Žemdirbius baus du kartus?

Klausimai dėl kvitų

Norint gauti tiesiogines išmokas, reikia paisyti Žemės Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) įpareigojimų. O šiemet dar prisideda ir socialinio sąlygiškumo reikalavimai, susiję su darbdavių pareigomis. Tai reiškia, kad jeigu samdomų darbuotojų turinčiame ūkininko ūkyje ar žemės ūkio įmonėje bus nustatyti tam tikri darbo teisės aktų pažeidimai, tokiam į išmokas pretenduojančiam pareiškėjui gali būti pritaikomos sankcijos, kaip ir VR bei GAAB reikalavimų nesilaikymo atveju.

Žemdirbių organizacijų atstovai akcentuoja, kad dėl socialinio sąlygiškumo Lietuvoje darbdaviai agrarininkai gali pakliūti į nemalonias situacijas ir ne dėl savo kaltės. Anot jų, daugiausia problemų gali kilti įdarbinant žmones pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus. Tai populiaru, kai reikia priimti darbuotojų atlikti sezoniniams darbams. Pagal paslaugų kvitą žmogus viename ūkyje ar bendrovėje gali dirbti ne ilgiau kaip 60 dienų, o jeigu dirba keliose skirtingose vietose – ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus.

Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, kai žmogus taip įdarbinamas ne viename ūkyje ar bendrovėje, darbdavys nežino, ar neviršijama 90 darbo dienų, todėl gali būti apkaltintas dėl nelegalaus įdarbinimo. LŽŪBA jau anksčiau kėlė šią problemą, bet ji nebuvo išspręsta.

Be sezoninių darbo rankų niekaip neišsiverčia sodininkai ir daržininkai. Bendrovės „Luksnėnų sodai“ vadovė Gitana Jonuškaitė aiškino, kad sezono metu pagal paslaugų kvitus sodininkystės ūkis įdarbina apie 100 žmonių. Anot jos, vieni darbuotojai sąžiningai pasisako, kiek dienų jie taip dirba, o kiti – ne. „Išsiaiškinti, ar sako tiesą, mums yra sudėtinga, nes tik pats asmuo gali prisijungti prie sistemos ir pamatyti savo duomenis, kiek dienų pagal kvitus yra išdirbęs. Kiek dirba mūsų bendrovėje, mes žinome, bet jis gali būti dirbęs ir kitur. O atsakomybė už tokį įdarbinimą tenka darbdaviui, todėl kils didelių problemų kontroliuojant“, – „Ūkininko patarėją“ tikino „Luksnėnų sodų“ vadovė.

Tai dirba, tai nedirba

Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius atkreipė dėmesį, kad reikia atskirti piktybinius ir netyčinius pažeidimus dėl įdarbinimo ir darbo sąlygų bei įvertinti Lietuvos specifiką ir socialinį kontekstą, kai sezoniniams darbams įdarbinama nemažai socialiai pažeidžiamų asmenų. Iš to kyla tipinių situacijų, kai darbdaviai gali būti nepelnytai apkaltinti pažeidę darbo teisę.

„Kiek bendradarbiaujame su valstybinėmis institucijomis, matome, kad, įdarbinant sezoniniams darbams, būna netyčinių nesklandumų, kurių nevadinčiau pažeidimais. Pavyzdžiui, pasamdai dirbti žmogų pagal paslaugų kvitus, įformini, tarkime, kelioms savaitėms ir, jeigu sumoki avansą, tada jau po kelių dienų vienas ar kitas darbininkas į darbą neateina. Kalbant tiesiai šviesiai, – užgeria. Tokiu atveju darbdavys bando anuliuoti kvitus, nes žmogus nedirba. Kai avansas baigiasi, tas asmuo vėl ateina dirbti tiesiai į lauką. Jeigu patikrintų, nustatytų nelegalų darbą, nors darbo pradžioje jam kvitas buvo išpirktas. Tokių ir panašių atvejų yra nemažai ir ūkininkams tai sukelia problemų“, – aiškino ŪP pašnekovas.

