Žemdirbių akcija Vilniuje: dėl BŽŪP pokyčių kentės vartotojai

Grėsmė saugumo pagrindui

Prieš akciją organizatoriai išplatino pranešimą: „Šiuo metu, kai Europa susiduria su daugybe iššūkių – nuo geopolitinio nestabilumo, ekonominio ir teisinio netikrumo iki klimato kaitos ir pasaulinės prekybos pokyčių – vienas dalykas yra aiškus: apsirūpinimas maistu yra vienas iš saugumo garantų. Kitaip tariant, ES negali pasiekti tikro strateginio savarankiškumo neužtikrinusi savo žemės ūkio sektoriaus saugumo. Šio saugumo pagrindas - stipri, bendra ir gerai finansuojama žemės ūkio politika.

Tačiau šiandien šiam saugumo pagrindui keliama grėsmė.

Pasiūlymas sutelkti ES finansavimą į vieną fondą gali suteikti bendram biudžetui lankstumo, tačiau kyla pavojus, kad bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) paskęs platesnėje sistemoje, kurioje jai bus skiriama mažiau dėmesio, mažiau garantijų ir nebebus bendros vizijos. Dviejų ramsčių BŽŪP fondą pakeitus vienu nacionaliniu programavimo modeliu, susilpnėtų bendroji rinka, vėluotų itin svarbios investicijos ir atsirastų dideli skirtumai tarp valstybių narių – visa tai keltų grėsmę ūkininkų pajamoms, pakenktų tvarumui ir keltų pavojų žemės ūkio ir maisto produktų grandinės stabilumui net už ES ribų

ES biudžetas - tai ne tik techninė diskusija, bet ir svarbus politinis klausimas, ypač žemės ūkio srityje. Be aiškios ir garantuotos biudžeto eilutės Europos žemės ūkio sistemai ES žemės ūkio politika gali sugriūti kaip kortų namelis.

ES žemės ūkio sektoriui keliami įvairiapusiai reikalavimai gali būti įgyvendinti tik tuo atveju, jei jie bus tinkamai finansuojami“.

Bendra akcija

Todėl, pasak organizatorių, tuo pačiu metu visoje ES sostinėje Briuselyje ir valstybių narių sostinėse tą pačią dieną, kai vyksta Europos Komisijos ES biudžeto metinė konferencija 2025, vyks žemdirbių akcija "ES kortų namelis", kuria siekiama pasiųsti aiškią žinią:

BŽŪP turi išlikti ES maisto ir žemės ūkio strategijos pagrindu, kaip numatyta ES veikimo sutartyje – ne tik retoriškai, bet išlaikant jos bendrą pobūdį, struktūrą ir skiriamas lėšas.

„Todėl nesant aiškumui dėl skiriamų lėšų, jų valdymo pertvarkos ir tinkamų konsultacijų su sektoriaus atstovais, negalime pritarti nei ketinimams BŽŪP fondą sulieti į vieną nacionalinį fondą, nei bet kokiems bandymams toliau ją nacionalizuoti, nei skubotam pasiūlymui dėl naujojo laikotarpio BŽŪP, kurį žadama pateikti liepos mėnesį kartu su Daugiamete finansine programa (DFP) po 2027 m.“, –  teigia organizatoriai.

Gali iškraipyti konkurenciją

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius „Ūkininko patarėjui“ sakė, jog ši akcija vyko visos Bendrijos mastu ir prie jos prisijungė dauguma šalių, o tai, kas vyko kitose šalyse, gyvai buvo transliuojama į didelį ekraną Briuselyje prie Europos Komisijos būstinės, kur ir vyko pagrindinė akcija.

„Mūsų tikslas buvo labai aiškiai išsakyti žemdirbių lūkesčius, kad politikai nesugriautų to, kas gerai veikia, – sakė R. Juknevičius. – Konkrečiai kalbame apie bendrosios žemės ūkio politikos finansavimą bei valdymą. Kaip žinia, be pinigų neveikia ir jokie valdymo mechanizmai. O šiuo metu iš ES politikų sklinda iniciatyvos perduoti BŽŪP finansavimą į vieno fondo rankas, kurio administravimo reikalai akivaizdžiai stringa, tuo tarpu BŽŪP struktūros, tokios kaip Lietuvoje esanti Nacionalinė mokėjimų agentūra, normaliai funkcionuoja ir veikia. Tokiu būdu BŽŪP dabar geriau ar blogiau, bet pasiekia savo išsikeltus tikslus, o sudėjus visus pinigus į vieną fondą ir paskirsčius jį nacionalinėms valstybėms mums tai kelia nuogąstavimų, kad bus pažeistas sąžiningos konkurencijos principai. Dabar BŽŪP būtent tuo ir išsiskiria, kad reguliuoja konkurenciją visose ES šalyse daugiau-mažiau vienodai, o jeigu tuos pinigus iš vieno fondo paskirstys dabar visoms šalims, tai vienos jų ūkininkams skirs daugiau, kitos – galbūt mažiau, o tai reiškia, kad visa žemės ūkio politika bei konkurencija bus iškraipyta...“.

