Vynuogynai šiemet lepina derliumi

Netoli Šiaulių, Voveriškių gyvenvietėje, nemažą sodybą turintis Edmundas Brikas augina 100 vynmedžių. Prieš 30 metų prie ūkinio pastato sienos jis pasodino du tokius medžius. Laisvalaikio pomėgis tapo rimtu užsiėmimu: dabar buvusio fizikos mokytojo 30 arų sode auga 50 veislių vynmedžių. E. Briko auginami vynmedžiai nokina įvairių spalvų uogas, vienos yra desertinės, tinka stalui puošti, kitos nepamainomos darant gardų naminį vyną ar spaudžiant sultis, verdant kompotus. Sode nemažas plotas skirtas medelynui. Vynuogių sodinukai vežami į turgų, dalis jų parduodami tiesiai iš namų.

Pomėgis – darbuotis sode

Priemiestinėje Voveriškių gyvenvietėje E. Brikas augina daugiausia lietuviškų veislių vynmedžių, nemažai latviškų, o kitos internetu pirktos iš užsienio, nemažai vynmedžių sodinukų vyras parsivežė iš kelionės po Ukrainą. Ten Edmundui teko lankytis daug kartų, bendrauti ir patirtimi dalytis su tenykščiais vynmedžių augintojais. Edmundas savo sode augina atsparių šalčiams ir ligoms veislių vynmedžius.

Pradžia buvo prieš 30 metų. Pirmuosius du vynmedžius tuometis fizikos mokytojas pasodino prie ūkinio pastato sienos. Iki šiol tebeauga ‘Tereza’ ir ‘Zilga’. Vynmedžiai per visą pastato sieną plačiai išskleidę šakas nokina daug sultingų uogų. Visos vynuogės auga sode, tik dvi šiltnamyje, ir šią vasarą jau nokinamas antras derlius. Jeigu šaltesnė žiema, vynmedžius E. Brikas uždengia specialiais maišais. Savo sode augančius vynmedžius pavasarį tręšia universaliomis mineralinėmis trąšomis, kad šie gautų kalio, azoto, fosforo.

Laisvalaikiu ūkininkaujantis E. Brikas rodė savo 30 arų sklypą, kuriame vietos užtenka ir tvarkingam sodui, ir daržui, ir vynmedžiams, ir medelynui. Vynuogės auga visur, kur tik yra laisvesnės žemės pėda. Svarbu, kad vynmedžiai turėtų atramą, sakė E. Brikas, vynuogių šaknys driekiasi gana toli ir giliai, jos susiranda vandens. Laistyti vasarą reikėjo tik medelyne augančius sodinukus. Labai gražiai atrodo vynmedžių pavėsinė, kurioje noksta daugybė vynuogių kekių, supasi pakabintų žydinčių ryškiaspalvių gėlių vazonėliai. Ta romantiška pavėsinė šeimai ir svečiams teikia ir atgaivą, ir grožį.

Puošmena ir desertas

E. Briko vynuogyne labai ankstyvos vynuogės prinoksta iki rugpjūčio vidurio, o jų skina rugsėjo pradžioje. Dar kitos prinoksta iki rugsėjo pabaigos, o vienas vynmedis gražias kekes subrandina prieš pat šalčius. Tik du vynmedžius vyras nutarė pasodinti į šiltnamį, kad atvažiavę į svečius vaikai ir anūkai dar vasaros viduryje galėtų skanauti gardžių, sultingų uogų. Vynuogių užtenka visiems: ir vaikų šeimoms, ir bičiuliams pavaišinti, ir sultims padaryti, ir naminiam vynui pagaminti. Šiek tiek uogų parduoda ir turguje.

Tautinėje mokykloje dėl nuolat tebesitęsiančių reformų ir moksleiviams suteiktos neribotos laisvės nebenorėjęs dirbti E. Brikas pasakojo, kad jis ryžtingai pakeitė veiklą, dirbo ir prekybininku, ir budėtoju. Po visų darbų jam patinka triūsti sode, smagu sodinti obelis, kriaušes, vynmedžius, juos genėti, tręšti, skinti derlių. Daug laiko Edmundas skiria medelynui. Išmoko iš šakų užauginti vynmedžių sodinukų. Dabar medelyne jų augina apie 300. Dalį sodinukų veža parduoti į turgų, nemažai nuolatinių klientų sodinukų pirkti atvažiuoja tiesiai į kiemą, nes žino, kad užaugs sveiki ir gerų veislių vynmedžiai.

Nėra vynuogių valgymo tradicijų

Išpuoselėtame sode vynmedžius auginantis E. Brikas juokavo, kad lietuviai kartais ieško didelių kaip teniso kamuoliukai, blizgančių vynuogių. Smulkesnės vynuogės pirkėjus ne taip vilioja. Mūsų tautiečiai dar neįpratę šeimos stalui pirkti aromatingų, sultingų, kvapnių smulkesnių vynuogių, užaugintų vietinių ūkininkų.

,,Prie visko reikia priprasti. Ir prie vynuogių turime priprasti: pirmiausia turime mėgautis vynuogių skoniu, kvapu, išskirtiniu jų aromatu, grožėtis spalva. Vynuogės yra puiki stalo puošmena,jų kompozicijos tinka įvairių iškilmių proga. Šeimininkės jau žino, kad iš vynuogių spaustos sultys yra kokybiškos, labai gardūs vynuogių kompotai. Lietuva – ne Prancūzija, mūsų šalyje nėra vyno gamybos tradicijų. Vynu reikia mokėti skonėtis. Šeimos šventėms iš vynuogių galima padaryti gardaus balto ir raudono naminio vyno. Vynuogių reiktų valgyti daugiau, nes jos turi daug vitaminų ir maistingų medžiagų, – optimistiškai nusiteikęs kalbėjo E. Brikas. – Vynmedžiai yra išskirtiniai augalai, todėl dažnai minimi Biblijoje“.

Daugėja ir Lietuvoje

Vynmedžiai auginami ne tik Gruzijoje, Italijoje ar Prancūzijoje, kur senos vyno gamybos tradicijos. Pastaraisiais metais vis daugiau vynmedžių auginama ir Lietuvoje. Šiltos vasaros yra palankios vynmedžiams augti ir uogoms nokti. Laisvalaikio ūkininkas E. Brikas kalbėjo, jog šie metai buvo pakankamai geri, vynuogyne užderėjo neblogas derlius, baigia prinokti gražios ir sultingos uogos. Tik liepos pabaigoje, kai gausiau palijo, pradėjo pulti ligos, reikėjo vynmedžius gelbėti. Lauke vynuogių laistyti nereikėjo, nes jų šaknys siekia toli, susiranda vandens iš giliau, be to, dirvožemis sunkesnis, priemolis, o jeigu dirva lengvesnė, smėlis, tada reikėtų gausiai palaistyti.

E. Brikas žada vynmedžių auginti dar daugiau. Jau išlieti pamatai dideliam šiltnamiui, mat nusprendė apie 30 sodinukų pasodinti ten, kad galėtų palyginti, kur geriau derės – ar sode augančios, ar pasodintos šiltnamyje.