Vogė milijonus, skirtus mažųjų ūkių plėtrai

Kaip skelbia pati EPPO, spalio 27 d. kaltinamasis aktas buvo pateiktas Bukarešto teismui, o byloje iš viso nagrinėjami 237 projektai, dėl kurių kilo rimtų įtarimų, nes manoma, jog jie buvo registruoti, remiantis suklastotais bei fiktyviais dokumentais.

Sprendžiant iš iki šiol atlikto tyrimo rezultatų, projektai buvo finansuojami Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kurių tikslas, be kita ko, yra skatinti jaunųjų ūkininkų steigimąsi ir mažų ūkių plėtrą.

Milijoninė žala

Tyrėjai įtaria, kad pagrindinis atsakovas, konsultantas, rengęs finansavimo paraiškas įmonių ir šeimos ūkių vardu, pateikė kompetentingai Rumunijos kaimo investicijų finansavimo agentūrai (AFIR) suklastotus bei fiktyvius dokumentus 237 projektuose.

Bendra prašomos paramos vertė šiuose projektuose siekė apie 5,7 mln. eurų, finansavimas patvirtintas 170 projektų, o apskaičiuota žala Europos Sąjungos biudžetui siekė apie 3,5 mln. eurų.

Aferistų gausa

Tyrime akcentuojamas įtarimas, kad lėšos buvo gautos remiantis dokumentais, kurie neatitiko faktinių konkurso aplinkybių ar sąlygų.

Įtariamas konsultantas buvo suimtas dar šių metų gegužę. Likę du asmenys, įtraukti į kaltinamąjį aktą tik dabar, tačiau oficialiai yra teisėsaugos priežiūroje.

Jei kaltinamieji bus pripažinti kaltais, jiems gresia laisvės atėmimas iki dešimties metų.

Europos prokuratūra taip pat teigia, kad dar 30 asmenų prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir pateikė prašymus susitarti dėl kaltės pripažinimo. Šiose bylose vyksta atitinkami teisiniai procesai.

Tyrime taip pat dalyvauja dešimtys kitų asmenų, įtariamų tuo, kad jie sutiko, jog jų vardu būtų teikiamos finansavimo paraiškos mainais už 10–15 procentų komisinį mokestį nuo visos projekto vertės.

Tyrėjai bando išsiaiškinti asmenų vaidmenį teikiant ginčijamas paraiškas ir kaip buvo paskirstytos lėšos. Iki šiol surinkti duomenys leidžia įtarti, kad daliai projektų buvo naudojama ta pati paraiškos forma su nepatikima dokumentacija.

Pirko ir laivus

Įdomu ir tai, kad dieną prieš EPPO Kluže-Napokoje (taip pat Rumunija) pateikė kaltinamąjį aktą Jasų teismui prieš keturis Žemutinio Dunojaus upės administracijos valstybės pareigūnus, susijusius su sukčiavimu įsigyjant du laivus-vilkikus. Šiam projektui pagal 2014–2020 m. Didelės infrastruktūros veiksmų programą skirta apie 7 mln. eurų ES finansavimo.

Vilkikai buvo skirti upių navigacijai, įskaitant žemo vandens lygio laikotarpius, ir pagalbai nelaimės ištiktiems laivams. Tačiau konkurso specifikacijose buvo numatyti techniniai reikalavimai jūrų laivams, nors vilkikai buvo skirti vidaus vandenų keliams. Tai susiaurino tinkamų konkurso dalyvių ratą, o reikalavimai buvo palankūs vienai bendrovei.

Vilkikai buvo pristatyti 2021 m., jų faktinė grimzlė – vandens gylis, reikalingas laivui saugiai plaukioti – buvo 2,6 metro, viršijantis sutartyje nurodytą dviejų metrų maksimalų gylį. Nepaisant to, keturi valstybės pareigūnai priėmė laivus ir pasirašė galutines priėmimo ataskaitas, kuriose melagingai teigiama, kad jie atitinka techninius reikalavimus. Dėl didesnės grimzlės vilkikus galima saugiai naudoti tik tada, kai vandens lygis numatytu maršrutu yra pakankamai aukštas, o tai riboja jų naudojimą Dunojuje, ypač esant žemam vandens lygiui.

Vienas asmuo ir įmonė taip pat kaltinami padėję įgyvendinti tariamą schemą. Apskaičiuota, kad dėl sukčiavimo ES biudžetui padaryta apie 7 mln. eurų žala.

Parengė Ričardas Čekutis