Nukentės vartotojai

Vienas iš akcijos organizatorių Kelmės rajono ūkininkų sąjungos vadovas ir LŪS vicepirmininkas Martynas Puidokas stebėjosi tokiais numatomais pokyčiais: „Mums tikrai keista, kodėl reikia keisti veikiančią sistemą. Kaip vieną iš tokių pokyčių versijų įvardinčiau, kad galbūt Briuselis nori atsakomybę permesti ant nacionalinių valstybių vyriausybių galvos. Tokiu būdu galbūt tikimasi nusimesti visą administravimo naštą, nes BŽŪP yra gana sudėtingas reikalas bei mechanizmas. Tačiau juk svarbiausia čia ne pati mūsų akcija, o faktas, kad galutiniame rezultate nukentės mūsų vartotojai“.

M. Puidokas sako, jog nėra aiškūs ir Briuselio biurokratų planai, nes su ūkininkais niekas jų nederino: „Nėra aiškus ir tas pradinis planas. Jeigu jis yra neparankus ūkininkams, todėl tokia reforma ir vykdoma pusiau slaptai bei maksimaliai greitai, kad būtų mažesnė reakcija. Klasikinė taktika. Bet man keisčiausia, kad jokios nuomonės nereiškia vartotojus ginančios organizacijos – juk čia labiausiai juos liečia, nes gali nukentėti ir visi kokybės standartai, ir maisto prieinamumas, o taip pat gali kilti ir maisto kainos... Mūsų šios dienos akcijoje politikai nedalyvavo, atėjo tik Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, kuris išreiškė mums palaikymą. Taip pat pasirodė ir Europos Komisijos atstovas, kuris išklausė ir kuris, matyt, turi misiją perduoti žinią aukščiau...“.

Kortų namelio logika

„Mano supratimu, tikrai, ne veltui pasiūlymas sutelkti ES finansavimą į vieną fondą, skiriamą kiekvienai ES valstybei narei, yra siejamas su kortų namelio griūtimi , – „Ūkininko patarėjui“ pakomentavo LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas. – Tai liečia pamatines ES steigimo nuostatas, įtvirtintas Sąjungos steigimo sutartyse. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) II antraštinės dalies 2 skyriaus „Daugiametė finansinė programa“ 312 straipsnio 3 dalyje nurodoma „3. Finansinė programa nustato didžiausią metinę lėšų sumą, skirtą finansiniams įsipareigojimams pagal išlaidų kategoriją vykdyti ir didžiausią metinę išlaidų sumą mokėjimų asignavimams vykdyti. Išlaidų kategorijos, kurių skaičius nėra didelis, atitinka pagrindines Sąjungos veiklos kryptis.“ Tegu meta į mane akmenį tas, kuris pasakys, kad žemės ūkis (ir žuvininkystė) nėra atskira, istoriškai pasitvirtinusi ir šiuo metu vėl tapusi prioritetine Sąjungos veiklos kryptis, kuriai skirti SESV 38-44 straipsniai. Taigi lėšų apjungimas pagal vieningus valstybių narių nacionalinius planus, t. y. pagal kategoriją „ES valstybė narė“ tiesiog neatitinka aukščiau pacituotų ES steigimo sutarties nuostatų, nusakančių DFP turinį“.

Pasak pašnekovo, vis dėlto reikia prisiminti tai, kad „dar visiškai neseniai, daugumai ES ir Lietuvoje pritariamai linksint galvomis“, BŽŪP reikalavo apleisti 4 proc. ariamos žemės negamybinėms veikloms, nors SESV 38 straipsnyje nedviprasmiškai nurodyta „Produktai, kuriems taikomos 39–44 straipsnių (BŽŪP) nuostatos, yra išvardyti I priede.“

„Net su padidinimo stiklu išanalizavus I priede surašytas Briuselio nomenklatūros pozicijas – vertingų negamybinės veiklos produktų, susikuriančių ariamoje žemėje, ten nepavyksta atrasti, – sako E. Pranauskas. – Bet genys margas, pasaulis dar margesnis. Todėl grėsmė. kad vėl atsiras kitaip skaitančių Sutarčių nuostatas – visiškai reali, o „Copa-Cogeca“ organizuojami žemdirbių protestai reikalingi ir savalaikiai“.

Parengė Ričardas Čekutis