VRK panaikino M. Sinkevičiaus mero įgaliojimus ir išbraukė jį iš rinkimų sąrašo

Į skubų posėdį penktadienio vakarą VRK rinkosi, gavusi Apeliacinio teismo verdiktą, kuriuo jis atmetė M. Sinkevičiaus skundą ir vadinamojoje čekiukų byloje paliko jam galioti apkaltinamąjį teismo nuosprendį. 

Naujų tiesioginių mero rinkimų datą Jonavos rajone per mėnesį turės paskelbti Seimas.

Kauno apygardos teismas M. Sinkevičių gegužės pabaigoje „čekiukų“ byloje pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumento suklastojimo ir turto pasisavinimo pasinaudojant jam skirtomis savivaldos išmokomis.

Politikui skirta 12,5 tūkst. eurų bauda ir draudimas trejus metus eiti pareigas valstybės institucijose, tarp jų – ir būti meru.

Nors M. Sinkevičius dar gali skųsti nuosprendį Aukščiausiajam Teismui, apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsigalėjo iškart.

Pagal Rinkimų kodeksą, savivaldybės mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Iš Seimo rinkimų M. Sinkevičius pašalintas, nes nėra atlikęs baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo trejus trejus metus eiti pareigas valstybės institucijose, tarp jų – ir būti meru.

Teismai pripažino, kad 2019–2023 metais būdamas tarybos nariu ir meru M. Sinkevičius savivaldybės administracijai padarė 1487 eurų dydžio turtinės, taip pat neturtinės žalos, pakirto pasitikėjimą mero institucija.

Politikas kaltintas suklastojęs 16 dokumentų, juose įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie pirkinius, nesusijusius su tarybos nario veikla. 

Prieš teismui atverčiant bylą jis į savivaldybės biudžetą grąžino 4015 eurų. M. Sinkevičius tvirtino, jog „Telia Lietuva“ asmeninės sąskaitos tarnybinėmis lėšomis apmokėtos netyčia ir buvo žmogiška klaida.

Po pateiktų kaltinimų M. Sinkevičius pernai lapkritį sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, tačiau buvo įrašytas į šios partijos spalį vyksiančių Seimo rinkimų sąrašą 141 numeriu. 

Jonavos rajono mero pareigas politikas ėjo 2011–2016, 2019–2023 metais, pernai vėl į jas išrinktas. 2016–2017 metais jis buvo ūkio ministras. 

M. Sinkevičius VRK posėdyje nedalyvavo. 

Pripažino šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu

D. Arlauskas ir K. Bilius iš Seimo kandidatų sąrašo buvo pašalinti kaip kaip „šiurkščiai" pažeidę Rinkimų kodeksą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras VRK pateikė pažymas, kad šie asmenys sovietiniais metais bendradarbiavo su specialiosiomis tarnybomis (KGB), tačiau to nenurodė savo anketose, nors privalėjo. D. Arlauskas buvo kadrinis darbuotojas, o K. Bilius dirbo ūkio skyriuje. Abu politikai VRK posėdyje savo kaltę kategoriškai neigė.

K. Bilius tai vadino nesusipratimu ir klastote, teigė, jog nebuvo net tos įstaigos durų palietęs ir stebėjosi, iš kur dabar, po kelių dešimtmečių, staiga galėjo atsirasti jį, kaip politiką, nužudanti informacija. Jis ne sykį pakartojo, jog dėl to kreipsis į teismą, jog nėra net akyse matęs dokumentų, kuriais remadamasis Genocido centras pateikė tokią informaciją, jokių įrodymų ir negali būti.

Verslo pasaulyje gerai žinomas D. Arlauskas VRK sprendimo buvo ne mažiau šokiruotas, nes aktyviai dalyvavo atkuriant Lietuvos nepriklausiomybę, dėl to iki šiol saugo tų pačių specialiųjų tarnybų įsakymą, pagal kurį jis buvo nuteistas sušaudyti. Jis teigė niekada neslėpęs savo darbo biografijos, o atsakymas anketoje į klausimą dėl sąmoningo bendradarbiavimo su specialiosiomis struktūromis buvo NE pasitarus su teisininkais, jiems išaiškinus, jog sąmoningo bendradarbiavimo sąvoka taikoma slaptiems agentams.  

Iš Seimo rinkimų sąrašo pašalinti kandidatai VRK sprendimą galės apskųsti Vyriausiajam administraciniam teismui per tris dienas.

Jūratė Skėrytė / BNS ir Irma Dubovičienė / ŪP portalas