Žemės ūkis: algos didėja, bet dirbti nėra kam

Laisvos darbo vietos

Žemės ūkio bei miškininkystės sektoriams reikalingi miškininkystės ir miško ruošos darbuotojai, medkirčiai, agronomai, veterinarijos specialistai ir gyvulių priežiūros darbuotojai, daržininkai, sodininkai, derliaus nuėmėjai, medelynų, augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių darbuotojai. Šiais metais daugiausia darbo pasiūlymų žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje buvo skelbta Vilniaus r. – 187, Radviliškio r. – 164, Pakruojo r. – 140, Panevėžio r. – 139, Šalčininkų r. – 117, Kelmės r. – 104 ir Raseinių r. – 91.

Darbo rinkos duomenys rodo, kiek darbdaviai pasirengę mokėti už žemės ūkio sektoriuje atliekamą darbą. Birželio mėn. judamųjų žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriams – traktorininkams ir kitokiems žemės bei miškų ūkio įrenginių vairuotojams ir pan. – buvo siūlomas 1 918 Eur vidutinis darbo užmokestis (prieš mokesčius), pagalbiniams gyvulininkystės ūkio darbininkams – 1 499 Eur, pagalbiniams įvairių darbų darbininkams – 1 486 Eur, pagalbiniams augalininkystės ūkio darbininkams – 1 256 Eur, kvalifikuotiems gyvulių augintojams – 1 692 Eur, kvalifikuotiems miškų ūkio darbininkams – 1 834 Eur atlyginimas.

Tampa iššūkiu

Ukmergės r. ūkininkas Saulius Daniulis „Ūkininko patarėjui“ pastebėjo, kad atlyginimai žemės ūkyje labai priklauso nuo darbuotojo kvalifikacijos ir sezono. „Ūkininkai darbuotojams, kurie dirba visus metus, tikrai moka daugiau nei minimali alga. Tačiau gero darbuotojo išlaikymas tampa vis didesniu iššūkiu. Vieną išmokiau – išvažiavo į užsienį, kitą išmokiau – išėjo dirbti kitur. Išmokini žmogų, jis padirba, o vėliau sugalvoja, kad ūkyje jam atsibodo. Darbuotojas išeina į įmones ir ten dirba sezoninį darbą, kur, pvz., kombainininkui mokama 4–5 tūkst. Eur ir didesnė alga“, – aiškino S. Daniulis.

Tačiau net ir solidus atlygis ne visada padeda rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotoją. Tuo įsitikino ir Kauno r. naujai pastatyto grūdų elevatoriaus savininkas, ieškojęs patyrusio operatoriaus-prižiūrėtojo. Skelbimų svetainėje jis rašė, kad ieško elevatoriaus operatoriaus-prižiūrėtojo, kuriam siūlė nuo 4 tūkst. Eur per mėnesį („į rankas“) algą. Su ŪP kalbėjęs vyras teigė, kad susidomėjusiųjų darbo pasiūlymu netrūko, tačiau tarp kelių dešimčių kandidatų neatsirado nė vieno tinkamo.

„Atsiranda žmonių, kurie neturi patirties ir nežino to darbo, žiūri į atlyginimo skaičiukus, bet darbo padaryti nesugeba. Todėl darbus atliekame savo jėgomis, apmokome jau dirbančius žmones ir taip sukamės. Nėra ką daryti. Esmė ta, kad nišinio pobūdžio darbuotojų rasti sudėtinga“, – atviravo vyras, pageidavęs, kad jo vardas ir pavardė nebūtų viešinami.

Dėsto savo sąlygas

Analogiška situacija ir Smilgių žemės ūkio bendrovėje (ŽŪB), užsiimančioje pienininkyste ir augalininkyste. Marijampolės sav. esančiai bendrovei reikalingas mechanizatorius-traktorininkas. Numatytas atlyginimas – 2 300–2 800 Eur/mėn. (neatskaičius mokesčių), taip pat ir apgyvendinimas. Tačiau bendrovės pirmininkas Romas Vilionis ŪP tikino, kad darbuotojų lūkesčiai yra gerokai didesni. „Darbuotojų atsiranda, tačiau jie nori 3,5 tūkst. Eur algos. O juk darbdaviui dar ir mokesčius reikia mokėti, kurie siektų 2,5 tūkst. Eur ir daugiau. Tam reikia turėti nežinia kiek pinigų. Todėl tai – bėda“, – pripažino R. Vilionis.

Tą pačią problemą įvardijo ir Pagėgių r. ūkininkaujantis Tomas Ambroza. Nuo vasario jis ieško traktorininko, kuriam pasirengęs mokėti 2 tūkst. Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). „Jaunimas ateina be praktikos ir įgūdžių, nemoka dirbti su technika, ją laužo. Mes juos mokome, investuojame. O jie tik atėję pareiškia, ką darys, ko nedarys. Ir klausia, kokią algą gaus. „Žalias“ traktorininkas nori gauti 1 500 Eur/mėn. „į rankas“. Būtų negaila mokėti atlyginimo, jei žmonės būtų tinkami, bet tokių kol kas nėra. Kol Užimtumo tarnyba mokės jiems minimumą, nebus norinčių dirbti. Šie „pašalpiniai“ geriau eina „chaltūrinti“, o oficialiai dirbti nenori. Aš principingai nė vieno nelegalaus darbuotojo nepriimu“, – ŪP tvirtino T. Ambroza.

