Vyriausybė savo veiklai išpureno dirvą – paaiškėjo, kas numatoma žemės ūkio politikoje

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pasidžiaugė, kad jau ir iki šiandienos pavyko nemažai nuveikti. Įsteigta Maisto taryba. Siekiant mažinti biurokratinę naštą ir kad jau šį pavasarį gamyboje žemdirbiai pajustų palengvėjimą, pakoreguoti kai kurie teisės aktai. Supaprastinta valdų atnaujinimo tvarka, Valdymo reikalavimai, tręšiant mėšlu – nebereikės tręšimo plano, tai reikės tik tręšiant mineralinėmis trąšomis. Ministras paminėjo, kad šioje srityje planuojamas dar vienas pakeitimas – tiems, kurie rengs tręšimo planus, nebereikės pildyti atskirai tręšimo žurnalo. Ministro I. Hofmano nuveiktų darbų sąraše – ir pasirašytas įsakymas dėl grūdų sutarčių ir sąlygų; nauja grūdų supirkimo tvarka, įsigaliojanti jau šį pavasarį, augintojams bus daug aiškesnė ir paprastesnė. Ministras prasitarė, kad šio teisės akto įteisinimas nebuvo lengvas, jam buvo spendžiamos kliūtys, manipuliuojama įvairiais dokumentais.

Derinta su visais socialiniais partneriais

Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas buvo derinamas vasario mėnesį, dabar – finalas, baigiamieji akordai. Pasak ministro I. Hofmano, planas rengtas atsižvelgiant į vyriausybės programą, buvo atsižvelgiama ir į socialinių partnerių pastabas, pasiūlymus. Tam buvo organizuotas ne vienas susitikimas. Ne į visas pastabas buvo galima atsižvelgti, tam yra objektyvios priežastys, ne viską galima įgyvendinti.

Beje, visos raštu pateiktos pastabos ir plano rengėjų dokumentai yra viešai prieinami Derinimo pažymoje.

ŪP į šį dokumentą žvilgtelėjo. Pvz., tarp siūlymų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta, yra Žemės ūkio rūmų siūlymas „Suteikti Žemės ūkio rūmams ir žemdirbių savivaldos organizacijoms daugiau galių, deleguojant šiuo metu Žemės ūkio ministerijos ir jos valdymo srities įstaigų vykdomas nebūdingas funkcijas“. Plano rengėjai argumentuoja, kad plane numatyta „Didinti visuomenės ir NVO dalyvavimą sprendimų priėmime, stiprinant NVO sektorių“, tai galioja visiems sektoriams. Kitas siūlymas, į kurį nebuvo atsižvelgta – „Parengti ir vykdyti Lietuvos ekologinio ūkininkavimo plėtros veiksmų planą“. Plano rengėjų atsakymas: „Europos Komisija yra parengusi ES Ekologinės gamybos plėtros veiksmų planą (toliau – ES ekoplanas), kuriame yra nurodytos kryptys ir veiksmai, susiję su ekologinės gamybos ir jos produktų vartojimu. Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į ES ekoplaną, vykdo daug atskirų priemonių ir veiklų, susijusių su ekologinės gamybos ir jos produktų vartojimo plėtra. Todėl manome, kad nėra tikslinga rengti naujo atskiro plano“.

Svarbių pokyčių metas

Žemės ūkio ministas I. Hofmanas paminėjo svarbiausius šios Vyriausybės prioritetus žemės ūkio politikos srityje. Apie kai kuriuos iš jų paviešinta. Reikšmingas sprendimas  – žemės ūkį pripažinti strategine ūkio šaka, padedančia užtikrinti nacionalinį šalies saugumą. Artimiausiu metu bus įstatymo projektas bus teikiamas Seimui.

Toliau bus mažinama biurokratinė našta. Iš dalies, numatoma atsisakyti išankstinio pasėlių purškimo registravimo. Dabartinis įpareigojimas keblus žemdirbiams, nes prieš dvi dienas negali žinoti, ar purškimui bus palankus oras. Nelabai naudos turi ir bitininkai, tačiau dar reikės rasti bendrą sutarimą. Tačiau bet kokiu atveju, naktinio purškimo laiko keisti nenumatoma.

