Žemdirbių klausimai Briuseliui – labai taiklūs

Prašo teisinio įvertinimo

Turbūt visų Europos Sąjungos (ES) šalių narių ūkininkai yra labai nepatenkinti, kad nuo 2028 m. siūloma keisti europinio finansavimo mechanizmą – naikinti atskirus BŽŪP fondus ir steigti naują, visas sritis apimantį Europos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, žemės ūkio ir kaimo plėtros, žuvininkystės ir jūrų reikalų, klestėjimo ir saugumo fondą. Prieš tokį EK pasiūlymą yra nusiteikę ir nemažai Europos Parlamento (EP) narių.

„Ūkininko patarėjas“ jau rašė, kad Lietuvos žemės ūkio bendroves vienijančiai organizacijai kilo įtarimas dėl BŽŪP fondų sujungimo teisėtumo ir jo atitikimo Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV). LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas ir generalinis direktorius Jonas Sviderskis kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą (KRK) ir Finansų ministeriją (FM), prašydami stabdyti EK pasiūlymo nuostatų nagrinėjimą, kol nebus pateiktas kompetentingas teisinis įvertinimas. „Sunku įsivaizduoti, kad teisinės valstybės principus gerbiančioje ES į tokius esminius klausimus galėtų būti neatsakyta. Žinoma, galima klausimo neišgirsti, problemos nematyti. Tikėsimės, kad taip neatsitiks. Būtina, kad tai įvertintų kompetentingi teisininkai, Seimo KRK, Teisės ir teisėtvarkos (TTK), Europos reikalų (ERK) komitetai ir pateiktų oficialią bei viešą išvadą“, – ŪP teigė E. Pranauskas.

Pasisako prieš jungimą

KRK pirmininkas Bronis Ropė ŪP akcentavo, kad Lietuva iš principo nepritaria tam, kad būsimojo laikotarpio visų sričių finansavimas būtų dedamas į vieną katilą.

Jo nuomone, Lietuva jungsis prie tų šalių, kurios tam nepritaria, ir bandys priimti sprendimą, kad toks EK siūlymas būtų grąžintas tobulinti. „Tai tarsi ir būtų atsakymas į LŽŪBA raštą. Kita vertus, iš principo ir BŽŪP, ir sanglaudos politikos niekas nenaikina. Tik pinigai valstybėms narėms duodami vienoje krūvoje. Jeigu anksčiau ES institucijos paskirstydavo pinigus, dabar siūlo vieną paketą visoms sritims, bet programos išlieka. Valstybei narei suteikiama teisė padalyti pinigus tarp programų ir siūlomas labai didelis lankstumas“, – aiškino parlamentaras.

Jo nuomone, norint atsakyti į keliamą klausimą, ar atskirų BŽŪP fondų sujungimas atitinka SESV, reikėtų kreiptis į į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT). „Čia toks gali būti pakankamai neaiškus ginčas. Kiek teisininkų, tiek gali būti nuomonių. Juolab kad, kaip minėjau, išlieka ir BŽŪP, ir sanglaudos politika, jos nenaikinamos. Tik tiek, kad dabartinio laikotarpio BŽŪP buvo skirta apie 5 mlrd. Eur, o būsimam planuojama 4 mlrd. Eur tiesioginėms išmokoms, o kiti pinigai, kurių gali būti ir 1 mlrd. Eur, ir daugiau, bus bendrame kapše. Tik problema, kad viena valstybė, pavyzdžiui, Leader programai galės skirti 2 proc., o kita – 10 proc. Tokiu atveju kaimo gyvybingumasšalyse bus vystomas skirtingai“, – pabrėžė B. Ropė.

