Vitamino C bomba galbūt sprogs ateityje

Aktinidijų, dar kitaip vadinamų „šiaurės platumų kivių“, vertinamų dėl išskirtinai didelio askorbo rūgšties kiekio, mūsų šalyje užauginama mažai. Vertingos uogos – labai paklausios. Jas išgraibsto mėgėjai, superka saldainių fabrikas „Rūta“. Jei šį augalą prisijaukins mūsų ūkininkai, ateityje jų uogas skanauti galės ir daugiau vartotojų.

Įžvelgia perspektyvą

Trečius metus Jurbarko r. aktinidyną prižiūri Egidijus Marmakas. Jis teigė, jog įnoringam augalui idealiai tiko ši vietovė, pasislėpusi tarp miškų. „Mūsų žemė – nederlinga, ant žvyro karjero. Todėl atidžiai rinkomės, ką joje auginti. Norėjome ekologiškų, sveikų ir skanių uogų, kurias mėgtų vaikai. Aktinidijos mus sužavėjo įspūdingu vitamino C kiekiu ir tuo, kad jas galima ekologiškai išauginti mūsų sąlygomis. Todėl pasodinome kelis augalus ir pažiūrėjome, ar jiems tinka vieta, ir tik tada pasiryžome auginti didesnį plotą. Mūsų aktinidyno pliusas – natūralūs šlaitai, šiek tiek apsaugantys nuo šalnų. Tai – didelis reljefinis privalumas“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo jaunas ūkininkas.

Marmako aktinidynas užima 1,5 ha. Jame auginamos kelios pagrindinės aktinidijų veislės, tinkančios pramoniniam ūkiui: ‘Kijevskaja Krupnoplodnaja’ ir ‘Landė’, taip pat bandomos naujos, derlingos veislės: ‘Geneva’ ir ‘Ananasnaya’. Ūkio šeimininkas atviravo, kad jauni, dar nesubrendę sodinukai kol kas atseikėja nedidelį derlių. Greičiausiai nurenkamas smailia- lapių aktinidijų derlius, nes jų uogos – didelės, sveria apie 14 g.

Anot pašnekovo, didžiausias aktinidijų priešas – pavasarinės šalnos, kurios pažeidžia pirmuosius ūglius. „Yra daug metodų apsaugoti plantacijas nuo šalnų. Aš naudojau produktus, skirtus apsaugai nuo nedidelių šalnų. Jie man pasiteisino. Kitas būdas – purškimas vandeniu. Šią technologiją planuoju išbandyti kitais metais“, – atviravo Egidijus. Paklaustas apie derliaus realizavimą, ūkio šeimininkas tik šyptelėjo. Realizavimas – mažiausia problema. Žmonės nori vertingų, skanių uogų, patys skambina į ūkį, teiraujasi. Manoma, kad ateityje, kai derlius bus gausesnis, jų pakaks visiems. Uogų paklausa yra, šios nišos užpildymas – perspektyvus. „Aktindijų trūksta. Dabar didžiąją dalį uogų naudojame savo poreikiams: verdame uogienę, gaminame vyną“, – paminėjo jaunas vyras.

Auginimas nepasiteisino

Ukmergės r. ekologinio sodininkystės ir uogininkystės ūkio šeimininkė Genovaitė Sakalauskienė aktinidijomis susidomėjo prieš dešimtmetį. Pusės hektaro plote, pagal projektą, ji augino margalapes aktinidijas, sukurtas žinomų Lietuvos selekcininkų: ‘Paukštės šakarva’ ir ‘Landė’. „Dalyvavau projekte, kurio tikslas buvo išsaugoti Lietuvoje išvestas aktinidijų veisles. Norėjosi, kad šie augalai duotų naudą. Tačiau man jų auginimas nepasiteisino, 3 metus teko atsodinti, derliaus neturėjau, nes aktinidynas buvo įveistas atvirame lauke. Aktinidijos nukentėdavo nuo pavasarinių šalnų. Šiltų kraštų augalams reikėjo palankesnių augimo sąlygų. Štai todėl Lietuvoje aktinidynų – mažai. Aktinidijos geriausiai auga prie vakarinių ir pietvakarinių pastatų sienų arba vietoje, apjuostoje gyvatvore ar akmenine tvora. Tuomet jos būna apsaugotos nuo vėjo ir šalnų“, – pasakojo ekologinio ūkio savininkė. Ji tvirtino, kad pasibaigus projektui aktinidijas perkėlė į kitą vietą, netoli miškelio. Ten jos per 2 metus sustiprėjo ir jau išaugino kelias uogas. G. Sakalauskienė apie aktinidyną kalbėjo nenoriai. Jos nuomone, per gausybę darbų, ji kažko iki galo nespėjo padaryti. „Sulaukiu daug žmonių skambučių, kurie domisi vertingomis uogomis. Aš juk nesu konsultantė, nenoriu apie tai kalbėti. Ką galiu pasakyti? Per tuos 3 metus augalams pakenkė grambuoliai, kaitra ir pavasarinės šalnos. Gal laistymo sistemą galėjau įrengti, gal kuo nors būčiau patręšusi, gal būtų pavykę apsaugoti nuo šalnų? Čia – daug sudedamųjų“, – ŪP atvirai kalbėjo moteris.