Žemės ūkio ministerija ketina išspręsti ir santykių pieno tiekimo grandinėje kebeknę. Ministras I. Hofmanas sakė, kad vizija yra specialus Pieno fondas, kurio sudarymo mechanizmas būtų panašus kaip alkoholio, tabako, kuro akcizų. Skirtumas tas, kad atsirastų 2 dalys: perdirbėjų ir prekybininkų. „Finansų ministerijai duota užduotis pavaizduoti mechanizmo įgyvendinimą: nuo 1 kg produkto, kuriame yra 80 proc. ir daugiau pieno, būtų taikomas mokestis, 1 ct perdirbėjui, 1 ct prekybininkams", – glaustai pakomentavo žemės ūkio ministras. Pasak jo, surinkus fondą, pieno sektorius papuola į krizę, būtų kompensuojama iš fondo. Tačiau kelias iki sumanymo įgyvendinimo dar būsiąs ilgas, nes schema sudėtingesnė nei akcizų, laukia derybos su Finansų ministerija. Ministro vertinimu, būtų gerai, jei įstatymo projektą pavyktų parengti 2026 m. IV ketvirtį.

Vyriausybės plane – dešimt skyrių

Kaip sakoma Vyriausybės nutarimo projekte, Planas struktūruojamas pagal Vyriausybės programoje numatytus 10 skyrių: (I) Auginsime Lietuvos ekonomiką ir stiprinsime viešųjų finansų sistemą; (II) Pažabosime kainų poveikį žmonių gyvenimui didindami jų pajamas; (III) Užtikrinsime kokybišką ir prieinamą sveikatos apsaugą; (IV) Apsaugosime gyventojus nuo išorės grėsmių; (V) Vykdysime aktyvią, konstruktyvią ir nuspėjamą užsienio politiką; (VI) Puoselėsime atvirą demokratinės Lietuvos kultūrą ir pilietinę tapatybę; (VII) Užtikrinsime sklandų valstybės valdymą; (VIII) Gerinsime kelių būklę visoje Lietuvoje; (IX) Investuosime į tvarią energetiką; (X) Tausosime aplinką, kursime gyvybingą kaimą, konkurencingą ir tvarų žemės ūkį.

Visus esminius ir reikšmingiausius teisinio reguliavimo pokyčius numatoma inicijuoti pirmaisiais ir antraisiais Vyriausybės kadencijos metais.

Žemės ūkio politikos srities prioritetai

Žemės ir maisto ūkio sektoriaus svarbos sustiprinimas nacionalinio saugumo kontekste

Įtvirtinti žemės ir maisto ūkį kaip strategiškai svarbų šalies sektorių, būtiną nacionaliniam saugumui užtikrinti (2025 m. I ketv.)

Išplėsti Lietuvos žemės ūkio maisto produktų informacinės sistemos funkcionalumą, suteikiant prieigą savivaldybėms prie renkamos informacijos apie maisto pramonės subjektus (2026 m. I ketv.)

Derybose dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės perspektyvos formuoti poziciją dėl vienodų sąlygų tiesioginių išmokų finansavimo srityje Lietuvai siekiant ES tiesioginių išmokų vidurkio (2027 m. IV ketv.)

Tvaraus žemės ir maisto ūkio ir žuvininkystės plėtra

Siekiant didinti smulkių ir vidutinių ūkių ekonominį gyvybingumą, užtikrinti tolygesnį paramos paskirstymą ir nustatyti perskirstymo išmokos ir bazinės išmokos ribojimo dydžius (2026 m. II ketv.)

Skatinti smulkių ir vidutinių ūkių plėtrą teikiant paramą supaprastinta tvarka (2025 m. III ketv.)

Didinti ūkių atsparumą, skatinant mišrių ūkių plėtrą bei teikiant investicinę paramą (2028 m. 

III ketv.)

Mažinti neigiamą poveikį aplinkai, klimatui ir bioįvairovei, padidinant paramos priemonių išmokų dydžius (2027 m. IV ketv.)

Išplėsti produktų asortimentą pagal nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklių reikalavimus ir sudaryti sąlygas sistemoje dalyvauti ir uždaro grunto daržovių augintojams (2026 m. IV ketv.)

Įteisinti galimybę likusių nedidelių valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotų naudotojams įsigyti tokius sklypus (2026 m. II ketv.)

Siekiant valstybės mastu išspręsti rūgščių dirvų kalkinimo problemą, nukalkinti ne mažiau kaip 10 proc. labai rūgščių dirvožemių (2028 m. III ketv.)

Pakeisti Melioracijos įstatymą, siekiant užtikrinti valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių tvarų pertvarkymą bei užtikrinti strateginę reikšmę turinčių polderių priežiūrą (2026 m. IV ketv.)

