Vynuogės iš Vynupės kaimo

Daugelis sodininkų mėgėjų, besidominčių vynmedžiais ir jų auginimu, puikiai pažįsta panevėžietį Alfonsą NARBUTĄ. Beveik visa jo namų valda Molainių kvartale, Kalnelio gatvėje, paversta vynuogių ir kitų gana retų augalų daigynu. Prieš keletą metų sodą įveisė ir gimtajame Vynupės kaime, kur augina ir daugina vynmedžius, graikinius riešutmedžius, raudonlapius lazdynus, persikus, abrikosus, šilauoges ir kitus vaismedžius bei vaiskrūmius. „Rasų“ skaitytojus vynmedžių augintojas A. Narbutas šį kartą supažindins su, jo manymu, vertingiausių savo kolekcijos veislių dvidešimtuku.

Vynmedžių auginimas šiltnamyje

Alfonsas Narbutas jau senais laikais, kai turėjo kolektyvinį sodą, augino įvairius sodo augalus. Tuo metu susidomėjo ir iš pietų kraštų kilusiais vynmedžiais. Per daugelį metų sukaupė gausią kolekciją vynmedžių, tinkamų auginti lauke, o kiek vėliau ir desertinių vynmedžių grupę, Lietuvoje galinčių augti tik šiltnamyje. Dėl ko susidomėjo būtent šiais vynmedžiais? Atsakymas nesudėtingas: vien dėl ypač skanių, didelėmis kekėmis augančių vynuogių. Įtakos turėjo ir pažintis su Lietuvoje garsiu vynmedžių selekcininku A. Gailiūnu, kuri ilgainiui virto draugyste ir dalijimusi patirtimi. Nemažai A. Gailiūno išvestų veislių kolekcininkas augina ir dabar. Tai pačios atspariausios ir itin gardžios vynuogės. Be to, pradėjęs auginti desertines veisles, mažiau ištvermingas žiemą, selekcininkas tikėjosi per kurį laiką jas adaptuoti Lietuvoje prie atšiauresnio klimato. Tai ilgas ir kruopštus darbas, teikiantis malonumą ir širdies atgaivą. Pats vynmedžių selekcija neužsiima, bet per daugelį metų išbandė kelis šimtus veislių. Kai užveisė sodą ir vynuogyną pamažu perkėlė į savo gimtinę, Vynupės kaimą, sako, jog be vynuogių negali apsieiti. Ir visiškai aišku, kodėl: vynuogės – tarsi šio kaimo vizitinė kortelė, atspindinti auginamų augalų pavadinimą.

