjų medžiagų naudojimą gyvulininkystėje iki terapiškai būtino minimumo ir taip sumažinti atsparumo antibiotikams išsivystymą, Federalinio rizikos vertinimo instituto (BfR) ataskaitoje teigiama, kad 2024 m. absoliutus suvartojamų kiekių sumažėjimas nebuvo pastebėtas nė vienoje veikliųjų medžiagų klasėje.

Nors visi tiekėjai vieningai pabrėžia, kad laikantis geros virtuvės higienos tvarkant žalią mėsą ir kruopščiai ją termiškai apdorojant, nėra mikrobų perdavimo rizikos ir didelio pavojaus vartotojų sveikatai, tikrovė, panašu, yra kiek kitokia.

PSO tyrimas

Bakterijos tampa vis atsparesnės antibiotikams. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) praneša, kad visame pasaulyje vieną iš šešių laboratoriškai patvirtintų bakterinių infekcijų sukelia antibiotikams atsparūs patogenai.

Pernai rudenį ji pirmą kartą kiekybiškai įvertino problemą, susijusią su 22 dažniausiai naudojamais antibiotikais, kurie naudojami, pavyzdžiui, nuo šlapimo takų, virškinamojo trakto ar kraujotakos infekcijų arba nuo lytiškai plintančios infekcijos gonorėjos.

PSO taip pat ištyrė įvairius bakterijų ir antibiotikų derinius. Rezultatas nedžiuginantis: nuo 2018 iki 2023 m. atsparumas padidėjo daugiau nei 40 procentų šių derinių – nuo ​​5 iki 15 procentų per metus, priklausomai nuo konkretaus bakterijų ir antibiotikų derinio.

Tyrime buvo panaudota maždaug 23 milijonai duomenų vienetų iš daugiau nei 100 šalių. „Atsparumas antibiotikams yra plačiai paplitęs ir kelia grėsmę šiuolaikinės medicinos ateičiai“, – perspėja atitinkamo PSO departamento direktorius Yvanas Hutinas.

Regioniniai skirtumai

Šiuo požiūriu yra didelių regioninių skirtumų: Pietryčių Azijoje ir rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje viena iš trijų užregistruotų infekcijų jau yra atspari tirtiems antibiotikams. Ši problema ypač paplitusi šalyse, kuriose silpnos sveikatos priežiūros sistemos. Pasak PSO, 2021 m. visame pasaulyje nuo bakterinių infekcijų mirė 7,7 mln. žmonių. Maždaug 1,1 mln. šių mirčių buvo tiesiogiai susijusios su atsparumu antibiotikams.

PSO ištyrė aštuonias plačiai paplitusias bakterijas, sukeliančias šlapimo takų, virškinamojo trakto ar kraujotakos infekcijas. Įprasti antibiotikai nebėra veiksmingi prieš daugiau nei 40 procentų E. coli ir 55 procentus K. pneumoniae bakterijų. Afrikos šalyse šis skaičius kartais viršija 70 procentų.

Pasak PSO, šios bakterijos taip pat gali sukelti sepsį ir galiausiai organų nepakankamumą. Žinoma, yra ir kitų antibiotikų, galinčių tai išgydyti, tačiau jie yra brangesni ir daugelyje skurdesnių šalių neprieinami.

Parengė Ričardas Čekutis