Skatinti kooperacijos plėtrą visuose žemės ūkio sektoriuose ir siekti kooperatyvų perdirbamą aukštos pridėtinės vertės produkciją augalininkystės sektoriuje padidinti iki 25 proc. (2024 m. – 13 proc.), vaisių, daržovių ir uogų sektoriuose – iki 35 proc. (2024 m. – 20 proc.), o gyvulininkystės, pienininkystės, paukštininkystės sektoriuose kooperatyvų narių skaičių padidinti iki 15 proc. (2025 m. vasarį – 2 148) (2026 m. III ketv.)

Pakeisti Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą: sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms, sustiprinti kooperatyvų finansinį tvarumą, padidinti jų konkurencingumą rinkoje ir paskatinti kooperatyvų narių bendradarbiavimą žemės ūkio sektoriuje (2026 m. II ketv.)

Padidinti Lietuvoje veikiančių vaikų ugdymo įstaigų, turinčių Viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklą, skaičių iki 20 (2024 m. – 9) (2028 m. III ketv.)

Paskatinti tvarios akvakultūros ir ekologinės produkcijos gamybą, naudojant atsinaujinančią energiją akvakultūros ūkiuose: įžuvintų ekologinės gamybos akvakultūros tvenkinių ploto dalį padidinti 10 proc. (2023 m. – 10,2 tūkst. ha), ekologinę akvakultūros gamybą padidinti 20 proc. (2023 m. – 4,3 mln. kg), žuvininkystės produktų vartojimą – ne mažiau kaip 20 proc. (2023 m. – 12,5 kg / žmogui) (2026 m. II ketv.)

Modernizuoti Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemą (toliau – ŽŪŽIS), sukuriant skaitmeninę platformą, ir sudaryti sąlygas visiems ŽŪŽIS dalyviams (ypatingai ūkininkams ir perdirbėjams) patogiai ir vienoje vietoje rasti informaciją apie technologines inovacijas, naujausias taikomųjų mokslų žinias, konsultavimo priemones (2026 m. III ketv.)

Žemės ir maisto ūkio vertės didinimas

Nustatyti bioekonomikos plėtros kryptis šalyje, siekiant padidinti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą (2026 m. IV ketv.)

Pakeisti Vietos savivaldos įstatymą ir deleguoti naują valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją savivaldybėms, siekiant aprūpinti viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas ir kitus subjektus ūkininkų produkcija bei stiprinti savivaldybių kompetencijas organizuojant ir koordinuojant viešuosius pirkimus trumposiose grandinėse (2026 m. IV ketv.)

Gyvulininkystės sektoriaus gyvybingumo didinimas

Siekiant užtikrinti gyvulininkystės sektoriaus gyvybingumą ir plėtrą, nustatyti gyvulininkystės sektoriaus politikos kryptis ir priemones laikotarpiui iki 2030 m. (2026 m. II ketv.)

Pakeisti Ūkinių gyvūnų veislininkystės įstatymą ir nustatyti nuoseklią nacionalinę veislininkystės sistemą (2026 m. IV ketv.)

Palaikyti gyvulininkystės ūkių pajamas bei atsparumą, teikiant susietąją paramą, įkuriant pieno gamybos kaštų observatoriją bei teikiant paramą veislinių gyvulių arba genetinės medžiagos produktų įsigijimui (2028 m. III ketv.)

Patobulinti sutartinių santykių reglamentavimą pieno sektoriuje, parengiant tam tikslui įstatymą (2027 m. II ketv.)

Siekiant padidinti gamybą, teikti investicinę paramą ir paskatinti gyvulininkystės sektoriaus ūkių modernizavimą (2027 m. IV ketv.)

Patobulinti bitininkystės sektoriaus paramos taisykles ir sumažinti administracinę naštą (2026 m. IV ketv.)

Kaimo gyvybingumo iniciatyvų stiprinimas

Sukurti teigiamą socialinį, ekonominį pokytį, įgyvendinant LEADER vietos plėtros ir sumanių kaimų strategijų investicijas 51 savivaldybėje, turinčioje kaimo gyvenamąsias vietoves (2028 m. III ketv.)

Suteikti teisę ūkininkams, planuojantiems atsisakyti ūkininkavimo ir siekiantiems šeimos ūkių tęstinumo, perleisti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos teisę (kartų kaita) (2026 m. II ketv.)

Stiprinti kaimo vietovių gyvybingumą ir įtvirtinti galimybes užsiimti ne žemės ūkio verslais kaime (2026 m. IV ketv.)

Autorės nuotraukos