• ‘Aliošenkin‘ – labai ankstyva desertinė veislė, sukurta Rusijoje. Krūmas augus. Uogos sveria 6–7 g, minkštasėklės, gelsvos, labai skanios, prinoksta rugpjūčio antrąją pusę. Kekės didelės (600–700 g, iki 1 kg). Labai derlinga, tad reikia riboti kekių kiekį. Atspari šalčiui iki –25 oC. Grybinėms ligoms menkiau atspari, todėl profilaktiškai reikia purkšti fungicidais.
• ‘Timur‘ – labai ankstyva, savidulkė, desertinė stalo vynmedžių veislė, sukurta Rusijoje. Vynuogės prinoksta rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje. Kekės didelės (400–600 g), vidutinio purumo. Uogos stambios (6–8 g), ovalios ar čiulptuko formos, baltos, saulės pusėje su gintariniu atspalviu, traškios, tvirtos, saldžios, su muskatų aromatu. Krūmai vidutinio ar silpno augumo, derlingi, būtina normuoti kekių kiekį. Ūgliai subręsta gerai. Veislė atspari grybinėms ligoms (2,5–3 balai). Ištveria šalčius iki –25 oC, todėl žiemą reikėtų dengti. Patartina auginti šiltnamyje arba prie pietinės namo sienos.
• ‘Vostorg‘ – labai ankstyva, savidulkė desertinė stalo vynmedžių veislė, sukurta Rusijoje. Vynuogės prinoksta rugpjūčio pabaigoje. Kekės didelės (500–700 g, iki 1 kg), vidutiniškai tankios. Uogos stambios ir labai stambios (6–8 g), ovalios ar apvalios, baltos, įsaulyje rusvai „įdegusios“, mėsingos, saldžios, malonaus skonio. Krūmai vidutinio augumo, labai derlingi, būtina normuoti kekių kiekį. Ūgliai subręsta silpniau. Veislė vidutiniškai atspari grybinėms ligoms (3–3,5 balo). Ištveria šalčius iki –26 oC, tačiau žiemą reikia dengti. Reikia auginti šiltesnėje vietoje arba šiltnamyje.
• ‘Vostorg žaliosios‘ nedaug kuo skiriasi nuo ‘Vostorg‘. Tik kekės ir uogos truputį mažesnės.
• ‘Arkadija‘ – ankstyva, savidulkė, desertinė stalo vynmedžių veislė, sukurta Ukrainoje. Vynuogės prinoksta rugsėjo antrąjį dešimtadienį. Kekės didelės ir labai didelės (500–700 g, didžiausios iki 2 kg), vidutiniškai tankios. Uogos stambios ir labai stambios (7–14 g ), širdies formos, baltos, labai gražios, mėsingos, tvirtos (nepuola vapsvos), švelnaus skonio, su lengvu muskatų aromatu. Krūmai vidutinio augumo, labai derlingi, anksti pradeda derėti, būtina riboti kekių kiekį. Ūgliai subręsta silpniau. Uogos ilgai laikosi ant krūmo. Veislė vidutiniškai atspari grybinėms ligoms (apie 3,5 balo). Ištveria šalčius iki –21–23 oC. Reikia rūpestingai uždengti žiemą.
• ‘Jantar Ruskyj‘ – labai ankstyva, savidulkė, desertinė stalo vynmedžių veislė, sukurta Rusijoje. Vynuogės prinoksta rugsėjo pradžioje. Kekės vidutinės ir didelės (350–500 g, iki 800 g), vidutiniškai tankios. Uogos stambios (6–8 g), ovalios, žalsvai geltonos su gintariniu atspalviu, mėsingos, sultingos, traškios, malonaus skonio, su lengvu muskatų aromatu. Krūmai augūs, labai derlingi, būtina normuoti kekių kiekį. Ūgliai subręsta gerai. Veislė atspari netikrajai miltligei (2,5–3 balai). Vidutiniškai atspari šalčiams iki –22–25 oC, žiemą reikia dengti.
• ‘Agat Donskoj‘ – ankstyva, savidulkė, desertinė stalo vynmedžių veislė, sukurta Rusijoje. Vynuogės prinoksta rugsėjo viduryje. Kekės didelės (400–600 g), vidutiniškai tankios. Uogos stambios (4–6 g), apvalios, tamsiai mėlynos. Krūmai augūs, labai derlingi, būtina riboti kekių kiekį. Ūgliai subręsta labai gerai. Atspari grybinėms ligoms (2,5–3 balai). Itin ištveria šalčius iki –26 oC.
• ‘Zolotoj Don‘ – vidutinio ankstyvumo ar vėlyvoji desertinė stalo vynmedžių veislė, sukurta Ukrainoje. Sunoksta rugsėjo pabaigoje. Kekės ir uogos didelės. Veislė atspari grybinėms ligoms (2,5–3 balai). Pakanti šalčiui iki –23–24 oC.
• ‘Europleven‘ – ankstyva, savidulkė desertinė stalo vynmedžių veislė, sukurta Bulgarijoje. Vynuogės prinoksta rugsėjo viduryje. Kekės didelės (500–800 g), vidutinio tankumo. Uogos stambios (6–7 g), ovalios, gelsvai baltos, minkštimas mėsingai sultingas, malonaus harmoningo skonio su charakteringu aromatu. Krūmai augūs, labai derlingi, būtina normuoti kekių kiekį. Ūgliai subręsta gerai. Veislė labai atspari netikrajai miltligei (2–2,5 balo) ir atspari tikrajai miltligei (3 balai). Ištveria šalčius iki –24 oC, žiemą reikia dengti.
• ‘Lora (Flora)‘ – ankstyva desertinė stalo vynmedžių veislė, sukurta Ukrainoje. Vynuogės prinoksta rugsėjo viduryje. Kekės didelės ir labai didelės (600–800 g ir didesnės), vidutinio tankumo ar purios. Uogos stambios ir labai stambios (6–9 g), ovalios, šviesiai žalios, įsaulyje su rudu atspalviu, tvirto minkštimo, malonaus harmoningo skonio. Krūmai vidutiniškai ar labai augūs, derlingi, būtina normuoti kekių kiekį. Ūgliai subręsta gerai. Veislė vidutiniškai atspari grybinėms ligoms (3–3,5 balo). Ištveria šalčius iki –23 oC, žiemą būtina uždengti.
