Žemė ir duona – buvo, yra ir bus svarbiausios

– Tirpsta paskutinės šių metų dienos, aptariami nuveikti darbai, skaičiuojami rezultatai. Kokie metai buvo Akmenės krašto ūkininkams?

– Švenčių išvakarėse stabtelime, peržvelgiame savo veiklą. Žemei atiduoti dar vieneri metai, įdėta daug triūso. Šis sezonas žemdirbiams buvo sudėtingas, rezultatai nėra tokie džiuginantys, kokių norėjome, kokius prognozavome.

– Kasmet pagerbiate ūkininkus, kurie sunkiu darbu sukūrė pažangius ir modernius ūkius, diegia naujas technologijas.

– Mūsų rajonas jau trisdešimtą kartą nusilenkė žemei, žmogui, darbui – tiek kartų organizuojamas konkursas „Metų ūkis“. Pagerbiame sumaniausius, darbščiausius ūkininkus, kurių metų darbo rezultatai yra geriausi. Esame istorinio laikotarpio liudininkai, kai nepriklausomybę atkūrusi Lietuva leido kaimo žmogui pasirinkti savarankiško ūkininkavimo galimybę – pagaliau žmonės ištrūko iš vergiško kolchozų jungo. Aš gerai prisimenu, kaip kūrėsi pirmieji Papilės seniūnijos ūkininkų ūkiai. Gal su šiokiu tokiu pavydu stebėjome pirmųjų drąsuolių optimizmą, jų pasiryžimą dirbti savarankiškai. Netrukus visame rajone vis daugiau ūkininkų įregistravo savo valdas.

Žvelgdami į netolimą praeitį, galime prisiminti, kokie buvo pirmųjų konkurso „Metų ūkis“ laureatų ūkiai – su pradėtomis ir dar nebaigtomis statybomis, su primityvia, iš kolūkių gauta technika – ir palyginti su dabartinių laureatų ūkiais. Viskas iš esmės pasikeitė. Ūkininkai įgijo patirties, sukūrė pažangius ir konkurencingus ūkius, nusipirko modernios technikos, nuolat domisi naujovėmis, dalyvauja mokymuose, seminaruose, yra lauko dienų dalyviai, daugelis, parengę verslo projektus, pateikė paraiškas finansinei paramai gauti.

– Akmenės miestas ir rajonas per tris dešimtmečius iš esmės pasikeitė – iš pilko cementininkų krašto tapo sėkmingų investicijų ir pažangiai ūkininkaujančių žemdirbių rajonu.

– Rajone daug gerų pokyčių, gražėja ne tik miestas, bet ir miesteliai, visur gražiai tvarkoma aplinka, visiems smagu gyventi Akmenės rajone. Drąsiai galiu sakyti, kad per tris dešimtmečius susiformavo nauja – duonos augintojų – klasė. Pateiksiu keletą skaičių. Akmenės rajone 2023 m. pasėlius deklaravo 1 081 ūkininkas, nuo 20 ha ir daugiau ha deklaravo 220 ūkių, o didesnių ūkių, kurie deklaruoja daugiau nei 50 ha, yra 125. Rajone deklaruota daugiau nei 40 tūkst. ha dirbamos žemės. Pagrindinės kultūros – žieminiai kviečiai, žieminiai rapsai, vasariniai kviečiai, miežiai, pupos, žirniai.

– Kartu su tėvais ūkininkauja jų vaikai – auga gražios duonos augintojų dinastijos. Pastarąjį dešimtmetį pastebima tendencija: keičiasi ūkininkų kartos, tėvų ūkius perima jų vaikai.

– Smagu matyti, kaip sutartinai ūkininkauja tėvai ir jų vaikai. Jau užaugo jaunųjų ūkininkų karta. Pirmieji konkurso „Metų ūkis“ laureatai buvo Algerdas ir Laima Balčiūnai. Prieš keletą metų šio konkurso laureatu tapo jų sūnus Jonas. Graži ūkininkų Čapų dinastija – konkurse anksčiau dalyvavo tėvas Antanas, turėjo didelę melžiamų karvių bandą, o dabar sėkmingai plėtoja augalininkystės ūkį. Šiais metais pagerbtas geriausias jaunasis ūkininkas – jo sūnus Vidmantas. Mūsų rajone yra daug gražių ir perspektyvių šeimos ūkių. Kai kurių tėvų ūkius perėmė mokslus baigę jų vaikai.

– Kiek ūkininkų priklauso LŪS Akmenės skyriui?

