Visuomenės nuomonė: jaunimas turi pažinti laukinę gamtą ir medžioklės tradicijas

„Tyrimas patvirtina, kad Lietuvos gyventojai pritaria jaunimo švietimui gamtos ir medžioklės klausimais. Juk šimtmečius gyvuojančios medžioklės tradicijos – tai dalis tautos atminties ir kultūrinio identiteto. Per medžioklę perduodamos vertybės, ryšys su gamta, pagarba aplinkai – tai svarbu puoselėti valstybės mastu“, – komentuoja Laimonas Daukša.

Apklausos rezultatai rodo, kad net 61 % apklaustųjų mato svarbą šviesti vaikus ir jaunimą apie gamtą bei atsakingą medžioklę. Tai daugiausia 50–64 metų šalies gyventojai (66 %) bei žmonės, gyvenantys kaimuose (65 %). Su tuo nesutinka tik vienas iš dešimties respondentų.

Be to, daugiau nei pusė (52 %) apklaustųjų pripažįsta, kad medžioklė padeda geriau pažinti gamtą ir ją išsaugoti. Ši nuomonė labiau paplitusi tarp kaimo gyventojų (58 %) ir vyrų (59 %), kurie dažniau tiesiogiai susiduria su laukine gamta ir jos apsaugos iššūkiais.

Medžioklė taip pat vertinama kaip šalies kultūros dalis – 51 % respondentų sutinka, kad tai svarbi mūsų tradicijų dalis, tai ypač pastebima regionuose. Ketvirtadalis apklaustųjų aiškios pozicijos šiuo klausimu neturi, tarp jų daugiausia vyresni nei 65 metų asmenys (28 %) bei mažesnes pajamas gaunantys respondentai (31 %). Dar 17 % su teiginiu nesutinka.

LMŽD direktoriaus teigimu, tyrimo duomenys patvirtino, kad medžiotojų bendruomenei svarbu tęsti atvirą dialogą su visuomene, ugdyti supratimą apie medžiotojų veiklą ir jų vaidmenį ne tik gamtosaugos, bet ir švietimo bei kultūros puoselėjimo srityse.

„Kuo daugiau kalbame apie tai, ką darome, tuo daugiau žmonių pamato tikrąją medžioklės pusę – atsakomybę, tradicijas, gamtos pažinimą ir bendruomeniškumą. Tai ne tik mūsų teisė, bet ir pareiga – būti matomiems, girdimiems ir atsakingiems už gamtos paveldą“, – sako L. Daukša.

Tuo tarpu ekonominis medžioklės vaidmuo visuomenėje kol kas vertinamas šiek tiek santūriau – medžioklės naudą kaimo turizmui, regionų verslams ir darbo vietų išlaikymui pripažįsta 46 %, didelė dalis (27 %) laikosi neutralios pozicijos. Daugiausia su tuo sutinka vyrai (55 %), mažesnis palaikymas matomas tarp vyresnių nei 65 metų asmenų – iš jų sutinka tik 37 %. Pasak LMŽD vadovo, tai dar viena sritis, kurioje reikia daugiau informacijos ir švietimo.

„Medžioklė kuria papildomą vertę – nuo turizmo ir apgyvendinimo paslaugų iki vietos bendruomenių stiprinimo. Tai dažnai nematomas, bet realus indėlis į regionų gyvybingumą“, – teigia L. Daukša.

„Baltijos tyrimų“ vykdytame visuomenės nuomonės tyrime dalyvavo 1020 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų. Tyrimą užsakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) – viena seniausių aplinkosaugos organizacijų Lietuvoje, vienijanti daugiau nei 30 tūkstančių narių visoje šalyje. Draugija ne tik rūpinasi tvariu laukinės gyvūnijos išteklių valdymu, bet ir aktyviai prisideda prie gamtosaugos iniciatyvų, siekia skatinti visuomenės supratimą apie atsakingą medžioklę, jos svarbą gamtai, regionų gyvybingumui ir tautos paveldui.

Visus apklausos rezultatus rasite čia.

LMŽD informacija