Žemės mokestis „prakirto“ lubas, o kaltų nėra?

Mokėjo sukandę dantis

Karštos diskusijos dėl kai kur net 2–3 kartus išaugusio žemės mokesčio neslopsta, nors jau nemaža dalis piliečių jį jau susimokėjo. Žemdirbiai mokėjo sukandę dantis, nes pateiktos sumos ne vieną privertė krūptelėti.

„Mūsų rajono Stakliškių seniūnijoje žemės vertė padidinta 3 kartus. O čia yra du ežeriukai ir krūmais apaugusi žemė, tinkama tik ožkoms ganyti. Ūkininkai stveriasi už galvų ir ruošiasi iš šio krašto bėgti, nes kažkas čia nelogiška“, – nuotoliniame KRK posėdyje teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Prienų skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius antrino, kad jų krašte yra dar labiau stulbinančių žemės verčių. „Yra sklypų, Registrų centro (RC) įvertintų daugiau kaip 30 tūkst. Eur už ha. Pritaikius 1 proc. žemės mokesčio tarifą, reikia mokėti 300 Eur. Tokie mokesčiai nuvarys nuo žemės. Kitas dalykas, tapus „oriniais“ milijonieriais popieriuje, iškils daugiau socialinių problemų paveldint tokią brangią žemę, mokant kitus mokesčius ir kt.“, – atkreipė dėmesį prie vieno didžiausių šalies miestų dirbančių ūkininkų lyderis.

Kai kurios savivaldybės palengvino naštą

Žemės mokestis išaugo, nes nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujos žemės sklypų mokestinės vertės. Vidutinės rinkos vertės ne rečiau kaip kas penkerius metus perskaičiuojamos ir prilyginamos mokestinėms vertėms, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai. Pernai tai ir buvo atlikta.

Dėl išaugusio žemės mokesčio vieni priekaištus linkę nukreipti į savivaldybių tarybas, kurios tvirtina šiuos tarifus, kiti – į žemės vertintojus ir verčių tvirtintojus: RC, Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), kuri dabar pavaldi Aplinkos ministerijai (AM), ir ŽŪM.

„Turime išsiaiškinti, kokius teisės aktus ir kaip reikėtų dabar pakeisti, kad vėliau nereikėtų vėl ieškoti kaltų“, – diskutuoti ir siūlyti sprendimus pakvietė KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jo teigimu, kai kurios savivaldybės, pavyzdžiui, Alytaus, Biržų ir galbūt kitos, reaguodamos į išaugusias mokestines vertes ir norėdamos amortizuoti drastišką mokesčio augimą, pernai lapkritį sumažino žemės mokesčio koeficientą.

RC Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė aiškino, kad žemės masinis vertinimas yra griežtai reglamentuotas teisės aktais, šis procesas vyksta ištisus metus – 9 mėnesius yra vertinama, o kiti mėnesiai skirti vertinimui viešinti, derinti ir tvirtinti. Kasmet vidutinės rinkos vertės nustatomos rugpjūčio 1 d., o masinio vertinimo dokumentai parengiami rugsėjo viduryje. Jie viešinami ir, gavus bei įvertinus pastabas iš visuomenės ir savivaldybių, teikiami NŽT, kuri juos turi patvirtinti iki sausio 1 d.

O štai savivaldybės žemės mokesčio tarifus privalo patvirtinti iki liepos 1 d. Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Gediminas Vaičionis pastebėjo, kad Žemės mokesčio įstatyme numatyta išimtis – tais metais, kai atliekamas masinis žemės vertinimas ir tvirtinamos mokestinės vertės, savivaldybės žemės mokesčio tarifus gali patvirtinti iki gruodžio 1 d. Vadinasi, savivaldybių tarybos galėjo sulaukti masinio žemės vertinimo rezultatų ir tik tada tvirtinti žemės mokesčio koeficientą ir taip palengvinti žemdirbių mokestinę naštą.

Ar viską padarė RC?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 133, 2023 m. lapkričio 25 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.