• ‘Kodrianka‘ – ankstyva, savidulkė, desertinė stalo vynmedžių veislė, sukurta Moldovoje. Vynuogės prinoksta rugsėjo viduryje. Kekės didelės ir labai didelės (400–600 g, didžiausios iki 1,5 kg), vidutinio tankumo. Uogos stambios (6–8 g), ovalios, tamsiai violetinės, minkštimas tvirtas, skanus. Krūmai labai augūs, labai derlingi, būtina normuoti kekių kiekį. Ūgliai subręsta gerai. Veislė atspari grybinėms ligoms (2,5–3 balai). Vidutiniškai ištveria šalčius iki –22–23 oC, žiemą būtina dengti.
• ‘Augustin‘ – ankstyva, savidulkė, desertinė stalo vynmedžių veislė, sukurta Bulgarijoje. Vynuogės prinoksta rugsėjo viduryje. Kekės didelės (400–800 g), vidutinio tankumo. Uogos stambios (apie 5–7 g), ovalios, baltos, saulėje persišviečia, paprasto, bet harmoningo skonio. Krūmai augūs, derlingi, būtina normuoti kekių kiekį. Ūgliai subręsta silpniau. Veislė labai atspari grybinėms ligoms (2–2,5 balo). Ištveria šalčius iki –25 oC, žiemą būtina uždengti.
• ‘Vostorg Krasnyj‘ – ankstyva desertinė stalo vynmedžių veislė, sukurta Rusijoje. Vynuogės prinoksta rugsėjo antrąją pusę. Kekės didelės ir labai didelės (600–800 g), purios. Uogos stambios ir labai stambios (6–9 g), ovalios, rausvos, saulės pusėje raudonos, mėsingos, malonaus skonio. Krūmai vidutinio augumo, būtina normuoti kekių kiekį. Ūgliai subręsta gerai. Veislė atspari grybinėms ligoms (2,5–3 balai). Ištveria šalčius iki –25 oC, žiemą reikėtų dengti.
• ‘Talisman‘ – vidutinio ankstyvumo desertinė stalo vynmedžių veislė, sukurta Rusijoje. Vynuogės prinoksta rugsėjo pabaigoje. Kekės didelės ir labai didelės (800–1000 g), vidutinio tankumo. Uogos labai stambios (12–16 g), ovalios, žalios su baltu apnašu, mėsingos, sultingos, dvelkia silpnu muskatų aromatu. Krūmai labai augūs, itin derlingi, būtina normuoti kekių kiekį. Ūgliai subręsta anksti ir gerai. Veislė atspari grybinėms ligoms (3 balai). Ištveria šalčius iki –25 oC, žiemą būtina dengti. Šią veislę reikia auginti šiltnamyje, kad uogos suspėtų prinokti.
• ‘Novoje Stolietije‘ – ankstyva, savidulkė, desertinė stalo vynmedžių veislė, sukurta Ukrainoje. Vynuogės prinoksta rugsėjo viduryje. Kekės labai didelės (700–900 g, iki 1,5 kg), vidutinio tankumo. Uogos labai stambios (7–9 g), apvalios ar truputį ovalios, šviesiai žalios – pieno baltumo, minkštimas mėsingas ir sultingas, harmoningo skonio. Krūmai vidutinio augumo, labai derlingi, būtina normuoti kekių kiekį. Ūgliai subręsta gerai. Veislė vidutiniškai atspari grybinėms ligoms (3–3,5 balo). Vidutiniškai pakanti šalčiams iki –22 oC, žiemą būtina dengti. Šią veislę reikia auginti šiltesnėje sodo vietoje arba šiltnamyje.
• ‘Podarok Zaporožju‘ – vidutinio ankstyvumo, savidulkė, desertinė stalo vynmedžių veislė, sukurta Ukrainoje. Vynuogės prinoksta rugsėjo trečiąjį dešimtadienį. Kekės labai didelės (600–1000 g), vidutinio tankumo. Uogos labai stambios (12–14 g), pailgos, šviesaus gintaro spalvos, sultingos, harmoningo skonio. Krūmai augūs, labai derlingi, būtina normuoti kekių kiekį. Ūgliai subręsta gerai. Veislė atspari grybinėms ligoms (2,5–3 balai). Pakanti šalčiams iki –24 oC, žiemą reikia dengti. Šią veislę reikia auginti šiltnamyje, kad uogos suspėtų prinokti.
• ‘Preobraženije‘ – vidutinio ankstyvumo desertinė stalo vynmedžių veislė, sukurta Rusijoje. Vynuogės prinoksta rugsėjo pabaigoje. Kekės didelės ir labai didelės (700–1500 g), uogos stambios, sveria 8–12 g, šviesiai rausvos, skanios, harmoningo skonio, saldžios. Vidutiniškai atsparios ligoms. Vidutiniškai pakanti šalčiams iki –22–23 oC, žiemą būtina dengti. Šią veislę reikia auginti šiltesnėje sodo vietoje arba šiltnamyje.
• ‘Kantemirovskij‘ – vidutinio ankstyvumo, savidulkė, desertinė stalo vynmedžių veislė, sukurta Moldovoje. Vynuogės prinoksta rugsėjo pabaigoje. Kekės didelės (400–800 g), vidutinio tankumo. Uogos stambios ir labai stambios (6–9 g), ovalios, žalsvai baltos, sultingos, paprasto, bet malonaus skonio. Krūmai augūs, derlingi, būtina normuoti kekių kiekį. Ūgliai subręsta gerai. Veislė atspari grybinėms ligoms (2,5–3 balai). Vidutiniškai pakanti šalčiams iki –23–24 oC, žiemą reikia dengti. Šią veislę reikia auginti šiltnamyje, kad uogos suspėtų prinokti.
• ‘Vanessa‘ – vidutinio ankstyvumo desertinė besėklė amerikietiška veislė. Uogos raudonos, nedidelės, kaip ir kekės, skanios. Atspari ligoms ir šalčiams iki –29 oC.
• ‘K–342‘ – labai ankstyva, savidulkė, desertinė stalo vynmedžių veislė, sukurta Vengrijoje. Vynuogės prinoksta rugsėjo pradžioje. Kekės vidutinio dydžio ir didelės (300–500 g), vidutinio tankumo. Uogos vidutinio stambumo ir stambios (2–3,5 g), besėklės, ovalios, žalsvai geltonos, saldžios, minkštimas sultingas, malonaus harmoningo skonio. Krūmai augūs, derlingi. Ūgliai subręsta gerai. Veislė atspari grybinėms ligoms (2,5–3 balai). Ištveria –24–26 oC šalčius, žiemą reikėtų dengti.