Didelė paklausa

Aktinidijų auginimo patirtimi pasidalijo Kauno r. sodininkas Jonas Matelis, vertingomis uogomis susidomėjęs dar soviet- mečiu. Jis smailialapių, arba dailiųjų, aktinidijų daigus atsivežė iš Kijevo botanikos sodo ir pats juos daugino. „Smailialapių, arba dailiųjų aktinidijų, derlius yra gausus. Suaugę krūmai išaugina apie 20 kg derliaus. Ukrainietiška aktinidijų veislė ‘Kijivska krupnoplidna’ sunokina pačias stambiausias uogas. Jos sveria 11–18 g. Margalapių aktinidijų krūmai sunokina 3–5 kg uogų“, – ŪP teigė J. Matelis.

Jis tvirtino, kad aktinidijos – paklausios uogos, todėl jų auginimu domisi ne tik pavieniai augintojai, bet ir ūkininkai. Ankstesniais metais, kai sodininkas daugindavo aktinidijas, jam pavykdavo parduoti net po tūkstantį daigų. „Visada pirkėjus įspėdavau, kad smailialapės aktinidijos labiau tinka mėgėjiškai sodininkystei, nes, augdamos atviroje vietoje, jos apšąla. Tačiau daigus įsigydavo ir ūkininkai. Vienas jų, įsigijęs 100 daigų, bandė įveisti aktinidyną šiaurės Lietuvoje. Kitas 300 sodinukų išsivežė į Naująją Akmenę. Aš bandžiau atkalbėti, sakiau, kad šis verslas gali nepasisekti, jei aktinidijos bus auginamos atviroje vietoje. Tačiau daigus iš manęs vis tiek nupirko. Kaip jiems sekasi? Aš nežinau, nepalaikau ryšio“, – apie daigus pasakojo sodininkas.

Matelis ankstesniais metais aktinidijų uogas parduodavo UAB „Rūta“, tačiau pastaraisiais metais jas realizuoja savarankiškai, per skelbimus, už didesnę kainą. „Šių metų derlius – gausus, geresnis nei ankstesniais metais. Mano sūnus jau pardavė virš 100 kg uogų. Jų paklausa – didelė. Klientai atvažiuoja tiesiai į namus, nuperka uogas ir dar skambina“, – pridūrė pašnekovas.

Laukia uogų

Aktinidijas iš augintojų superka UAB „Rūta“. Pagrindinis uogų tiekėjas – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) pomologijos sodas. Fabriko gamybos direktorius Rimantas Gluodas apgailestavo, kad šiųmetis aktinidijų derlius buvo labai nedidelis, VDU ŽUA pomologijos sode pavyko nuskinti tik 170 kg vertingų uogų. Ankstesniais metais iš sodo priskindavo iki 700 kg derliaus. „Iš aktinidijų gamindavome želė saldainius, saldainių įdarus, dražė su liofilizuotomis uogomis. Šiais metais dėl mažo uogų kiekio gaminsime tik dražė. Po liofilizacijos liks tik 10 proc. aktinidijų, iš 170 kg gausime tik 17 kg. Užliejus liofilizuotas uogas šokoladu, turėsime 170 kg produkcijos. Kiekis – juokingas“, – teigė R. Gluodas. Jis sakė, kad saldainiai su aktinidijomis fabrike gaminami daugiau nei dešimtmetį. Tam, kad uogose išliktų biologiškai aktyvios medžiagos ir vitaminas C, aktinidijos yra liofilizuojamos (užšaldomos ir išdžiovinamos šalčiu vakuuminėje erdvėje) bei apliejamos baltu šokoladu. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikti tyrimai parodė, kad suvalgius 3–4 vnt. minėtų saldainių, gaunama vitamino C paros norma.

Pasak R. Gluodo, šiais metais fabrikui aktinidijas pasiūlė tik vienas ūkininkas. Iš jo buvo nupirkta 50 kg uogų. UAB „Rūta“ už kilogramą aktinidijų augintojams moka 2,5–3,5 Eur. Tikimasi, jog ateityje augintojai pasiūlys daugiau vertingų uogų. „Dražė su liofilizuotomis aktinidijomis – paklausios. Saldainiai bus parduodami firminėse parduotuvėse. Jei ateityje produkcijos turėsime daugiau, ją pasiūlysime Skandinavijos šalims“, – ateities planais pasidalijo R. Gluodas.