Žemės kainą kelia ir verslai, ir vietos politikai

Nuotaikos nekokios

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pranešė, kad nuo šių metų sausio 1 d. Lietuvoje jau taikomi nauji žemės verčių žemėlapiai. Juos, kaip ir kasmet, parengė Registrų centras, o masinio žemės vertinimo dokumentus patvirtino NŽT. Masinio vertinimo būdu nustatytos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės yra reikalingos apskaičiuoti mokesčiams, nustatant valstybės valdomo turto pardavimo ar nuomos kainas. Žemės sklypų vertėmis remiamasi skaičiuojant mokesčius turto paveldėjimo, dovanojimo atvejais, skiriant socialinę paramą, nustatant notarinių paslaugų kainas už sandorius ir kitoms reikmėms.

Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė nuo sausio vidutiniškai padidėjo 7 proc.

Didžiausias augimas fiksuotas Šilutės r. ir Birštono sav. – apie 19 proc., o Kauno m. ir r., Jonavos r., Palangos m. bei Panevėžio m. sav. – apie 13 proc. Mažiausias augimas, siekęs apie 3 proc., nustatytas Tauragės, Raseinių, Ukmergės, Radviliškio, Prienų ir Kėdainių r. bei Klaipėdos m. sav.

Analizuojant pastaruosius skaičius, pirmiausia kyla klausimas, kodėl mažo našumo pamario krašto žemė Šilutės rajone pabrango daugiausia, o pati derlingiausia Vidurio Lietuvos žemė Kėdainių rajone – mažiausiai? Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Raimundo Juknevičiaus nuomone, kainą diktuoja rinka, o žemę perkantys ūkininkai šiuo metu neturi galimybių gausiau investuoti į jos įsigijimą. „Viena iš priežasčių – nepalankūs augalininkystės sektoriui metai, – „Ūkininko patarėjui“ teigė R. Juknevičius. – Kad taip atsitiks, buvo žinoma jau nuo pavasario. O gyvulininkystės sektoriaus pajamos pradėjo mažėti artėjant rudeniui. Dabar nuotaikos dar labiau kinta į blogąją pusę. Rinkoje yra pakankamai skelbimų, kad vis dar superkami žemės sklypai. Rinka nėra sustojusi, galima daryti prielaidą, kad žemės ūkio paskirties žemė yra perkama nebūtinai žemės ūkio produkcijos gamybai. Registrų centrui paskelbus informaciją apie žemės verčių pasikeitimą, akivaizdu, kad žemės kaina gana sparčiai augo didžiojoje dalyje Lietuvos. Atidžiau pasižiūrėjus, matyti, kad kaina labiau augo tose teritorijose, kuriose aktyviai vystomi vėjo arba saulės jėgainių parkai, kur plečiamos kažkokios gavybos teritorijos.“

Kai kurios tokios vietos, anot LŪS pirmininko, galbūt yra patrauklesnės žmonėms įsikurti – steigti kaimo turizmo sodybas, nes ten žemės ūkio paskirties žemės našumo balas yra nedidelis, bet užtat labai gražus kraštovaizdis. Matyt, tokių teritorijų gali būti ir Šilutės r., ir Birštono sav., kur žemės ūkio paskirties žemės vertė nuo sausio 1-osios padidėjo daugiausia – beveik penktadaliu.

„Taip yra todėl, kad žemę perka nebūtinai žemės ūkio gamyba užsiimantys subjektai. Tokiu būdu žmonės arba investiciniai fondai nukreipia dalį savo lėšų į žemę kaip ilgalaikę investiciją“, – savo pastebėjimus dėstė R. Juknevičius.

ŪP pašnekovo teigimu, žemės ūkio paskirties žemės kainos šalyje labai svyruoja ir jas labai dažnai lemia nebe tai, koks yra tos žemės našumo balas ar kaip žemė yra patraukli gamybai. Aiškiai matyti kainų išsibalansavimas ir todėl LŪS jau kurį laiką aktyviai kalba apie tai, kad žemės mokesčiai, kurie surenkami iš žemės ūkio subjektų – žemės savininkų, nekoreliuoja su pajamomis, gaunamomis iš žemės ūkio gamybos. „Todėl galima teigti, kad ten, kur nėra pašalinių interesų, žemės ūkio paskirties žemės kainos prasideda maždaug nuo 4 tūkst. Eur/ha, o 8 tūkst. Eur/ha yra dar normali kaina tokios žemės, kuri ir toliau bus kaip pagrindinis pajamų šaltinis iš žemės ūkio produktų gamybos. O ten, kur atsiranda konkurencija tarp ūkininko ir kitų interesų, matyti, kad kainos gali išaugti ir dvigubai. Tokia jau realybė – kainų skalė dabar yra labai išsibalansavusi“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Radviliškio r. ūkininkas, buvęs žemės ūkio ministras dr. Ignas Hofmanas yra pastebėjęs: „Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė tokiu būdu paverčiama spekuliacijų objektu, o ne vietiniams ūkininkams būtina gamybos priemone.“

Trūksta pinigų?

Šilutės krašto ūkininkų sąjungos (ŠKŪS) pirmininkas Kęstutis Andrijauskas ŪP teigė, kad Registrų centras dirba sau, o savivaldybių administracijos – sau, o jeigu savivaldybių tarybos pakelia žemės mokesčio tarifą – tai jau tragedija.

„Šilutės r. sav. meras Vytautas Laurinaitis man sakė, kad taryba šiems metams 1 proc. tarifą, buvusį 2025 m., sumažino perpus. Kitose savivaldybėse tarifas yra didesnis, nes paprasčiausiai trūksta pinigų tarybos narių gana nemažiems atlyginimams mokėti. O Registrų centras irgi nieko nelaukia, kai, pvz., mano kaimynas brangiai pardavė savo žemės sklypą, kurio vertė buvo kaip ir mano – 1 tūkst. Eur, tai jau kitais metais tam mano sklypui nustatoma 1,2 tūkst. Eur vertė. Žemės vertę Šilutės r. išpūtė ir vėjo jėgainių statytojai, brangiai supirkinėdami žemės sklypus. Žinau atvejų, kur už menkavertę žemę, įvertintą 20, 21 ar 22 našumo balais, kažkas daug sumokėjo, todėl pabrango ir kiti šalia esantys tokie pat prasti sklypai“, – aiškino K. Andrijauskas.

Pasak ŪP pašnekovo, mažesni ūkiai išsiparduoda, o tie, kurie yra pasiruošę stambėti, už žemę jau moka didelius pinigus. Šilutės krašte rinkos kaina yra iki 6 tūkst. Eur/ha, pernai apie lapkritį–gruodį atsirado tokių, kurie mokėjo beveik po 10 tūkst. Eur/ha. „Argi realu Šilutėje mokėti tokius pinigus?“ – retoriškai klausė K. Andrijauskas ir pridūrė, kad dėl to paskui nukenčia visi kaimynai.

Nuoma – 600 Eur!

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. sausio 16 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.