Žalioji puota krizės akivaizdoje

Į aruodus šiemet bus supilta daugiau grūdų nei pernai, nors ir prastesnės kokybės. Tikėtina, kad ir pajamų žemdirbiai gaus daugiau, bet išlaidos būsimam derliui gali būti dar įspūdingesnės. O kokios kitąmet bus nukultų grūdų kainos – niekas iš tolo nedrįsta prognozuoti. Čia ir iškyla daugybė hamletiškų klausimų: kur ir kiek investuoti, kiek tręšti ir sėti, o gal daugiau laukų palikti pūdymuoti? Energetikos krizė pjauna verslus ir gamybą, pasaulio ekonomistai prognozuoja didesnius ar mažesnius nuosmukius, tad ir žemės ūkio gamybos žaliavų poreikis gali sumažėti. Viena aiški tendencija – suplanuoti žalieji projektai greičiausiai nesustos.

Kaip elgtis ūkininkams šiuo nerimastingu laiku ir kokius saugiausius sprendimus priimti, kad neištiktų krachas, su Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) lyderiu Raimundu JUKNEVIČIUMI kalba „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Vida TAVORIENĖ.

– Aplinkui vis mažiau stabilumo ir konkretumo, ūkininkai sako, kad mažai prasmės dėlioti net ir artimiausius planus. Tačiau žemės ūkyje sustoti nevalia, reikia laiku kulti, vėl sėti ir atlikti kitus darbus. Dėl ko žemdirbiai dabar labiausiai nerimauja?   

– Į LŪS ūkininkai kreipiasi įvairiais klausimas, dabar dažnai klausia, kaip konkrečiam ūkininkui elgtis, kokius priimti sprendimus, kurie leistų tam ūkiui išgyventi. Šiemet nuimto derliaus kiekis ir palyginti aukštesnės grūdų kainos leidžia tikėtis, kad šis sezonas gali būti pelningas. Tačiau visus apėmęs nerimas – kas ir kaip bus ateityje? Kamuoja pagrindinis klausimas: kiek investuoti į kitų metų derlių? Suprantama, gauti pinigai ilgai neužsiguli ūkininkų kišenėse, jie priversti daryti išlaidas būsimam derliui. Bet kai jie dabar pradeda dėlioti investicijas, matosi, kad uždirbtų eurų gali ir nebeužtekti. Vadinasi, pinigų lyg ir daugiau nei pernai, bet jų mažiau, nei reikia dabartinėms gamybos išlaidoms.

Ūkininkai nežino, ar tos didžiulės išlaidos atsipirks. Grūdai, palyginti su pernai, pabrango beveik 100 proc., o išlaidos padidėjo kur kas daugiau: jeigu labai pasiseks, galima gauti 300 proc. pabrangusių trąšų, o jeigu nepasiseks, jų kaina bus didesnė apie 600 proc., degalų, elektros – 300 proc., brangsta atsarginės dalys, augalų apsaugos produktai ir kt. Kai pavasarį man užduodavo panašių klausimų, bandžiau patarti, kad netaupytų. Nesvarbu, kad azoto trąšų kainos labai išaugo, bet siūliau tręšti, nes visos kitos investicijos į šiųmetį derlių buvo padarytos rudenį dar anų laikų kainomis, vadinasi, bendra savikaina neturėjo labai išaugti. O kad grūdų kainos gali augti, rodė indikacijos prasidėjus karui. Todėl sakiau, kad galite gailėtis, jeigu deramai neinvestuosite ir būsite dirbtinai sumažinę derlių. Dabar ūkininkus, ypač tuos, kurie pridarė agrotechninių klaidų, daug investavo, bet gavo menką derlių, perspėju, kad nūdienos klaidos gali būti esminės ir lemiamos: daug išleidus ir suklydus auginant kitų metų derlių, vietoj pelno gali likti didelis nuostolis.

– Kur konkrečiai šiemet klydo grūdininkai?

– Auginant derlių galima suklysti bet kuriame etape. Kalbu pirmiausia apie tai, kad daug ūkininkų, kuriems pristinga profesionalumo, dažnu atveju pasėlius pritręšia, o trąšos, žinia, dabar labai brangios, bet nepadaro dar vieno žingsnio – neįveikia ligų arba prisiaugina piktžolių, kurios suvalgo ir trąšas, ir derlių. Tokios grubios klaidos gali būti lemiamos, kai į auginimą įdedama daug išlaidų. Todėl dabar būtina ūkininkauti taip, kad visos investicijos būtų labai atsakingai pasvertos, atliktos ir paskaičiuotos konkrečiam derliui. Nebūtina siekti maksimalaus, jis gali būti vidutinis ir gerokai mažesnis nei ankstesnis. Svarbu, kad išlaidos būtų matematiškai pagrįstos.

Tad tiems ūkininkams, kurie iki šiol buvo linkę klysti, investuodami didelius pinigus ten, kur nebūtinai jų reikia, sakau, kad galbūt šiemet jie apsiribotų minimaliomis išlaidomis, paliktų daugiau žaliojo ar net juodojo pūdymo. Taip gali būti naudingiau, nei daug investuoti į būsimą derlių ir nusivilti, jeigu tai neatsipirks.

– O kaip elgtis tiems, kurie ūkininkauja profesionaliai?

– Ir jie turėtų dar kruopščiau viską įvertinti. Tie ūkininkai, kurie turi įsipareigojimų bankams, tiesiog negali sau leisti...

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Susijusios temos - skaitykite: Raimundas Juknevičius, LŪS, grūdų kainos, trąšos, trąšų kainos, grūdų pasiūla