Žemės įsigijimo saugikliai – spekuliantams ne kliūtis

Vietoj žemės ūkio – degalinė

AK svarstant parlamentinės kontrolės klausimą dėl pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, pateiktas atvejis, kai, apėjus žemės pardavimo ir įsigijimo saugiklius, iš privataus asmens buvo įsigyta žemės ūkio paskirties žemė, pakeista jos paskirtis ir žemė parduota degalų pardavimo verslui – pastatyta degalinė. Po sandorio vyko teisminis procesas, kuris valstybei kainavo 90 tūkst. Eur priteistos žalos.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme numatyta, kad, įsigyjant privačią žemės ūkio paskirties žemę, pirmumo teisę turi asmuo, valdantis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu; parduodamo sklypo naudotojas, naudojęs jį žemės ūkio veiklai netrumpiau kaip vienus metus.

AK pirmininkas Artūras Skardžius akcentavo, kad minėtame įstatyme yra įtvirtinti tikslai – užkirsti kelią spekuliacijai žemės ūkio paskirties žeme ir išsaugoti tradicines ūkininkavimo formas, tačiau tai yra apeinama. „Konkretus pavyzdys rodo, kad įvyko spekuliacija, ir dabar mums reikia imtis priemonių, jog tam būtų užkirstas kelias. Rodos, tai įvyko 2018 m. teritorijoje, kurioje dar 2008 m. buvo pakeistas bendrasis planas ir buvo leistinas žemės ūkio paskirties žemės keitimas į kitą paskirtį, parengus statybos plėtros zonų detaliuosius planus. Vadinasi, dar prieš 10 metų ten buvo galimybė naudoti ne kaip žemės ūkio paskirtį, bet galiojo pirmumo teisė. Už tai teko susimokėti mokesčių mokėtojų pinigais, o žemė parduota degalinių tinklui“, – konstatavo AK pirmininkas.

Parlamentaro vertinimu, toks piktnaudžiavimas pirmumo teise parodo absurdišką situaciją valstybėje ir tai verčia imtis neatidėliotinų teisinių sprendimų – gal iš viso atsisakyti pirmumo teisės, ar ja tiesiog nebesivadovauti ten, kur pakeisti bendrieji planai ir žemės paskirtis gali būti keičiama.

„Kiekvienais metais dėl piktnaudžiavimo pirmumo teise, spekuliacijų vyksta teisminiai procesai, dėl teismų sprendimų biudžetas turi mokėti šimtus tūkstančių eurų. Turime tai prevenciškai užkardyti ir pareikalauti piktnaudžiautojų atsakomybės“, – paragino parlamentaras.

Priteisė didelę žalą

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (NŽT) 2023–2026 m. išdavė 15 538 pažymas dėl privataus žemės ūkio paskirties sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems asmenims ir 52 294 pažymas pirmumo teisės neturintiems. NŽT direktoriaus pavaduotojas, laikinai vykdantis direktoriaus funkcijas, Dovydas Petraška atkreipė dėmesį, kad, dirbant tokiu mastu, pasitaiko klaidų. Jis akcentavo, kad vienas atvejis tarnybai buvo ypač skaudus, nes dėl jo teismas iš valstybės priteisė didelę žalą – 90 tūkst. Eur.

NŽT vadovas paaiškino, kaip tai atsitiko: „2018 m. privatūs asmenys, parduodami žemės ūkio paskirties žemę, per vieną mėnesį tris kartus keisdami prašymų turinį kreipėsi į NŽT, pranešdami apie sprendimą parduoti savo žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Tarnyba, atlikusi vidinį patikrinimą, nustatė, kad visi prašymai tuo metu buvo nukreipiami skirtingiems darbuotojams, dėl to pagal vieną iš prašymų, nesant besiribojančių asmenų valios įsigyti parduodamą sklypą, buvo išduota pažyma dėl galimybės parduoti sklypą pasirinktam pirkėjui. Bet besiribojančių žemės sklypų savininkai dėl savo pažeistų teisių, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į paskesnius du jų teiktus pranešimus dėl privačios žemės pardavimų ir jų, kaip besiribojančių žemės sklypų savininkų, teisių pažeidimo tuos sklypus įsigyti pirmumo tvarka, kreipėsi į teismą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Teismas atitinkamai tenkino skundą ir priteisė minėtą didelę žalą iš valstybės pirmojo žemės sklypo pirkėjo naudai“, – situaciją aiškino D. Petraška.

Jis pridūrė, kad NŽT ėmėsi atitinkamų organizacinių ir techninių pokyčių, kad klaidos nesikartotų. „Netoleruodami pažeidimų, nuosekliai taikome tiek tarnybinę, tiek materialinę atsakomybę. Per pastaruosius 3 metus iš 18 atvejų, kai teismų sprendimais iš tarnybos buvo priteista žala, septyniais atvejais mes siekiame žalos išieškojimo iš darbuotojo regreso tvarka. Taip pat pradėjome ir 18 tarnybinio nusižengimo tyrimų dėl tarnybinės atsakomybės taikymų“, – akcentavo NŽT vadovas. Pasako jo, NŽT priimamų administracinių sprendimų mastas didelis – per 3 metus jų priimta arti milijono.

D. Petraška taip pat pabrėžė, kad kartu su klaidų analize svarbu kalbėti ir apie teisinio reglamentavimo tobulinimą, nes įstatymo spragos sudaro prielaidas kilti įvairiems praktiniams neaiškumams.

Kaip lopyti spragas?

NŽT Teisės skyriaus vedėja Aušra Račkauskaitė pristatė teisės aktų spragas ir galimus sprendimus, kaip jas galima būtų „užlopyti“. Ji pažymėjo, kad pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą tiek iš privataus asmens, tiek iš valstybės žemės ūkio paskirties žemę įsigijęs asmuo ją turi naudoti žemės ūkio veiklai penkerius metus. Šis apribojimas turi galioti ir tada, kai žemės sklypas yra perleidžiamas. „Tačiau viso mechanizmo, kaip suvaldyti, kai privatus asmuo žemės sklypą perleidžia kitam privačiam asmeniu, nėra nustatyta ir reglamentuota. Visgi galime daryti išvadą, kad pagal įstatymo nuostatas toks reikalavimas yra taikytinas žemės sklypą įsigyjant tiek iš privataus asmens, tiek iš valstybės“, – aiškino NŽT atstovė.

Ji pabrėžė, kad draudimas 5 metus po įsigijimo keisti žemės ūkio žemės paskirtį yra nustatomas įsigyjant žemę iš valstybės. Toks ribojimas yra įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Taip pat numatyta, kad jeigu asmuo nenaudoja žemės ūkio veiklai ir keis paskirtį, valstybė įgyja teisę atpirkti tokį žemės sklypą.

Tačiau privačiuose sandoriuose NŽT nedalyvauja. Pirkimo ir pardavimo sutartyje tokie ribojimai nėra įrašomi ir atitinkamai tie ribojimai nėra matomi Nekilnojamojo turto registre. „NŽT išduoda pažymas, ar asmuo turi pirmumo teisę, ar gali žemės pardavėjas parduoti jo pasirinktam pirkėjui, tačiau mes nežinome, ar tie sandoriai, kuriems išduodame pažymas, įvyksta“, – konstatavo NŽT Teisės skyriaus vedėja A. Račkauskaitė.

Ar saugikliai nepaseno?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. birželio 16 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.