VMVT: ką atskleidžia pieninių karvių mastito stebėsena

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos užsakymu vykdoma pieninių karvių mastito sukėlėjų ir jų jautrumo antimikrobinėms medžiagoms stebėsenos programa atskleidžia svarbias pieno ūkių sveikatingumo tendencijas. Mastitas – tai tešmens uždegimas, viena dažniausių karvių ligų, kuri Lietuvoje sudaro apie 28 proc. visų galvijų sveikatos problemų. Liga ne tik mažina pieno kiekį ir kokybę, bet ir kelia pavojų vartotojų sveikatai, jei ūkiuose netinkamai naudojami antibiotikai.

2024 m. tyrimų apimtis buvo mažesnė nei ankstesniais metais – ištirti 442 ūkiai (2023 m. – 862), tačiau nustatyta daugiau ūkių, kuriuose nerasta mastitą sukeliančių bakterijų. 2023 m. tokių ūkių buvo 5 proc., 2024 m. – jau 9 proc. Tai rodo, kad profilaktikos priemonės ir ūkių savikontrolė duoda rezultatų.

Pagrindiniai mastito sukėlėjai išlieka panašūs: dažniausiai randami Staphylococcus aureus ir Streptococcus agalactiae, taip pat koaguliazei neigiami stafilokokai ir Enterococcus genties bakterijos. Ypatingas dėmesys skiriamas Mycoplasma ir Prototheca rūšims, kurios sukelia sunkiai gydomą, lėtinį mastitą. Jų atvejų skaičius 2024 m. sumažėjo, o tai siejama su tikslingesne diagnostika ir laiku priimtais sprendimais brokuoti užsikrėtusius gyvulius.

Mikrobiologiniai tyrimai rodo, kad daugėja atvejų, kai mastitą sukėlusios bakterijos yra atsparios įprastiems antibiotikams, ypač penicilinui ir ampicilinui. Maždaug penktadalyje ūkių fiksuotas atsparumas šiai vaistų grupei, todėl tokie preparatai gydymui tampa neefektyvūs. Geriausią veiksmingumą ir toliau rodo antibiotikai su klavulano rūgštimi bei gentamicinas.

Svarbu pažymėti, kad ne kiekvienas tešmens uždegimo atvejis yra bakterinės kilmės. Tyrimų duomenimis, beveik trečdalyje atvejų bakterijų augimo nerasta, nors pieno mėginiuose buvo padidėjęs somatinių ląstelių skaičius. Tai rodo, kad dalis infekcijų yra laikinos arba nesukeltos bakterijų, todėl antibiotikų gydymas tokiu atveju nebūtinas ir netgi žalingas.

Efektyvi mastito kontrolė turi remtis ne tik gydymu, bet ir tiksliu sukėlėjų nustatymu bei nuosekliomis prevencinėmis priemonėmis: tinkamu bandos valdymu, melžimo higiena, aplinkos švara, pašarų kokybe ir imuniteto stiprinimu. Taip ne tik gerinamas gyvulių sveikatingumas, bet ir mažinamas antibiotikų naudojimas, o tai svarbu visai visuomenei.

VMVT informacija