„Tikrų tikriausiai iš valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo išeina visiškas šnipštas. Jeigu ūkininkui pateikta valstybinę žemę pirkti 30 proc. brangiau, nei kaimynas pardavinėja rinkoje, tai yra tikra nesąmonė. Ar logiška taip „užlaužti“ kainas, kad žmonės nuo jų atšoktų ir net neturėtų minties apie valstybinės žemės pirkimą?“ – stebėjosi Joniškio r. ūkininkas Romas Karūžna.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (NŽT) duomenimis, išnuomotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas – apie 203 461 ha, iš kurio maždaug pusę (101 317 ha) sudaro plotai, siekiantys iki 3 ha. Juos valstybė nori parduoti ir gauti apie 800 mln. Eur ar dar daugiau įplaukų į biudžetą. Tačiau tokie lūkesčiai kol kas bliūkšta – gegužės 18 d. NŽT duomenimis, parduota viso labo apie 120 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės, už kurią gauta apie 900 tūkst. Eur.
Brangiausiai žemės sklypai buvo parduoti Pasvalio r. savivaldybėje – 2,42 ha už 22 750 Eur, ir Vilkaviškio r. savivaldybėje – 1,9 ha už 21 750 Eur. Vidutinė 1 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės kaina šiuo metu yra 7 299 Eur. Tiesa, gauta daugiau prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę – iš viso 5 046, o prašomas įsigyti žemės plotas sudaro apie 4 824 ha. Tenkinti 146 prašymai, o 2 117 prašymų dėl
2 131,70 ha ploto – atmesti. NŽT informavo, kad 2 783 prašymai dėl 2 571,86 ha žemės pirkimo šiuo metu dar nagrinėjami.
R. Karūžna teigė keipęsis į jų krašte išrinktą Seimo narį Vitalijų Gailių, kad šis pasidomėtų, kaip galima būtų patobulinti valstybinės žemės pardavimo tvarką, nes kitaip procesas nejudės, kaip tikėtasi. Ūkininkas teigė gavęs leidimą pirkti bene 9 valstybinės žemės sklypelius, kurių bendras plotas sudaro apie 8 ha, tačiau kol kas tokios investicijos atsisako, nes atbaido kaina.
„Reikia vadovautis sveiku protu ir galvoti apie ateitį. Mano kaimynas žemę – normalų 15 ha sklypą – parduoda už 7,5 tūkst. Eur/ha, o iš manęs valstybė prašo 8,2 tūkst. Eur/ha“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino augalininkystės ūkio savininkas.
R. Karūžna neslėpė, kad kai kuriais atvejais nustatyta valstybinės žemės ūkio paskirties žemės vertė tiesiog pribloškia: „Viename beveik 3 ha sklype stovi gal 10–12 elektros stulpų, tyvuliuoja bala, ir už šią žemę paskaičiuota, kad turiu sumokėti apie 33 tūkst. Eur. Mažiausia paskaičiuota 1 ha kaina yra 8,2 tūkst. Eur, o didžiausia – iki 16 tūkst. Eur. Tokių kainų rinkoje nėra.“ Jis pridūrė, kad valstybė, brangiai parduodama žemę, dar kelia sąlygas – regis, 5 metus po įsigijimo draudžiama keisti žemės paskirtį. „Mokėtum „auksinę“ kainą ir dar įsipareigotum. Gerai, kad nenurodo, ką sėti, pavyzdžiui, tik dobilus, ar įveisti pelkes ir atsivežti paukštukų iš Baltarusijos“, – juokavo ŪP pašnekovas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Joniškio skyriaus pirmininkas Julius Vaitekūnas antrino, kad krašto ūkininkai neskuba pirkti valstybinės žemės, nes ji per daug įvertinta. „NŽT samdo vertintoją sklypo vertei nustatyti, o šis vadovaujasi pastarųjų 3 metų sandoriais ir orientuojasi į aukščiausias kainas. Panašu, kad neatsižvelgiama, ar sklypas taisyklingos formos, ar jame yra elektros stulpų, durpynų ir t. t. Taiko didelę vertę, 25 proc. indeksuoja ir susidaro nerealios kainos – jos išauga iki 12–13 tūkst. Eur/ha, nors rinkos kaina mūsų krašte yra kažkiek kritusi ir siekia apie 7 tūkst. Eur/ha. Įdomiausia, kad kainą sužinai tik po įvertinimo, už kurį tenka susimokėti“, – aiškino LŪS atstovas.
Jis pats turi nuomojamų valstybinių sklypų, kuriuos galėtų įsigyti, tačiau dabar į tai neinvestuos, nes nelogiška būtų permokėti už žemę, kurios kaina nepagrįsta.
