Želdynai – tarsi gyvas organizmas

Meilė augalams nugalėjo

Prieš 30 metų apsigyvenę Kuršėnuose, pusiaukelėje tarp abiejų tėviškių – Biržų ir Šilutės – Daiva ir Gediminas Gasiūnai pradėjo kurti savo sodybą. Buvusi švie­timo darbuotoja iš prosenelio žolininko paveldėjo meilę augalams ir pašaukimą atrado augalų pasaulyje. Gediminas, ra­dioelektronikos specialistas, šiuo metu ūkininkauja, palaiko ir padeda įgyvendinti žmonos idėjas.

Pirmieji žingsniai buvo nedrąsūs, Ga­siūnai įveisė sodą ir daržą, sukomponavo gėlyną. „Trūko supratimo, žinių, augalų pasirinkimas buvo skurdus, – prisimena Daiva. – Susidomėjau gėlėmis, norėjosi ko nors įdomesnio, puošnesnio. Taip ir prasidėjo mano, kaip daugiamečių gėlių kolekcininkės ir augintojos, kelias. Perskaityta šimtai knygų, žurnalų, daly­vauta daugybėje seminarų, konferencijų, ekspedicijų, ekskursijų po Lietuvos ir užsienio botanikos sodus, privačias sody­bas, aplankyti Europos augintojai, augalų kolekcininkai, selekcininkai.“

Moteris prisipažįsta, kad iš pradžių pirko viską iš eilės ir tik bandydama suprasdavo, ar tinkamas augalas Lietuvai. Daug ekspe­rimentuota, sodinta viskas, ką pavykdavo įsigyti. „Užsienio žurnaluose matėme gražius derinius, kompozicijas, norėjosi ir patiems sukurti kažką panašaus, – pasakojo moteris. – Dabar internete galima surasti visą informaciją apie augalo augimo zonas, jo ypatumus, derinius.“

Kolekcininkės susidomėjimas augalais tik augo. 1996 m. Lauko gėlininkystės ban­dymų stoties vadovė dr. Angelė Baliūnienė įkūrė Lietuvos gėlininkų sąjungą, kurios nare, o vėliau ir tarybos pirmininke tapo Daiva. 2013 m. sąjunga jai suteikė augalų ekspertės vardą.

Daiva prisimena, kaip pirmuosius au­galus sodyboje susodino chaotiškai ir tik vėliau suvokė, kad juos pirmiausia reikia sodinti į lysves, o radus tinkamą vietą persodinti. Taip atsirado pirmos gėlių lysvės, dabar užimančios beveik visą daržo teritoriją – apie 300 rūšių ir veislių įdomių, rečiau auginamų augalų.

Sodyba per tuos metus augo, tobulėjo, keitėsi – kito ir suvokimas apie augalus. Sodą palaipsniui mažino, bet keletą senųjų vaismedžių paliko. Atsiradusią vietą pa­mažu užėmė dekoratyviniai spygliuočiai ir lapuočiai, iš daugiamečių gėlių pasiliko tinkamos auginti kompozicijose su sume­dėjusiais augalais. „Ilgainiui supratau, kad sodyba reikia grožėtis, o ne jai vergauti, sodinti tik tuos augalus, kurių nereikia dengti, iškasti, nešti į patalpą. Kurie atspa­rūs ligoms, nepuola kenkėjai. Chemijos ir trąšų sodyboje praktiškai nenaudoju. Stengiuosi išsiversti natūraliomis priemo­nėmis, – pasakojo sodybos šeimininkė. – Kompostinėje gyvena Kalifornijos sliekai, jų humusą naudoju sodindama augalus. Nuo ligų ruošiu ugniažolės raugą, nuo kenkėjų – pelyno ar česnako ištraukas.“

Ir grožiui, ir maistui

Pasakodama apie gėlynus, kolekcininkė vis pasidžiaugia ir naujovėmis – gėlynus puošiančiais ir patiekalus praturtinan­čiais augalais. „Atradau augalus, kuriais, taupant sodybos vietą, galima grožėtis ir naudoti maistui, – sako Daiva. – Tai ame­rikinis rabarbaras (Rheum x cultorum var. americana) ‘Victoria’, nežydinti rūgštynė (Rumex acetosa var. hortensis), dekoratyvios svogūnų (Allium pskemense) ir česnakų formos (Allium millenium).“

Pasak kolekcininkės, dekoratyvusis ame­rikinis rabarbaras ‘Victoria’ – sena veislė, pavadinta karalienės Viktorijos vardu. Tai rūgtinių (Polygonaceae) šeimos daugiametė žolė su ilgomis, storomis šaknimis. Stiebas status, 1,2 m, tuščiaviduris. Pamatiniai lapai susitelkę į skroteles, ilgakočiai, stiebo trumpakočiai arba bekočiai, skiautėti arba plaštakiškai suskaldyti. Žiedynas – pa­prastoji arba sudėtinė šluotelė, vaisius – riešutėlis.

Rabarbarai gerai auga puveninguose priesmėlio ar lengvo priemolio dirvože­miuose. Mėgsta drėgmę, gerai pakelia šalčius. Dauginami tiek sėklomis, tiek vegetatyviškai. Derlingiausi 6–7 metais. Jie pasižymi ir gydomosiomis savybėmis. Lapuose daug mineralinių medžiagų, vitaminų A ir C. Ši veislė ypatinga tuo, kad nekaupia oksalo rūgšties, seni lapai gelsta ir džiūsta, o iš skrotelės vidaus iki pat vėlyvo rudens auga vis nauji lapai. Šaknyse ir šakniastiebiuose yra tanidų.