– LŪS Akmenės skyrius vienija 125 narius. Jeigu suskaičiuotume, kiek šeimos narių telkiasi ir buriasi apie kiekvieną ūkininką, drąsiai galime sakyti, jog esame didelis bendraminčių būrys su atviromis širdimis šventėse ir ištiesta pagalbos ranka bėdoje.

Gamta ūkininkus kasmet išbando, bet jie nemeta pradėtų darbų ir nebėga uždarbiauti į užsienį. Tie, kurie pabandė padirbėti svetur, sugrįžo ir sėkmingai ūkininkauja. Žemdirbiai yra stipri jėga, Lietuvos stabilumo garantas. Kaimas visais laikais buvo ir yra duonos aruodas. Kol mūsų ūkininkai dirbs žemę, tol gyvuos kaimas ir visa Lietuva.

– Ūkininkus išbando ne tik gamtos stichijos – daug nerimo ir problemų sukelia rinkos svyravimai, mažos pieno ir grūdų supirkimo kainos, sunkiai įgyvendinami Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) keliami reikalavimai.

– Didžiulis nerimas nuvilnijo, kai ūkininkai gavo žemės mokesčio deklaracijas. 2023 m. žemės vertė savivaldybėse didėjo beveik du kartus. Tai susiję su tuo, kad į rajoną atėjo nemenkos investicijos. Mūsų nuomone, žemės ūkio paskirties žemės mokestis negali priklausyti nuo žemės pardavimo sandorių. Žemės mokesčio skaičiavimo metodiką būtina pakeisti. Žemės derlingumas nuo to nepadidėjo, jei kažkoks investuotojas už gabalą žemės žaliųjų elektrinių ar fabriko statybai sumokėjo trigubai daugiau nei reali rinkos kaina. Bet mes, žemę dirbantys ir duoną auginantys, dėl to negausime daugiau pajamų. Kodėl dirbtinai didinamas žemės mokestis? Klausimas išlieka atviras.

Lietuvoje sparčiu tempu nyksta pieno ūkiai. Buvo metų, kai mūsų krašto ūkininkai ėmė paskolas, statė fermas, pirko melžimo įrenginius, pieno šaldytuvus. Kai pieno supirkimo kainos buvo nerealiai mažos, visai miniatiūrinės, daugelis ūkininkų buvo priversti peržiūrėti savo agrarinės veiklos kryptį. Rajone pieno ūkius turi tik vos keletas ūkininkų, bendras karvių skaičius – 1 461. Tie ūkininkai, kurie atsisakė turėtų pieno ūkių, nesigaili, yra patenkinti ryžtingai priimtu sprendimu, sėkmingai augina grūdines kultūras, plėtoja kitą veiklą. Mūsų ūkininkai vyko į pieno ūkių palaikymo akciją Vilniuje, prašėme ŽŪM pagalbos pieno sektoriui. Bet derybų rezultatai pienininkų nepradžiugino.

Žemdirbių verslas yra po atviru dangumi, esame priklausomi nuo gamtos. Daug žalos šį sezoną padarė vėlyvas ir šaltas pavasaris, šalnos nušaldė uogynus ir sodus, vasarą ilgai tęsėsi sausra, dėl kurios praradome 20–30 proc. derliaus. Rajone dėl sausros buvo paskelbta ekstremali situacija. Daug problemų kyla dėl natūralių pievų atkūrimo.

Šiais metais ūkininkams atsirado nauja prievolė elektroninėje sistemoje pildyti trąšų naudojimo žurnalą. Nors ŽŪM prašėme, kad nurašymo terminas būtų ilgesnis, bet niekas į mūsų prašymą neatsižvelgė. Įvairių reikalavimų kasmet vis daugėja.

– Jūsų šventiniai linkėjimai duonos augintojams.

 – Noriu tikėti, kad ateinantys metai žemdirbiams bus lengvesni, dosnesni ir sklandesni visomis prasmėmis. Tikiu, kad drauge dirbdami, aktyviai diskutuodami, rasime bendrus sprendimus įvairioms problemoms įveikti. Kokios vėtros, sausros ar liūtys mus beužkluptų, viską atlaikysime. Žemdirbiai yra tvirti ir atkaklūs. Visiems linkiu ištvermės kasdienybės išbandymuose, ryžto įgyvendinant savo sumanymus, tikėjimo savo ateitimi, stiprios sveikatos ir tarpusavio sutarimo.

Aldonos SIREIKIENĖS nuotr. – Akmenės r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Gražina Gauronskienė.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.