LŪS prezidiumo narys, Pakruojo r. ūkininkas Albinas Navickas domėjosi valstybinės žemės pirkimu, teikė prašymus, tačiau tam kol kas padėjo tašką – geriau nuomosis, nei mokės neadekvačią kainą. „Nusprendėme prioritetą teikti derliui ir dirvožemio geros būklės palaikymui. Žinoma, kad situacija trąšų rinkoje yra įtempta, tad dėliojamės taip, kad jų turėtume ir kitam derliui. Manau, kad ir kiti ūkininkai panašiai skaičiuoja ir dėlioja planus. Nūnai nėra prioritetas pirkti valstybinę žemę“, – aiškino A. Navickas.
Jis atkreipė dėmesį, kad niekuo nepagrįsta tai, jog nustatyta valstybinės žemės vertė 10–15 proc. ar dar daugiau viršija rinkos kainą, kuri dar pakeliama 25 proc. Ūkininko nuomone, šiuo atveju valstybė padaro meškos paslaugą, nes iškraipo rinką. „Žemės savininkai, pamatę, kiek valstybė prašo už nedidelius sklypus, gali susigundyti kelti žemės kainą. Tai gali įnešti neadekvatumo į žemės rinką. Juk galima buvo vadovautis verčių žemėlapiais, bet staiga atsirado papildomas žemės vertinimas, kuris, manau, yra perteklinis“, – pastebėjo grūdininkas.
LŪS atstovas užsiminė, kad ūkininkai jau yra patyrę išlaidų – sumokėję už valstybinės žemės projektavimą, matavimą ir įregistravimą. „Žemė turi nešti grąžą, tad ūkininkai skaičiuoja ir atsisako investuoti. Juk tam reikia imti kreditą, jį padengti, visa tai turime daryti iš savo pelno, nes žemės pirkimas neįskaičiuojamas į mūsų išlaidas“, – akcentavo A. Navickas.
LŪS Ignalinos skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė ŪP teigė nežinanti, kad jų krašte kas nors jau būtų nusipirkęs valstybinės žemės. „Procesas juda menkai, nes pateikiamos didžiulės kainos. Valstybė nori pasipelnyti ir ketvirtadaliu padidina žemės kainą. Jeigu mūsų krašte, kur žemės nėra našios, privati žemė parduodama už 3 tūkst. Eur/ha, tai valstybė nori 5 tūkst. Eur/ha. O parduodami valstybės sklypai yra nedideli. Suma didėja ir dėl to, kad NŽT vertintojas orientuojasi į aukštesnę rinkos kainą“, – pastebėjo ūkininkė.
LŪS atstovė tvirtino, kad Seimo Kaimo reikalų komiteto buvo prašyta bent jau didelio nepalankumo vietovėse taikyti lengvatą, kad žmonės galėtų prie savo turimos žemės priglausti nedidelius valstybinės žemės gabalėlius ir konsoliduoti žemę. „Bet kol kas niekas nenori mūsų girdėti, nors apie tai susitikime minėjome ir premjerei. Yra neapgalvotų dalykų, kurių įstatymų leidėjai neįvertino ar juos mato kitaip“, – apgailestavo M. Lukaševičienė.
Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo tvarkos trūkumus mato ir žemės ūkio bendrovių atstovai. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas pastebėjo, kad valstybinės žemės pardavimas turėtų prisidėti prie žemės konsolidavimo, apie kurį seniai ir daug kalbama, tačiau, ko gero, tai nebus išspręsta. Yra ir daugiau niuansų, pavyzdžiui, pirkti galima iki 3 ha dydžio sklypus ir ne daugiau 21 ha bendrą plotą. „Kyla klausimas, kodėl tik 21 ha? Kodėl negalima 30 ar 50 ha? Kokiais kriterijais ir kokia logika remiantis nustatyta 21 ha ploto riba? Peršasi išvada, kad tokiais sprendimais politikai siekia „užsitikrinti“ darbo ateičiai, keičiant teisės aktus, kurių pakeitimuose jau dabar sunku susigaudyti“, – pastebėjo redakcijos pašnekovas.
S. Puodžiukas atkreipė dėmesį, kad tokie ploto ribojimai iš esmės nepadeda spręsti žemės konsolidavimo problemų, nes į dirbamos žemės masyvus neleidžiama integruoti nedidelių valstybinių sklypų, kurių plotas didesnis nei 3 ha. „Reikia atvirai pripažinti, kad nesprendžiama ir nutolusių laukų konsolidacija. Ar būtų didelė problema, jeigu būtų leidžiama suformuoti sklypą iš įsiterpusių ir besiribojančių laukų ir leisti jį įsigyti, atsisakant sklypo, esančio už keliolikos ar keliasdešimties kilometrų, ir perleidžiant kitam asmeniui, su kurio laukais ribojasi turimas sklypas? Galiausiai, jeigu kyla problema dėl apribojimo nuosavybėje turėti ne daugiau kaip 500 ha, įstatymas numato, kad valstybė turi išpirkti 500 ha ploto ribą viršijantį žemės plotą už žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kainą. Taip, o ne išvedžiojimais ir teisės aktų vingrybėmis realiai galėtų būti sprendžiama žemės konsolidacija“, – konstatavo S. Puodžiukas.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. gegužės 22 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.