Nesolidu abejingai stebėti

E. Pranauskas aiškino nesutinkantis, kad dėl susiklosčiusios situacijos teisėtumo turėtų spręsti tik ESTT. Jis pateikė savo argumentus: „Vargu ar ESTT nagrinės bylą dėl reglamento projekto turinio. Tačiau Seimas, kuris ratifikavo Sutartį dėl ES veikimo, manau, turėtų nelaukti projekto patvirtinimo ir pavesti išnagrinėti susiklosčiusią abejotiną situaciją Lietuvos teisininkams. Jei situacija kelia abejonių Lietuvoje – įspėti EK, kad fondų naikinimas galimai pažeidžia SESV straipsnių nuostatas, kuriose tie fondai įvardyti. Juk jų nebelieka. Gali būti, kad Seimui bus pateiktas kompetentingas ES atsakymas, kad nieko panašaus nėra. Bet abejingai stebėti susiklosčiusią situaciją tiesiog nesolidu“, – samprotavo LŽŪBA prezidentas.

Ragina atlikti tyrimą

Seimo ERK ir TTK dirbantis parlamentaras I. Vėgėlė ŪP teigė, kad tikrai kyla rizika, jog, sujungus fondus, gali iš viso išnykti BŽŪP. Kartu pastebėjo, kad žemdirbių atstovai labai taikliai atkreipė dėmesį, jog BŽŪP fondų sujungimas gali prieštarauti SESV. „Apie tai ERK kalbėjomės su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu. Situacija tokia, kad dabar laukiama Europos Vadovų Tarybos, kur bus sprendžiama, ar iš tiesų judėti ta kryptimi. Jeigu taip, tada dėsiu visas pastangas, kad būtų atliktas tyrimas, nepaisant EK teigimo, jog prieštaravimų lyg ir nėra, fondus naikinti ir sujungti leidžia SESV. Nebūčiau dėl to tikras ir matau čia tam tikrų abejonių“, – komentavo teisininkas.

Seimo narys atkreipė dėmesį, kad visą vaizdą, ar iš tiesų bus naikinama BŽŪP ir jos fondai sujungiami, turėsime gruodį. Tai priklausys ir nuo to, kaip tai vertins didžiosios ES valstybės narės – Vokietija, Prancūzija ir kt. „Jeigu visgi fondai bus jungiami, pasistengsiu, kad Lietuvos politikai labai aiškiai konstatuotų, jog tai yra mums nepriimtinas modelis. Bandant apginti šią poziciją, mano supratimu, reikšmingiausias argumentas būtų tai, kad fondų sujungimas prieštarauja SESV“, – tvirtino I. Vėgėlė.

Jis pabrėžė, kad vienareikšmiškai atitiktį SESV galutinai nustato ESTT, tačiau reikia būti labai atidiems, kaip ir kada reikėtų reaguoti, nes yra labai trumpi terminai, kada po atitinkamo teisės akto priėmimo leidžiamas tiesioginis ieškinys ESTT. „Kitas dalykas – šiuos argumentus galima ir reikia kelti dar derybų proceso metu, kai šitie dokumentai yra rengiami. Šiuo atveju, manau, teisingiausias veiksmas būtų atlikti tyrimą, parodyti konstatavimą, kad galimas pažeidimas, ir tuomet jį dėti ant stalo EK. Ir, aišku, svarbu pasitelkti kitas valstybes nares, kurios yra suinteresuotos, kad fondai nebūtų sujungti ir BŽŪP būtų išlaikyta tokia, kokia yra“, – aiškino parlamentaras.

Anot jo, padarius rimtą analizę ir pagrindus, kad abejonė dėl atitikties SESV yra reali, tikrai galima tikėtis, jog EK atsitrauks. Pasikauti dėl to būtina, nes jeigu BŽŪP fondai būtų naikinami, lauktų prastos pasekmės – Lietuvos ūkininkai atsidurtų gerokai prastesnėje padėtyje nei visi kiti.

I. Vėgėlės teigimu, tokį tyrimą turėtų inicijuoti Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), kuri yra atsakinga už žemės ūkio sritį. „Tai nėra sudėtinga, jį gali padaryti ŽŪM specialistai. Tik, kaip minėjau, svarbu susivienyti su kitomis valstybėmis narėmis ir, aišku, nepraleisti termino, nes yra labai trumpas laikas, per kurį galima reaguoti. Taip pat reikia su susivienijusių šalių koalicija auginti „raumenis“ prieš galutinį sprendimo priėmimą“, – apibendrino politikas.

Kreipėsi išaiškinimo

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 18 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.