Žemės ūkio piratas, pakeitęs pasaulį

Portalas „The Farm Journal – Ag Web“ aprašo legenda tapusio Henry Wickhamo istoriją, įvardindamas jį „visų laikų pražūtingiausiu žemės ūkio piratu“.

1876 m. H. Wickhamas išlindo iš gilių Brazilijos džiunglių su tūkstančiais vogtų kaučiuko sėklų ir sukėlė tikrą žemės drebėjimą pasaulinėje kaučiuko gamyboje. H. Wickhamo sėklos iš esmės sunaikino Amazonės kaučiuko bumą ir tapo naujos gamybos pamatu. Kaip manoma, iki 2035 m. bendra kaučiuko rinka pasieks 88 mlrd. dolerių apyvartą.

Istorinės paralelės

XIX a. gyvsidabrio lateksas, gaunamas iš pieniškų kaučiukmedžių sulčių, buvo linkęs lydytis karštyje arba įtrūkti šaltyje. Tačiau kaučiukas netrukus tapo turtu, kai savamokslis chemikas Charlesas Goodyearas po penkerių metų paieškų 1844 m. užpatentavo gumos vulkanizavimą. Nors jis iš savo atradimo neuždirbo nė cento, tačiau sukūrus lanksčią, vandeniui atsparią, formuojamą gumą pasaulis perėjo į visiškai kitą technologinį amžių.

Remiantis Ch. Goodyearo proveržio receptu, Brazilijos Amazonės slėnis tapo vieninteliu pasaulyje aukštos kokybės kaučiuko šaltiniu nuo 1850 iki 1913 m. Kaučiukas buvo gaunamas iš milžiniškų medžių Hevea brasiliensis – geriausių kaučiukmedžių pasaulyje.

Maždaug 10 proc. visų augalų gamina lateksą, tačiau tik kaučiukmedžiai, ypač Hevea, išskiria pakankamą kiekį ir kokybės latekso, tad Brazilija tuo metu turėjo kaučiuko monopolį.

Tačiau Britų imperija nesnaudė ir svarstė: užuot pirkus, kodėl gi neužsiauginus patiems kur nors imperijos pakraščiuose – Šri Lankoje ar Singapūre – taip sužlugdant visą Brazilijos gumos monopoliją.

Amžiaus vagystė

Amerikiečiai, prancūzai ir kiti bandė iš Brazilijos išgabenti kaučiukmedžio sėklas anksčiau, tačiau nesėkmingai: arba sėklų vagys būdavo sugaunami, arba sėklos nesudygdavo, arba augalai žūdavo.

Tuomet pasirodė 30-metis Henry Wickhamas, kuriam kažkaip pavyko išsirinkti geriausius kaučiukmedžius ir kažkokiais būdais gauti jų sėklų. Kaip jam tai pavyko, iki šiol lieka paslaptimi. Yra tik žinoma, jog jis apsigyveno Šiaurės Brazilijoje, už Santaremo miesto Paros valstijoje buvusių Konfederacijos kareivių šeimose – pastarieji po Pilietinio karo paliko JAV pietus ir išvyko ieškoti laimės Brazilijoje.

„AgWeb“ duomenimis, iki 1876 m. gegužės vidurio jis buvo surinkęs iš viso 70 000 džiovintų sėklų ir supakavęs jas į bananų lapus transportavimui – tai esą buvo tikras logistinis žygdarbis, atsižvelgiant į tai, jog H. Wickhamas sugebėjo išgabenti 1,5 tonų sėklų. Jam kažkaip pavyko jas paslėpti ir vėliau išsiųsti. Įtariama, kad šios operacijos metu buvo mokami solidūs kyšiai. Beje, Brazilijoje tuo metu nebuvo aiškaus įstatymo, draudžiančio eksportuoti hevėjos sėklas, tačiau yra žinoma, jog H. Wickhamas iškraipė eksporto licenciją, teigdamas, kad ketina gabenti „subtilius botaninius egzempliorius“.

Pagaliau, 1876 m. „garsiausias žemės ūkio piratas“ laivu atvyko į Liverpulį su savo sėklomis.

Rinka pasikeitė

Kruopščiai prižiūrint, sudygo daugiau nei 2000 H. Wickhamo sėklų. Pasėtos Šri Lankoje ir keliose kitose Tolimųjų Rytų šalyse, jos tapo Jungtinės Karalystės gumos pramonės sėkmės istorija, o Brazilijos kaučiuko monopolija baigėsi.

Brazilijos gumos pelno kritimas buvo staigus. 1900 m. Brazilijos Amazonės slėnis patenkino 95 proc. pasaulinės gumos rinkos. Iki 1928 m., tais pačiais metais, kai H. Wickhamas mirė būdamas 82 metų, Amazonė patenkino jau tik 2,3 proc. pasaulinės paklausos.

Ironiška, bet Brazilijos gumos žvaigždei blėstant, Henry Fordas įžvelgė savo galimybę. Iki 1920-ųjų H. Fordas nuolat mokėjo užsienio gumos tiekėjams, kad šie maitintų jo klestintį verslą. Tuomet už 125 000 dolerių jis įsigijo 2,5 milijono akrų (maždaug Konektikuto dydžio) žaliavinės Amazonės žemės šiaurės vakarų Brazilijoje prie Tapachos upės, Paros valstijoje, ir išleido šimtus milijonų dolerių šiuolaikine valiuta, kad įkurtų Fordlandiją – gumos plantacijų miestą. Ši savotiška H. Fordo utopija buvo uždaryta 1940-aisiais...

Visą nuostabią Henrio Wickhamo sėklų piratavimo istoriją galima perskaityti Joe Jacksono knygoje „The Thief at the End of the World: Rubber, Power, and the Seeds of Empire“ („Pasaulio pabaigos vagis: kaučiukas, valdžia ir imperijos užuomazgos“).

Parengė Ričardas Čekutis