Žemės ūkio technika, kaip ir statistika, sensta

Vykstant karui Ukrainoje ir Lietuvai einant žaliojo kurso keliu, manoma, kad valstybė turėtų dar labiau skatinti šalies ūkininkus atnaujinti turimos žemės ūkio technikos parką, remti jos įsigijimą. Deja, taip nėra. Į užmarštį nuėjo tie laikai, kuomet žemdirbius įsigyti naują techniką skatindavo supaprastinta Europos Sąjungos (ES) paramos gavimo tvarka. Pastaruoju metu apie tai daugeliui tenka tik pasvajoti ir tenkintis naudota technika, dalis kurios, galimai, gabenama iš Baltarusijos.

Be technikos – kaip be rankų

Anot Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos (LŽŪTA) prezidento Eriko Bėronto, ūkininkai be technikos – kaip be rankų. Augalininkai, pienininkai nuolat perka  traktorius. „Tačiau Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) sako, kad traktorių, kombainų nebus. Imkite visai ką kita ir prisiimkite didelius įsipareigojimus. Nesubalansuota. O kaip balansuoti? Diskusijų nelabai ir yra. O technika dėvisi“, – socialiniuose tinkluose viceministrui Egidijui Giedraičiui rašė E. Bėrontas. Iš diskusijų socialinėje erdvėje LŽŪTA perėjo prie kreipimosi į visas valdžios institucijas, pateikdama raštą: „Dėl biurokratizmo, nesavalaikės paramos žemės ūkiui, neteisėto žemės ūkio technikos registravimo, nesertifikuotos ir trečiųjų šalių gaminamos žemės ūkio technikos rėmimo ES lėšomis bei nepamatuotų sprendimų, dėl naujos ir inovatyvios žemės ūkio technikos“.

Rašte akcentuojama, jog priemonėje „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ traktorius yra išbrauktas, o šaukimui įpusėjus, taisyklės buvo patikslintos ir galimai netinkama investicija tapo ir kombainai. „Visa tai pasitikslinus žodžiu ir raštu su ŽŪM bei Nacionaline mokėjimo agentūra (NMA), buvo gautas žodinis atsakymas, kad kombainai neprisideda prie tiksliosios žemdirbystės ir paraiškos bus atmetamos. Dalis kvietimo buvo skirta augalininkams, tačiau jų pagrindiniai instrumentai – traktorius ir kombainas – nėra remiami. Traktorius ir kombainas būtinas „mėsininkams“ bei pienininkams, tačiau ir jie šios technikos įsigyti negali. Nesuvokiama ir nesuprantama“, – „Ūkininko patarėjui“ guodėsi ir piktinosi E. Bėrontas. Jis akcentavo, kad pagrindinis ŽŪM argumentas, kodėl neremiami traktoriai ir kombainai – statistika, kurioje užfiksuota, jog šių transporto priemonių rinkoje ir taip yra daug. Tačiau statistika, anot pašnekovo, remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) registru, yra pasenusi, duomenys – netikslūs, nes mūsų šalyje nėra prievolės išregistruoti traktorių. Net 1950 metų gamybos traktoriai, kurių daugelis jau yra kolekciniai, vis dar „dalyvauja“ rinkoje.