Vynuoginis spalis

Gėrybių sankaupa

Vynuogėse daug vitaminų A, B, P, C, rūgštynių, citrinų ir gintaro bei folio rūgšties. Taip pat kalcio, fosforo, kalio, geležies, magnio ir seleno. Reguliariai valgant vynuogių galima apsivalyti nuo besikaupiančių laisvųjų radikalų, kurie spartina senėjimą ir skatina įvairius susirgimus. Vynuogių terapija yra bene pats skaniausias būdas papildyti organizme jodo atsargas. Gal ir sunku patikėti, bet dabar specialistai rekomenduoja vynuoges norint mažinti svorį ir kartu gerinti kraujo sudėtį. Mat pagal kaloringumą vynuogės yra beveik rekordininkės, 100 g – net 70 kilokalorijų, tačiau jose yra fermentų, gerinančių skrandžio sulčių išsiskyrimą. Teisūs buvo graikai: moterys visais laikais norėjo būti lieknos ir gražios. Atostogaujant šiltuose kraštuose vynuogių rekomenduojama valgyti nuolat, mat jose yra medžiagų, kurios neutralizuoja žalingą ultravioletinių spindulių poveikį. Jei organizmas negauna tokių medžiagų, oda greičiau vysta ir sensta, tampa greičiau pažeidžiama. Svarbu prisiminti, kad vynuogės vertinamos kaip gana sunkus maistas ir todėl jas rekomenduojama vartoti kaip atskirą patiekalą. Jos nevartotinos su alkoholiu ir pieno produktais bei riebiu maistu.

