Žemdirbiai sausį pradės protestus – siekia atstatydinti ministrą K. Navicką

Anot Igno Hofmano, ministras Kęstutis Navickas turėtų būti atstatydintas, nes nesugeba susitvarkyti su žemdirbių problemomis.

„Žemės ūkio ministras, kad galėtų išspręsti problemas, tai nėra realu, nes praktiškai mes neturim ministro ir kadangi premjerė dengia ministrą, tai atsakomybė krenta Vyriausybei. (...) Gerbti privačią nuosavybę ir saugomų teritorijų plėtrą vykdyti, tik kai bus tinkamai suderinta su savininkais, daugiamečių pievų problema, pieno krizė“, – problemas vardijo I. Hofmanas.

„Krizė žemės ūkyje jau tęsiasi apie trejus metus ir jau buvo organizuota ne viena žemdirbių protesto akcija. (...) Manome, kad dabar prieitas kritinis taškas, kai Lietuvos žemės ūkiui yra kilęs egzistencinis klausimas“, – teigė tarybos pirmininkas.

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas teigė, kad Lietuva nesirūpina ūkininkais, pavyzdžiui, uždraudusi didelę dalį prekybos su Rusija vis dar leidžia prekybą grūdais.

„Lietuvos rinka yra užlieta rusiškais grūdais, (...) rusiški grūdai keliauja per Klaipėdą ir kas gali paneigti, kad tie rusiški grūdai yra pavogti iš Ukrainos, tai yra visiškai nekontroliuojama situacija, ūkininkai susiduria su sunkumais“, – spaudos konferencijoje sakė M. Puidokas.

„Jeigu mes sugebėjome uždrausti azotines trąšas, tai kodėl mes leidžiame rusiškus grūdus, čia ir moralinė, ir ekonominė problema“, – pridūrė jis.

Anot M. Puidoko, žemės ūkyje dar daug ką reikėtų įstatymiškai sutvarkyti.

„Tręšimas mėšlu neturi priklausyti nuo ministro nuotaikos – (...) mėšlą kad ne ministras nustatytų, kada galima tręšti, o būtų taisyklės, kad pagal oro sąlygas“, – komentavo ūkininkas.

„Kai ūkininkai patyrė 160 mln. eurų nuostolių, o perdirbėjai ir prekybininkai skaičiavo rekordinius pelnus, valstybė nesureguliavo ir pagalbos rankos neištiesė“, – pabrėžė I. Hofmanas.

Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos pirmininkas Arūnas Rutkauskas teigė, kad valdžia taip pat nebaigia pažadėtų darbų.

„Jau eilę metų kartu su žemdirbių savivaldos organizacijomis buvo ruošiama nacionalinė gyvulininkystės programa taip ir liko gulėti stalčiuose, paruošta ir publikuota „baltoji knyga“, kurioje ateitis labai graži, tačiau visa tai dingo“, – sakė A. Rutkauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvoje taikomi nelogiški reikalavimai, pavyzdžiui, maitinti galvijus daugiamete žole – šiuolaikinės technologijos ir tyrimai rodo, kad to nereikia.

„Žaliasis kursas atsisuko prieš mus mūsų pačių ministerijų dėka, keletą pastarųjų metų tikrai džiaugiamės, kad Lietuvos jaunimas grįžo į kaimus, naudojosi parama, tačiau jie net neįsivaizdavo, kad savo pačių žemėje negalės auginti grūdų, negalės atnaujinti pievų, kad savo gyvulius galėtų šerti kokybiškais pašarais“, – aiškino jis.

„Pirmos akcijos nebesustabdys ir sekančios akcijos nesustabdys, problemų yra daug, reikalavimų ir tikslų sąrašas bus nemažas“, – apibendrino I. Hofmanas.

Žemės ūkio taryba vienija 10 organizacijų – apie 80 proc. Lietuvos ūkininkų.

Autorė Goda Vileikytė / BNS

ŪP redakcijos archyvo nuotrauka