Neaiški tvarka

„Girdėjome ištransliuotą faktą, neva Lietuvoje „ant“ 20 ha yra 1 traktorius. Galimai taip ir yra. Tačiau koks tas traktorius? Ar jis – naujas, ar senasis MTZ, kuris dėl neaiškios registravimo tvarkos šiandien toliau registruojamas kaip naujas, nors teisės aktai tą daryti draudžia? Ir jie dar net remiami ES parama. Pagal statistiką matyti, kad registruojama nesertifikuota technika, o registruoti galima tik sertifikuotą. Tai nesunku atskirti, nes vienos įmonės turi sertifikatus, o kitos – ne. Šiais metais buvo registruotos ne tik puspriekabės, priekabos, bet ir traktoriai. Dalis šios technikos yra atvežta iš Baltarusijos“, – aiškino pa- šnekovas. Jis pabrėžė, kad mūsų šalyje po 2022 m. vasario 24 d. registruojama technika, atvykusi iš trečiųjų šalių, neturi jokių CE sertifikatų. Į Lietuvą įvežama net 1980-ųjų metų technika, kuri visiškai nesuderinama su Europos žaliuoju kursu. Apgailestaujama, kad visa tai nekontroliuojama ir, tikėtina, technika įvažiuoja „ant senųjų dokumentų“, kurie tiesiog pritaikomi. „Atliekant patikrinimą, veikiausiai, atvykus į vietą traktorius bus šių metų, o dokumentuose – 1980-ųjų. Kaip ši technika gauna ES paramą, kai to net negali būti? Nes NMA dėl CE sertifikavimo ir dalis savivaldybių dėl netinkamo registravimo šių dalykų nekontroliuoja, nors privalo, ir ypač po 2022 metų vasario mėn. Kuomet trečiųjų šalių technika lengvai registruojama, ji nesudėtingai gauna paramą per jaunųjų ūkininkų, smulkių ūkių priemones, net jei ji ir naudota 20–40 metų. Tačiau ES šalių ar JAV gamintojų nauja ir inovatyvi žemės ūkio technika nėra remiama. Technika, atitinkanti aukščiausius standartus, sertifikuota ES, ir Lietuvoje negali gauti paramos“, – savo rašte rašo LŽŪTA.

Įžvelgė rizikas

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius, išgirdęs, jog mūsų šalyje, galimai, yra registruojama nenauja technika iš trečiųjų šalių ir dar remiama ES pinigais, sakė negalintis patvirtinti LŽŪTA teiginių kaip fakto. „Tačiau, kalbant apie svarstymus ir tą dalyką, kad buvo labai stipriai spaudžiama modernizuotis, kad galima būtų registruoti ir nenaują techniką, tai galėjo būti daroma. Kalbant apie naują techniką dėl tų grėsmių LŪS raštu buvo kreipusis į ŽŪM ir išdėsčiusi rizikas, kad taip gali atsitikti. Tokių signalų, rizikų matėme. O kaip yra? Liudininkais nenorėtume būti. Visai nenustebtume, kad tai, apie ką kalbėjome ir vertinome, virto realybe“, – pastebėjimus redakcijai išsakė R. Juknevičius. Anot jo, jei iš tikrųjų yra taip, kad vykstant karui Ukrainoje, kurio metu Lietuva labai aiškiai deklaruoja savo poziciją, nesugebama administruoti procesų taip, kad būtų neįmanoma remti Lukašenkos režimo, perkant Baltarusijoje pagamintus traktorius, ir atitinkamai visą šitą procesą remiant ES pinigais, tai yra kažkas neįtikėtino. Būtų gerai, kad Europa to nesužinotų.

Ar nenauja technika pasitarnavo Lietuvos žemės ūkio technikos parkui? R. Juknevičius teigė, kad pastaruoju metu labai stipriai pažengę yra tik atskiri ūkiai. Juose – apynaujė arba visai nauja technika. Tačiau bendroje statistikoje matyti, kad didesnė dalis ūkininkų naudojasi kolūkinių laikų technika. Todėl akivaizdu, kad Lietuvos žemės ūkio technikos parkas nesugeba atsinaujinti, jis – senėjimo procese. „Turint galvoje, kad žemės ūkio politika yra nukreipta daugiau remti smulkius ir vidutinius ūkininkus, visgi jų galimybės atsinaujinti žemės ūkio technikos parką yra ypač ribotos. Jų ūkiuose vyrauja sena technika. Todėl galima užduoti klausimą, ar tie europiniai siekiai, kurie yra įvardinti, yra pasiekti. Tenka apgailestauti, kad buvo galimybių, kuriomis nebuvo pasinaudota. Ar bus ateityje pinigų? Deja, nebus. Nes KPP 2023–2027 m. pinigų yra apie 24 proc. mažiau, palyginti su prieš tai buvusiais laikotarpiais. Daugiau pinigų yra suplanuota tik remti ekologinių ūkių plėtrą. Modernizavimui, grubiai tariant, traktoriams pirkti, pinigų šaltinio neliko“, – ŪP apgailestavo R. Juknevičius.

Prastūmė idėją

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Jolita ŽURAUSKIENĖ

ŪP korespondentė

Susijusios temos - skaitykite: žemės ūkio technikos parkas, nauja technika, naudota technika, paramos gavimo tvarka