Viceministras Andrius Palionis posėdyje teigė, kad toks siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad 13 savivaldybių yra paskelbusios ekstremalią situaciją (patikslintais duomenimis – 14), be to, tai padėtų ūkininkams lanksčiau reaguoti į prisiimtus įsipareigojimus.
„Ir įvertinę Hidrometeorologijos tarnybos pranešimą, kad nuo šių metų gegužės 29 dienos šiaurinėje Lietuvos dalyje prasidėjęs lietingas laikotarpis, vėliau perėjęs į visą teritoriją, o atskiromis liepos (..) dienomis lietaus kiekis Lietuvoje buvo viršijęs net ir kritinį kiekį, prašome paskelbti ekstremalią situaciją“, – posėdyje sakė jis.
„Bus žala, kurią reikės atlyginti, bet ekstremalios situacijos paskelbimas palengvintų ir sumažintų tą žalą, kadangi ūkininkai turi įsipareigojimų pagal mūsų strateginį planą, ką turi atlikti iki rugpjūčio 15 dienos, iki kitų terminų, tai jeigu jie norėtų nukelti tą datą, jiems būtų papildoma administracinė našta, reikėtų važiuoti į laukus ir įrodinėti, kad jie negalėjo to padaryti“, – aiškino A. Palionis.
Pasak A. Palionio, šiuo metu būtina koncentruotis į derliaus nuėmimą.
Pasak ŽŪM, šią vasarą Lietuvoje fiksuojami ypač intensyvūs krituliai – kai kuriose vietovėse per parą iškrito tiek lietaus, kiek įprastai būna per visą mėnesį. Vien liepą vidutiniškai iškrito net 167 proc. mėnesio kritulių normos, o kai kur – net dvi ar trys normos.
Ministerijos teigimu, dėl lietaus nukentėjo skirtingi augalai – nuo žieminių kviečių iki bulvių. Dalis derliaus žuvo, dalies kokybė prastėja, vėluoja jo nuėmimas.
Anot ŽŪM, ekstremalios situacijos paskelbimas leistų netaikyti sankcijų ūkininkams ir ūkiams, dėl išskirtinių sąlygų negalintiems įvykdyti įsipareigojimų.
Rokiškio r., Akmenės r., Kaišiadorių r., Kėdainių r., Anykščių r., Šilutės r., Biržų r., Kupiškio r., Pakruojo r., Švenčionių r., Radviliškio r., Pasvalio r., Telšių r. ir Raseinių r. savivaldybės jau yra paskelbusios savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl stichinio meteorologinio reiškinio – ilgo lietingo laikotarpio, sukėlusio žemės ūkio augalų žūtį. Ilgas lietingas laikotarpis pažeidė ar sunaikino nuo 50 iki 70 proc. (apie 8136 ha) derliaus.
Nacionalinis krizių valdymo centras nustatė, kad šis įvykis sukėlė didelę žalą visam Lietuvos žemės ūkio sektoriui ir atitinka Vyriausybės nustatytus ekstremaliųjų įvykių kriterijus ir ekstremaliųjų situacijų klasifikavimo pagrindus. Tai lėmė pasiūlymą Vyriausybei visoje valstybės teritorijoje skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šios situacijos valstybės operacijų vadovu paskirti žemės ūkio ministrą.
Šiuo metu savivaldybės dar renka informaciją apie žemės ūkio subjektų patirtą žalą ir vertina patirtus nuostolius.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) paaiškino, kad priėmus šį sprendimą ūkininkai, nukentėję nuo užsitęsusio lietingo periodo, galės lengviau atsikvėpti – numatyta nemažai svarbių palengvinimų.
Visoje Lietuvoje galios šie Žemės ūkio ministerijos parengti palengvinimai:
Ministerija nurodo, kad nukentėjusiems kreipiantis dėl žalos atlyginimo reikės pateikti prašymą tos savivaldybės merui, kurios teritorijoje patirta žala. Teikiant prašymą būtina pridėti nuosavybę bei žalos dydį įrodančius dokumentus.
BNS ir ŽŪM informacija