Jauni rabarbarų stiebai ir lapai val­gomi švieži, virti, kepti, konservuoti. Iš rabarbarų kepami pyragai, kiti kondite­rijos gaminiai. Gėlynuose daug metų gali augti tarp melsvių, alpinariumo pakraštyje, dera su paparčiais, astilbėmis, arunkais, margalapėmis plautėmis ir kitais šviesaus pavėsio augalais.

Pasak Daivos, nežydinti rūgštynė nuo laukinių rūgštynių skiriasi daug didesniais, dažnai kiek banguotais lapais ir nefor­muoja žiedynų. Augalai 25 cm aukščio ir 40 cm pločio, patogu skinti jų lapus. Juos pataria sodinti gėlyno pakraščiuose kaip apvadą, alpinariume. Skaidri jų žaluma dera su melsvėmis, raudonlapėmis vais­ginomis, alūnėmis. Jauni rūgštynių lapai dėl gaiviai rūgštaus skonio puikiai dera įvairiose salotose, susmulkinti naudoja­mi kaip varškės prieskoniai, užtepėlėms ir sriuboms pagardinti. Lapuose gausu askorbo rūgšties, suteikiančios augalui bū­dingo rūgštumo. Gausu vitaminų C, B, karoteno, mažiau oksalo rūgšties.

Daivos gėlynuose itin mėgstamos dar ir dekoratyvios svogūnų bei česnakų formos.

Svogūnai stebina išraiškingais vertika­liais architektūriškais, iki 1–1,5 m stangriais lapais ir liepą gausiais baltais rutuliškais žiedynais. Tuo pat metu rausvai violeti­nius, 5 cm skersmens žiedynus skleidžia ir puošnieji česnakai. Šie svogūniniai augalai dera su alūnėmis, rasakilomis, šalavijais, astrancijomis ir kt.

Nuvilnijanti žydėjimo banga

Medžių, krūmų ir gėlių kompozicijos, patraukiančios spalvingumu ir elegancija visais metų laikais, yra tarsi sodybos stu­buras. Jos suformuotos užapvalintomis ir vingiuotomis linijomis, vengta stačių kampų, todėl kieme juntamas švelnu­mas, lengvumas, spinduliuojantis gerąją energiją. Sodybos šeimininkė sako, kad pagrindinė kompozicijų ašis – ištisus metus dekoratyvūs spygliuočiai.

Iš įvairiausių kadagių, pušų, eglių, kė­nių ji išskiria per 20 metų amžiaus, apie 5 m aukščio grakštuolį nutkinį puskiparisį (Chamaecyparis nootkatensis) ‘Pendu­la’. Šis vienas iš gražiausių spygliuočių, įdomus ilgomis svyrančiomis šakomis ir žaliais spygliais, dera prie geltonspyglio ir koloninio melsvaspyglio Lausono (C. lawsoniana) puskiparisių.

Daivos teigimu, spygliuočių draugiją spalvų darna ir žaismingumu pagyvina greta pasodinti dekoratyvių lapuočių medeliai ir krūmeliai, daugiametės gėlės. Spalvinga laja išsiskiria paprastasis bukas (Fagus sylvatica) ‘Purpurea Tricolor’, kurio lapai tamsiai pur­puriniai su šviesesniais apvadėliais.

Anksčiausiai pavasarį nuostabiu žy­dėjimu pradžiugina japoninė magnolija (Magnolia kobus), žydinti ryškiai baltais, apie 10 cm skersmens žiedais. Žydėjimas tęsiasi 2–3 savaites. Paskui džiaugsmo suteikia krūminių bijūnų (Paeonia suffru­ticosa) rausvi ir tamsiai raudoni žiedai, maloniai kvepiantys ir lyg šilkiniai tviskantys saulėje. Nuostabus žydėjimas trunka apie 2 savaites. Vėliau estafetę perima dulksvais tamsiai raudonais žiedais pražystanti ka­mieninė gražiažiedė veigelė (Weigela Florida) ‘Bristol Ruby’.

Pasak Daivos, dekoratyvi sodriai žalia veja, sujungianti augalus į bendrą paveiks­lą, skaičiuoja sodybos metus nuo įsikūrimo pradžios. Ji nepriekaištinga, nes kiekvieną pavasarį aeruojama ir atidžiai prižiūrima visą sezoną. Link gėlių kolekcijos veda natūraliais plokščiais akmenimis grįstas takas. Čia pat ir vasaros stalas-šulinys, kur ryte geriama kava, pasisemiama energijos.

Kompozicijose itin mėgstamos melsvės (Hosta), kurių daugybė stebina lapijos spalvomis, formomis ir dydžiu, gražiai atrodo ir derinyje su šamoto keramikos gervių skulptūra. Natūraliu grožiu akį džiugina švelnioji rasakila (Alchemilla mollis), nepakeičiama beveik visą vasarą ilguose žiedynuose žydinti paprastoji rau­doklė (Lythrum salicaria) ‘Lady Sackville’ rausvai violetiniais žiedais. Tinka auginti įvairiuose gėlynuose: natūralistinio stiliaus, formuojant olandišką bangą, apželdinant vandens telkinius, kaimo darželiuose, mišriose grupėse su dekoratyviais krū­mais. Vasarą grožį dovanoja pluoštinės jukos (Juca filomentosa) – sausų, saulėtų vietų dekoratyviniai daugiamečiai žoliniai augalai. Visų augalų neišvardysi, kiek įdomių potėpių sodybos paveiksluose.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Daivos GASIŪNIENĖS ir Rūtos ANTANAITIENĖS nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.