Įvertino visuomenės aplinkosauginių žinių lygį, jis vidutinis

Lengviausios užduotys – apie taršą nuorūkomis ir ekologinę kuprinę

Egzamino rengėjų duomenimis, vienas lengviausių klausimų dalyviams šiemet buvo apie tai, kaip reikėtų elgtis pastebėjus teršiamą aplinką. 74 proc. visų laikiusių egzaminą teisingai įvardijo, jog pamačius automobilio vairuotoją pro langą išmetant cigaretės nuorūką, apie šį pažeidimą reikėtų pranešti policijai arba viešosios tvarkos pareigūnams.

Dar viena nesunkiai įveikta užduotis – apie ekologinę kuprinę, žyminčią, kiek įvairiausių išteklių (metalų rūdos, vandens, naftos, medienos ir pan.) reikia paimti iš gamtos, norint sukurti konkretų daiktą. Tai, jog išmaniojo telefono kuprinė sveria 45 kilogramus, nors pats daiktas – šimtą kartų mažiau, teisingai nurodė kone 8 iš 10 egzamino dalyvių.

„Teigiamai nustebino, kad net ir jauniausi mokiniai žino apie Europos žaliuoju kursu užbrėžtą tikslą Europą paversti klimatui neutraliu žemynu. 7 iš 10 egzamino laikiusių jaunimo teisingai apskaičiavo, kad iki šio tikslo įgyvendinimo mums beliko vos 27-eri metai, – dalinasi prie egzamino klausimų rengimo prisidėjęs Shayanas Ali, automatizuotas sistemas gaminančios Continental Lietuvoje įmonės vadovas. – Pokyčiams reikia laiko, tad ypač svarbu, kad kolektyvinės atsakomybės reikalaujančios temos būtų ne tik žinomos, bet ir suprantamos jauniems žmonėms. Egzaminas – viena iš galimybių patraukliai aktualizuoti aplinkosaugą“, – teigia Sh. Ali.

...net ir jauniausi mokiniai žino apie Europos žaliuoju kursu užbrėžtą tikslą Europą paversti klimatui neutraliu žemynu. 7 iš 10 egzamino laikiusių jaunimo teisingai apskaičiavo, kad iki šio tikslo įgyvendinimo mums beliko vos 27-eri metai

Sunkiausią klausimą atsakė vos 6 procentai

Tačiau ne visi egzamino klausimai buvo taip lengvai įkandami.

„Netikėta, kad ypač sudėtinga 10–12 klasių moksleiviams buvo atsakyti į klausimą apie veiklą, lemiančią didžiausią dalį iškertamų atogrąžų miškų. Tik 6 proc. vyresniųjų moksleivių atsakė, kad tai – mėsos pramonė“, – stebisi Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas.

Anot R. Lapinsko, net 41 proc. visų atogrąžų miškų kertami ganykloms plėsti arba pasėliams auginti, kuriais vėliau maitinami gyvūnai.

„Nors viešojoje erdvėje labai plačiai komunikuojama apie palmių aliejaus ar sojų pasėlių problematiką, nutylima apie didžiausią kaltininką – netvarią mėsos pramonę. Tai ženklas, kaip svarbu kalbant apie vieną problemą užtikrinti, kad jos šviesoje nenublanktų kitos“, – sako jis.

Nors viešojoje erdvėje labai plačiai komunikuojama apie palmių aliejaus ar sojų pasėlių problematiką, nutylima apie didžiausią kaltininką – netvarią mėsos pramonę.

R. Lapinskas taip pat atkreipia dėmesį, kad tik 4 iš 10 dalyvių atpažįsta terminą „gaminantis vartotojas“, kuris apibūdina elektros energiją savo reikmėms pasigaminančius ir suvartojančius asmenis.

„Žinoma, tai naujas terminas, tačiau palyginti kuklus jo atpažįstamumas rodo, kad ir pati koncepcija nėra žinoma taip plačiai, kaip reikėtų, siekiant pereiti prie decentralizuotos ir švarios elektros gamybos nacionaliniu lygiu“, – sako R. Lapinskas.

Nugalėtojams – dviračiai, planšetės, ekskursijos ir kiti prizai

Egzaminą laikantys dalyviai varžėsi keturiose skirtingo sudėtingumo klausimus pristatančiose kategorijose. Aktyviausias dalyvavimas fiksuotas 7–9 kl. ir 10–12 kl. mokiniams skirtų klausimų grupėse. Čia varžėsi, atitinkamai, po 5,8 tūkst. ir 3,5 tūkst. dalyvių. Mažiausia konkurencija susidarė sudėtingiausioje ekspertų klausimų kategorijoje: čia dalyvavo per 400 asmenų, tačiau nė vienas nesurinko maksimalaus galimo balų skaičiaus. Plačiajai visuomenei skirtoje klausimų kategorijoje varžėsi beveik 4 tūkst. žmonių, tačiau taip pat niekas neatsakė teisingai į visus klausimus. Aukščiausias gautas pažymys buvo 9 vertinant dešimtbalėje sistemoje.

Egzamino organizatoriai apdovanojo po dešimt geriausiai pasirodžiusių dalyvių iš kiekvienos kategorijos. Prizai nugalėtojams įteikti apdovanojimų ceremonijoje, kurioje geriausiuosius sveikino ir Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, linkėjęs egzaminui tapti tradicija.

„Žinios keičia mūsų pasirinkimus. Todėl kiekvienas, laikęs egzaminą ir sužinojęs šį tą naujo, esame nugalėtojai, – renginyje teigė S. Gentvilas. – Ir aš pats, neseniai sužinojęs apie PFAS, amžinųjų cheminių medžiagų, kurios pakliuvusios į aplinką niekada neišnyksta, naudojimą snieglenčių ir slidžių vaško gaminiuose, pakeičiau savo požiūrį į iki šiol taip mėgtą slidinėjimą ir gavau stiprią paskatą ieškoti naujo hobio. Linkiu, kad įgiję naujų žinių tobulėtume ne tik patys, bet ir taptume aplinkosaugos ambasadoriais.“

Ir aš pats, neseniai sužinojęs apie PFAS (...) naudojimą snieglenčių ir slidžių vaško gaminiuose, pakeičiau savo požiūrį į iki šiol taip mėgtą slidinėjimą ir gavau stiprią paskatą ieškoti naujo hobio.

Egzamino prizų krepšelį sudarė kalnų dviračiai, planšetiniai kompiuteriai, bilietai ekskursijoms, mokymams, knygos ir kiti leidiniai, daiktinės dovanos. Specialias dovanas geriausiems savo gyventojams įsteigė ir Vilniaus miesto, Vilniaus rajono bei Utenos rajono savivaldybės.

Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas vyko internetu, spalio 24-ąją, Kovos su klimato kaita dieną. Šių metų egzamine varžėsi beveik 4 tūkst. daugiau dalyvių nei pirmajame – žinias pasitikrino beveik 15 tūkst. žmonių iš 125 miestų ir miestelių iš visų Lietuvos savivaldybių. Nacionalinį aplinkosaugos egzaminą rengia Žaliosios politikos institutas.

ŪP portalas su AM 

123rf nuotr.