Žemė su statiniais paimta visuomenės poreikiams: ar turi būti atlyginta neturtinė žala?

Konstitucinis Teismas šiandien rašytinio proceso tvarka pradeda nagrinėti bylą pagal pareiškėjo fizinio asmens prašymą ištirti, ar Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai („Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“) neprieštaravo Žemės įstatymo 47 straipsnis (su 2021 m. balandžio 22 d. pakeitimu) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nenustatyta valstybės prievolė atlyginti visuomenės poreikiams paimamos žemės savininkų (naudotojų) dėl kartu su žeme paimamo gyvenamojo būsto praradimo patirtą neturtinę žalą.

Pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su tuo, kad jam nustatyta tvarka atlyginant už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir jame esančius statinius, prie kitų atlygintinų nuostolių nebuvo priskaičiuota ir neturtinė žala. Visuomenės poreikiams paimtas vienintelis jo turėtas gyvenamosios paskirties būstas, kuriame pareiškėjas gyveno ilgą laiką su savo šeima. Kilus ginčui, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo nepriteisė, motyvuodami iš esmės tuo, kad šiuo atveju nenustatyta, jog pareiškėjo atžvilgiu kompetentingos institucijos būtų atlikusios neteisėtus veiksmus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą ir grąžino jį pareiškėjui.

Visuomenės poreikiams paimtas vienintelis jo turėtas gyvenamosios paskirties būstas, kuriame pareiškėjas gyveno ilgą laiką su savo šeima.

Pareiškėjas nurodo, kad jo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo teismų buvo atmesti būtent dėl to, kad įstatymų leidėjas, Žemės įstatyme reguliuodamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką ir atlygintinų nuostolių kategorijas, nenustatė valstybės prievolės atlyginti visuomenės poreikiams paimamos žemės savininkų (naudotojų) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirtą neturtinę žalą, kai kartu su paimama žeme visuomenės poreikiams yra paimamas ir žmogaus gyvenamasis būstas. Tad nors pareiškėjas, jo teigimu, patyrė neturtinę žalą, tačiau ji jam nebuvo atlyginta tik dėl to, kad įstatymų leidėjas Žemės įstatyme, reguliuodamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką ir nustatydamas dėl žemės paėmimo atlygintinų nuostolių kategorijas, nenustatė valstybės pareigos atlyginti paimamo turto savininkų (naudotojų) dėl gyvenamojo būsto netekimo patirtą neturtinę žalą.

Pareiškėjas pažymi, kad teisėtais veiksmais padaryta žala gali būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, taip pat į tai, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę dydžio nustatymo tvarką reguliuoja Žemės įstatymo 47 straipsnis, pareiškėjas teigia, kad teisė į dėl žmogaus gyvenamojo būsto paėmimo patirtos neturtinės žalos atlyginimą turi būti įtvirtinta būtent Žemės įstatymo 47 straipsnyje. Taip, pasak pareiškėjo, paimamos žemės savininkai (naudotojai) įgytų teisinę galimybę įrodyti dėl savo gyvenamojo būsto paėmimo patirtą neturtinę žalą, kurią įrodžius kompetentingos institucijos įgytų prievolę šią žalą atlyginti ir taip tinkamai įgyvendinti teisę į teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę (Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis).

Konstitucinio teismo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.