Nemažos algos

Sezono pradžioje darbuotojų ieškojo ir juos sėkmingai rado Pagėgių r. žemės ūkio kooperatyvas „Lumpėnų Rambynas“. Šio kooperatyvo administracijos vadovas Remigijus Kelneris atviravo, kad traktorininkui buvo numatyta 2 016 Eur/mėn. (neatskaičius mokesčių) alga. „Atvirai sakant, mums ne per daug ieškoti reikėjo, darbuotojai patys atėjo. Į darbą buvo priimti du nauji traktorininkai ir vairuotojas. Darbuotojai iš vienų išeina, pas kitus ateina. Juk veikia konkurencija. Algos mūsų bendrovėje nėra mažos. Kiekvienais metais jas didiname 10 proc.“, – pažymėjo R. Kelneris.

Darbuotojų šiuo metu ieško ir UAB „Idavang“. Bendrovė traktorininkui-pagalbiniam darbininkui siūlo 1 777–3 000 Eur/mėn. (neatskaičius mokesčių) atlyginimą. Šios specialybės darbuotojų yra sunkiausia rasti. „Turime 14 ūkių, todėl retsykiais ieškome darbuotojų. Mūsų įmonei 27 metai, turime darbuotojų, kurie čia dirba nuo pat pirmų dienų ir išeina į užtarnautą poilsį, todėl vyksta natūrali kaita. Šiuo metu mums reikalingas ne tik traktorininkas Joniškyje, bet ir fermos operatorius Krekenavoje, elektrikas Lekėčiuose. Vasarą stengiamės priimti sezoninių darbininkų su trumpalaikėmis sutartimis, kadangi savi nuolatiniai darbuotojai nori išeiti atostogų“, – aiškino bendrovės personalo verslo partnerė Natalija Vežbickienė.

Paklausta, kokią algą gauna sezoniniai darbuotojai, ji atsakė, kad jų bendrovėje vyrauja atlyginimų sistema – jaunesniems operatoriams yra numatyta 1 300 Eur/mėn. (neatskaičius mokesčių) alga, nuolatinį darbą dirbančių darbuotojų startinė alga – 1 540 Eur/mėn. (neatskaičius mokesčių). Bendrovėje vyrauja lygiai, todėl darbuotojų algos didėja, priklausomai nuo jų kompetencijų bei įgūdžių.

Dirba užsieniečiai

Ūkiuose vis labiau trūkstant mūsų tautiečių darbo rankų, jų gretas vis dažniau papildo darbuotojai iš užsienio. Kaip informavo Užimtumo tarnyba, per metus jų skaičius žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuje išaugo kelis kartus. Liepos 1 d. mūsų šalyje dirbo 5,4 tūkst. užsieniečių. Dauguma – 4,6 tūkst. – trečiųjų šalių piliečiai ir 774 europiečiai. Tokiu pat laikotarpiu pernai, kaip rodo darbdavių teikiami pranešimai apie dirbančius užsieniečius, trečiųjų šalių piliečių tebuvo 881, o europiečių – 344. Pagal pilietybes, dirbančių atvykėlių daugiausiai yra iš Ukrainos (2,2 tūkst.), Baltarusijos (743), Indijos (216), Uzbekistano (195), Filipinų (180), Azerbaidžano (132), Tadžikistano (128), Vietnamo (97), Rusijos Federacijos (81), Kirgizijos (78), Pakistano (75), Kazachstano (69). Tarp ES piliečių dominuoja Lenkijos (243), Rumunijos (203), Latvijos (203) piliečiai.

Aukštos kvalifikacijos darbus žemės ūkio sektoriuje dirba 551 užsienietis, iš jų 146 yra vadovai. Tačiau dominuoja specialistai, jų – 301. Technikais ir jaunesniaisiais specialistais dirba 104 žmonės. Vidutinės kvalifikacijos darbus atlieka beveik 3,8 tūkst. užsieniečių. Tai – įrenginių ir mašinų operatoriai – 1 599, kvalifikuoti darbininkai – 1 167, kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai – 653, paslaugų darbuotojai ir pardavėjai – 298, tarnautojai – 62.

Ukrainiečiai, baltarusiai, uzbekai dažniausiai dirba žemės ūkio technikos mechanikais ir remonto specialistais. Lenkai, rumunai – miškininkystės ir miško ruošos darbuotojais, medkirčiais. Nekvalifikuotų užsieniečių darbininkų šiame sektoriuje – 1 073.

Perspektyvų netrūksta

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugpjūčio 18 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.