Columbus +22,8 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 1 Geg 2025
Columbus +22,8 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 1 Geg 2025

Ybiškės – egzotikos ir dietos mėgėjams

2023/11/23


Saulės mėgėjos valgomosios ybiškės, nors ir lepios auginti, pamažu atkeliauja ir į mūsų daržus, ir ant stalų. Ši nekaloringa daržovė išgarsėjusi dėl dietinių savybių, pasižymi galiomis atjauninti ir tonizuoti. Kodėl verta atrėžti kampelį šioms egzotiškoms daržovėms savo lysvėse, kaip jų užsiauginti, teiravomės Romos Starkutės, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslo darbuotojos. 

Ankštys tinka nesubrendusios

Valgomoji ybiškė (angl. Okra, lot. Abelmoschus esculentus ir Hibiscus esculentus) – dedešvinių šeimos vienmetis arba daugiametis augalas. Stiebas – kieta, tvirta liana. Priklausomai nuo veislės ir augimo sąlygų, užauga nuo 30 cm iki 2 m aukščio.

Įdomu tai, kad maistui naudojamos nesubrendusios ankštys. R. Starkutės pastebėjimu, ankščių išvaizda primena čili pipirus. Skonis truputį panašus į žirnelių, smidrų ir baklažanų. Neprinokosios sėklos gali pakeisti žirnelius. Maistui ruošti tinka ir jauni lapai. Lapų pumpurai ir žiedai taip pat valgomi.

ybiškės
Vaisiaus griežinėlis primena žvaigždutę, o žiedas – mažą varpelį.

Labiausiai tikėtina, kad valgomoji ybiškė kilusi iš šiaurės rytų Afrikos ir yra plačiai paplitusi visuose tropiniuose, subtropiniuose, šiltuose vidutinio klimato regionuose. Natūraliai auga tropinio ir subtropinio klimato kraštuose. Daugiausia valgomųjų ybiškių galima pamatyti Afrikoje ir Azijoje, ypač jos populiarios Indijoje. Į Europą prieš daugelį šimtmečių šių daržovių atvežė arabai.

Universali daržovė

Ybiškes galima troškinti, virti, konservuoti, šaldyti, naudoti salotoms. Jos puikiai tinka sriuboms ir padažams, nes ankšteles termiškai apdorojant iš jų išsiskirianti gliti medžiaga pasižymi tirštinančiomis savybėmis. „O jeigu glitumas nepatinka, tai ankšteles galima ties stipria ugnimi apkepinti su citrinos sultimis arba pomidorų padažu“, – pataria R. Starkutė. Ybiškės tinka ir mėsiškiems, ir daržovių patiekalams. Kaip garnyras – prie vištienos, žuvies, mėsos.

Valgomosios ybiškės – labai vertingos daržovės. R. Starkutės žiniomis, jos plačiai naudojamos Ajurvedos kulinarijoje kaip tonizuojantis, atjauninantis ir dietinis produktas. Labai naudingas tiems, kas laikosi dietos: 100 g ankščių – tik 31–40 kilokalorijų. 100 g taip pat yra: 2 g baltymų, 0,1 g riebalų, 3,8 g angliavandenių, 0,7 g pelenų, 90,1 g vandens. Dar valgomosiose ybiškėse randama geležies, vitamino C, B6, K, vitamino A, Ca, K, dietinės ląstelienos. Be to, ybiškėse esama nemažai folio rūgšties.

Šios daržovės reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Dėl ankštelėse esančių gličių medžiagų ybiškės tinka ligoniams, sergantiems gastritu ar varginamiems skrandžio opos. Ankštelių nuoviras lengvina bronchito požymius.

Ybiškių sėklos – aliejaus ir baltymų šaltinis. Jos gali būti naudojamos kaip kavos pakaitalas. Šiam pakaitalui be kofeino sėklos skrudinamos ir malamos.

Specialistės duomenimis, popieriaus pramonėje naudojami subrendę ybiškių vaisiai ir stiebai, kuriuose yra žalio pluošto. Jos taip pat gali būti skiriamos maišams ir lynams, biodujoms ir degalams gaminti.

ybiškės
Babtuose užauginta valgomoji ybiškė.

Užauginti nelengva

R. Starkutė perspėjo, kad Lietuvoje šių daržovių atvirame grunte užsiauginti sunku. Valgomosios ybiškės, kaip ir baklažanai, mėgsta šiltas augimo sąlygas, saulėtas vietas.