Daugiausia sezoninių darbininkų reikia sodininkams ir daržininkams, bet trumpalaikiams darbams, pavyzdžiui, akmenims rinkti, juos samdo ir kiti ūkiai. „Tai nėra žemės ūkio srities specialistai. Žinome, kad tai dažnai būna socialiai pažeidžiami asmenys, todėl darbdaviui sudėtinga prognozuoti jų įdarbinimą. Čia reikia lankstumo, gal keisti Darbo kodeksą, kad ūkininkai nebūtų kaltinami, jog nelegaliai įdarbina žmones“, – samprotavo KRŪS vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad su darbininkais nėra taip paprasta susitarti ir dėl darbo saugos. „Tarkime, vyrai instruktuojami, kad būtinai užsidėtų akinius, kai pjauna metalą. Tačiau yra nemažai didžiavyrių, kurie to nepaiso, o prie kiekvieno nestovėsi. Jeigu VDI patikrintų, nustatytų pažeidimą ir skirtų baudą. Negana to, dar gali grėsti tiesioginių išmokų sankcija“, – aiškino ŪP pašnekovas.

Bauda už popieriuką

„Ar pas mus dar yra nelegalaus įdarbinimo?“ – stebėjosi Šiaulių r. ūkininkas Edas Sasnauskas. Kartu jis pastebėjo, kad reikalavimai dėl socialinio sąlygiškumo bus pertekliniai ir taps papildoma apkrova ūkiams. Jau ir dabar pakanka priekabių dėl neesminių dalykų. Jis ŪP papasakojo, kaip buvo nubaustas VDI už tai, kad akmenis lauke rinkęs darbininkas neturėjo pasiėmęs paslaugų kvito. „Inspektoriui aiškinau, kad darbininkai ryte apsirengia ūkio suteiktais darbo drabužiais, apsiauna batus ir išeina dirbti. Čekių knygelė yra darbo vietoje, žmonės įdarbinti. Ar būtina ir logiška tą čekį neštis į lauką, kur dulkės ir kitokios nepalankios sąlygos? Sako, kad taip parašyta įstatyme. Teko sumokėti 100 Eur baudą – net neįspėjo, iš karto baudė“, – prisiminė javų ir bulvių augintojas.

E. Sasnauskas teigė, kad tąkart darbo inspektoriai aktyviai lankė ūkius ir, matyt, norėjo rasti ūkininkų, kurie galbūt nelegaliai yra įdarbinę žmonių. „Tada Vyriausybei vadovavo Ingrida Šimonytė ir dėmesys buvo nukreiptas į ūkininkų laukuose pagal kvitus dirbančius asmenis. Gal norėta parodyti, kokie tie žemdirbiai nenaudėliai ir pažeidėjai“, – svarstė ŪP pašnekovas.

Jis tikino, kad jeigu už tai, jog legaliai dirbantis žmogus kišenėje neturės įdarbinimo popieriuko, bus mažinamos ir tiesioginės išmokos, ūkininkai tokių žmonių tiesiog nesamdys. „Jeigu valstybė nenori, kad mes tokiems žmonėms duotume darbo ir uždarbio, tegu jie eina į Užimtumo tarnybą ir gauna pašalpas iš valstybės biudžeto. Juk mes, galima sakyti, jiems teikiame savotišką socialinę pagalbą, nes jie padirba kelias dienas ir dingsta, kartais teišdirba tik pusę dienos. Iš sostinės atrodo, kad visi turi būti sėkmingi ir vaikščioti su kaklaraiščiais, bet kaime situacija – visai kitokia, tik jie, matyt, to nesupranta. Juk žmonės ateina ir prašo, kad duotume darbo, parinkti akmenų, nes neturi už ką nusipirkti maisto“, – kaimo realijas atskleidė ūkininkas.

Kitas to paties krašto daržininkas – Julius Šateika – pastebėjo, kad detaliai į naujus reikalavimus nėra įsigilinęs, tai paaiškės, kai prasidės pasėlių deklaravimas. „Ko reikalaus, tą ir darysime. Kita vertus, ūkyje mes jau turime įsivedę užsienietišką standartą dėl geros žemės ūkio praktikos taikymo, kur daug dėmesio kreipiama ne tik į įdarbinimą, bet ir geras darbo sąlygas tiek lauke, tiek patalpų viduje. Būtina užtikrinti tinkamą darbuotojų saugą ir higieną, o apie nelegalų darbą jau nė kalbos negali būti. Parduodant produkciją užsienio kompanijoms, prekybos tinklams, turime to paisyti, iš mūsų nepirktų, jeigu neturėtume tokio sertifikato. Sunkumų galbūt gali iškilti tiems, kurie tokiais standartais nesivadovauja“, – svarstė daržovių augintojas.

Teismai turės darbo

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. kovo 25 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.