Nuo migrenos ir visų kitų negandų

• Dar vynuogės, pasirodo, padeda išsivaduoti nuo migrenos, tereikia kasdien išgerti po stiklinę jų sulčių, nuolatinio nuovargio, virškinimo ir medžiagų apykaitos sutrikimų. • Vynuogių sudėtyje esančios medžiagos padeda apsisaugoti nuo inkstų ligų ir didina seksualinę trauką. • Kekė vynuogių kasdien gali padėti iš organizmo pašalinti radioaktyviųjų medžiagų likučius, šia prasme labai naudingi uogose esantys pektinai. • Vynuogės rekomenduojamos sportininkams, nes geba labai greitai sugrąžinti jėgas ir padidinti ištvermę. Jose esančios medžiagos stiprina širdį, kaip ir visas kitas raumenų grupes. Vynuogės didina ištvermę ne tik sportuojant, bet ir dirbant protinį darbą. • Pastebėta, kad nuolat bent 3 mėnesius iš eilės valgant vynuogių pagerėja atmintis. Atlikus tyrimus nustatyta, kad gerėja net loginis mąstymas ir gebėjimas mokytis užsienio kalbų. • Sergant diabetu vynuoges reikia vartoti atsargiai, nes jos gali labai staiga padidinti cukraus kiekį. Didesni uogų kiekiai nepatartini ir tiems, kurių medžiagų apykaita smarkiai sutrikusi. • Netradicinės medicinos atstovai pažymi, kad vynuogės skatina šlapimo išsiskyrimą ir vandens pašalinimą iš organizmo, todėl mažina tinimus. • Prinokusios vynuogės rekomenduojamos pradinėse tuberkuliozės stadijose ir vėliau, nes padeda stiprinti organizmą bei imunitetą.

Vynmedžių ruošimas žiemai

Kai rudenį atvėsta oras, vynmedžių lapai pagelsta, iš jų maisto medžiagos pereina į šaknis. O jiems nukritus vynmedžiai natūraliai ruošiasi žiemai, pereina į ramybės periodą. Ne kiekvienais metais vynmedžiai natūraliai numeta lapus, kartais rugsėjį vegetaciją nutraukia šalnos, o po šalnų, esant dar šiltiems orams, ūgliai spėja sumedėti ir pasiruošti žiemai. Nukritus vynmedžių lapams ir ūgliams sumedėjus, krūmai nugenimi, o žemei pašalus mulčiuojami nurūgštintomis durpėmis, kompostu, pjuvenomis ar mėšlu. Atsparių šalčiui vynmedžių veislių (ištveriančių –28–30 oC šaltį) krūmai išgenimi vėlų rudenį (pavasarį tik pataisomi po žiemos), o jautresnių veislių – paliekami genėti anksti pavasarį. Kad vynmedžiai (auginami ir šiltnamyje, ir lauke) geriau žiemotų, rudenį apie kiekvieną krūmą patartina berti po saujelę superfosfato ar kitų fosforo trąšų, paskui palaistyti. Šios trąšos reikalingos šaknims ir sėkmingam vynmedžių žiemojimui. Jokiu būdu negalima vynmedžių pertręšti azoto trąšomis, nes ūgliai nesumedės ir krūmai stipriai nukentės žiemą. Pirmuosius dvejus metus po sodinimo būtina visus jaunus vynmedžius prilenkti ir pridengti žiemai, išsaugoti šaknis su 3–4 pumpurais. Apmulčiuotus augalus lauke galima pridengti eglišakėmis, mediniais ar laminato skydais (30–40x40 cm). Tai geriausia apsauga nuo šalčio ir drėgmės pertekliaus. O šiltnamyje pakanka mulčiuoti tik šaknų zoną, nes stogas apsaugo nuo nepageidaujamų kritulių. Vėlesniais metais pridengiami tik jautresnių šalčiui, mažiau ištvermingų veislių krūmai, auginami lauke. Seniau prilenkdavo ir dengdavo šiltnamyje auginamų jautrių šalčiui (ištveriančių –22–23 oC šaltį) veislių vynmedžius, pavyzdžiui, ‘Arkadija‘, ‘Lora‘, ‘Kodrianka‘, dabar jų krūmai tik mulčiuojami durpėmis, nes šiltnamyje žiemą apie 5 oC šilčiau nei lauke, o jei dar stogas apsnigtas, tarp šiltnamio ir lauko susidaro net 8 oC skirtumas. Veisles, ištveriančias –24–25 °C šaltį, geriau auginti prie namo pietinės pusės, ir paskui mulčiuoti pakrūmes, svarbu išsaugoti 3–4 pumpurus, nes pavasarį tokie vynmedžiai puikiausiai atžels. O ištvermingiausias šalčiui (ištveriančias –28–30 oC šaltį) vynmedžių veisles galima drąsiai auginti atviroje sodo vietoje, mulčiuojant ar apkaupiant tomis pačiomis žemėmis.

Rūta ANTANAITIENĖ Autorės nuotrauka