Rinkos analitikai vieningai sutaria, kad lėtėjančius žemės ūkio technikos pardavimus lemia rekordiškai kritusios grūdų supirkimo kainos. Aukštos palūkanų normos taip pat vėsina ūkininkų norą įsigyti naujos modernios technikos. Be to, per pastaruosius dvejus metus, Vokietijos statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, žemės ūkio mašinos pabrango beveik 25 proc.
Pasaulinė traktorių rinka pakilimą išgyveno 2021 m. ir 2022 m., kai ūkių pajamos pasiekė rekordines aukštumas, o išmokos pagalbai dėl pandemijos suteikė ūkininkams papildomų lėšų savo parkams atnaujinti.
Pirkimai mažėjo jau pernai
Italijos žemės ūkio mašinų gamintojų federacijos „FederUnacoma“ skaičiavimais, pernai traktorių pardavimai Kanadoje sumažėjo 10,4 proc., Jungtinėse Amerikos Valstijose 8,4 proc. Europoje tik Vokietijoje ir Prancūzijoje žemės ūkio technikos pardavimai beveik nepakito ir liko daugmaž 2022 m. lygyje. Gerokai prastesnė situacija susiklostė Ispanijoje ir Italijoje. Per 2023 m. sausio–lapkričio laikotarpį Ispanijoje parduota 9,3 proc. mažiau žemės ūkio technikos, o Italijoje pardavimai krito 11,8 proc.
Žemės ūkio technikos pardavimų rinkos stabilumo nepavyko išlaikyti ir Lietuvoje. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, pernai, palyginti su 2022 m., traktorių registracija krito 23,6 proc. Iš viso įregistruoti 767 galingesni nei 50 AG traktoriai, t. y. 25 proc. mažiau nei 2022 m.
Vis tik kai kuriose šalyse gamintojams ir pardavėjams sekėsi geriau. Jungtinėje Karalystėje (JK) pardavimai išaugo 1,6 proc., Turkijoje 24 proc.
Gerų metų nesitiki ir didžiausi gamintojai
Akivaizdu, kad pernykštės tendencijos persikėlė ir į šiuos metus. Pavyzdžiui, Australijos traktorių ir mašinų asociacijos duomenimis, kovą šalyje parduota tik 1000 naujų traktorių, t. y. 29 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu.
Neigiamą statistiką fiksuoja ir lenkai. Nuo 2024 m. pradžios Lenkijoje įregistruoti 1 224 nauji traktoriai – 18,1 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Pastebima, kad ūkininkai dažniau dairosi ir perka pigesnę, jau naudotą techniką.
JK rinkos stebėtojams taip pat tenka pripažinti, kad šie metai prasidėjo vangiai. Pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, naujų traktorių pardavimai sumažėjo beveik 14 proc. Sausį ir vasarį prekybos apimtys buvo mažiausios nuo 2001 m. ir šiek tiek atsigavo tik kovą. Vis tik traktorių, kurių galia didesnė nei 50 AG, registracija buvo 13 proc. mažesnė nei 2023 m. kovą. Šiuos akivaizdžius pokyčius ekonomistai sieja su per pastaruosius 12 mėnesių sumažėjusiomis ūkių pajamos, ypač grūdų ir pieno sektoriuje.
Populiariausių Lenkijoje užregistruotų naujų traktorių penketuke rikiuojasi „New Holland“, „John Deere“, „Kubota“, „Deutz Fahr“, „Case IH“. Vokietijoje dažniausiai perkami „Fendt“ traktoriai, mažesnę rinkos dalį užima „John Deere“ ir „Deutz-Fahr“.
Lietuvoje didžiąją traktorių parko dalį sudarė „John Deere“ ir „Valtra“ produkcija. Už jų rikiavosi „Claas“, „Massey Ferguson“, „Case IH“, „New Holland“, „Fendt“, „Deutz-Fahr“, „Zetor“.
Viena didžiausių pasaulyje žemės ūkio gamintojų „Deere& Co“, pernai skaičiavusi didesnį pelną nei 2023-aisiais,šiemet nesitiki tokių gerų rezultatų ir prognozuoja, kad gamybos bei tiksliojo žemės ūkio segmento pardavimai gali sumažėti net 20 proc. Teigiama, kad tam įtakos turės sumažėjusi paklausa Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Brazilijoje.
ŪP portalo informacija
Asociatyvi ŪP redakcijos archyvo nuotr.