Optimali šių daržovių augimo temperatūra yra 20–30 °C, o minimali – 18 °C, bet ne daugiau kaip 35 °C. Todėl ybiškes turėtume auginti šiltnamyje arba patalpose ant palangių, oranžerijose, žiemos soduose. Jei vis dėlto bandome auginti lauke, tai pasirinkime saulėtą, apsaugotą nuo vėjų vietą.

Būkime atsargūs

Dorojant ybiškių derlių reikėtų mūvėti pirštines ir vilkėti drabužius su ilgomis rankovėmis, nes augalai ir ankštelės – su plaukeliais, galinčiais sudirginti odą.

DAIGAI. Lietuvoje valgomąsias ybiškes reikėtų auginti iš daigų. Mokslininkė pateikė patarimų, kaip tai padaryti.

● Daigams sėklos sėjamos balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje šildomame šiltnamyje ar ant saulėtos palangės.

● Prieš sėją sėklos dvi valandas mirkomos šiltame vandenyje ar vandenyje su kalio permanganatu. Sėklas geriausia sėti į gilius (ypač tinka durpiniai) puodelius, nes šaknys ilgos ir persodinant lengvai pažeidžiamos.

● Puodelius geriausia pripildyti organinio biohumuso, sumaišyto su vermikulitu (magnio ir geležies aliumosilikatu).

● Sėjama 2,5–3 cm gyliu. Į puodelį geriau dėti dvi sėklas. Vėliau verčiau išrauti negu iš naujo sėti.

● Pasėjus saikingai palaistoma. Uždengiama polietileno plėvele (sudygus reikia nuimti). Kasdien plėvelę svarbu pradengti, kad vėdintųsi puodeliai su dygstančiomis sėklomis.

● Kad sėklos gerai sudygtų, temperatūra turėtų būti 18–21 °C.

Daigeliai pasirodo maždaug po 1–2 savaičių. Tada juos reikėtų patręšti fosforo trąšomis (1 valgomasis šaukštas nitrofoskos – 5 l vandens). Šiltnamyje daigai auga maždaug 1,5 mėnesio.

Kai jie pasiekia 25 cm, persodinami paliekant tarp augalų 30–40 cm, o tarp eilučių – 50–60 cm. Lauke pasodintų augalų tarpueilius reikėtų mulčiuoti.

DIRVA. Ji lauke turėtų būti lengvos mechaninės sudėties, neužmirkstanti, turtinga organika ir maisto medžiagomis. Valgomosios ybiškės labai mėgsta kompostą.

Daigus šiltnamyje galima sodinti tiesiai į dirvą arba į didelius puodus (7–8 l). Auginant šiltnamyje reikėtų stebėti, kad nebūtų pernelyg drėgna ir karšta (kad temperatūra nepakiltų aukščiau 30 °C). Ypač tinka reguliuojamas vėdinimas. Jei dirva turtinga, papildomai tręšti nereikia, o jeigu ne, tai vertėtų patręšti. Augalai mėgsta purenimą.

Ybiškės linkusios šakotis, bet šoniniai ūgliai derliaus nesuteikia, o maitintis nori, todėl juos mokslininkė pataria išpjauti. Žiedai kraunami lapų pažastyse.

LAISTYMAS. Atsižvelgiant į klimato sąlygas, valgomosios ybiškės laistomos kas 7–10 dienų (vanduo į žemę turi įsigerti 30–40 cm gyliu). Liejant reikėtų saugotis neužpilti vandens ant lapų.

TRĄŠOS. Augalai tręšiami, kai lapų pažastyse pradeda krauti žiedus. Tinka pelenai (20 g į 10 l vandens) arba kalio, fosforo trąšos. Galima tręšti ir kompleksinėmis, tik kad jose nebūtų daug azoto. „Nuo azoto pertekliaus auga lapai ir žiedai, bet prastai mezga ankštelės“, – perspėjo R. Starkutė.

Taigi valgomąsias ybiškes ir baklažanus auginti tenka panašiai.

DERLIUS. Greitai augančios ybiškių veislės derliumi pradžiugina praėjus 2–2,5 mėnesio nuo pasodinimo. Skinamos ir maistui naudojamos jaunos, nesubrendusios ankštys, siekiančios iki 10 cm ilgio. Derlius imamas kas 2–3 dienas.

Daug skirtumų tarp žaliųjų ir raudonųjų valgomųjų ybiškių nėra. Verdamos raudonosios ybiškės tampa žaliomis.

 

Romos STARKUTĖS ir pixabay nuotraukos

 

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis