Žemės ūkiui – prioritetinis pripažinimas

Kas svarbu?

„Vyriausybės programoje galima rasti tai, ko žemdirbiai seniai norėjo, tačiau svarbiausia, kaip tai bus įgyvendinama ir kam teikiamas pirmumas, o kas liks ateičiai. Juk suprantama, kad dar nė vienai Vyriausybei nepasisekė įgyvendinti visko, kas buvo planuota“, – naujos Vyriausybės programą „Ūkininko patarėjui“ komentavo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Vyriausybės programą sudaro 10 veiklos krypčių, iš kurių žemdirbių bendruomenei aktualiausia dalis – aplinkos tausojimas, gyvybingo kaimo kūrimas, konkurencingas ir tvarus žemės ūkis. Įdomu tai, kad aplinkos tausojimas įrašytas kartu su žemės ūkiu, tarsi tik kaimo gyventojai ir žemdirbiai būtų atsakingi už aplinkosaugą, o miestiečiai galėtų tik lieti kritiką.

Be viso kito, programoje yra vienas svarbesnių akcentų – bus siekiama socialiai, ekonomiškai ir gamtos apsaugos atžvilgiu subalansuotų sprendimų, o tokie projektai būtų finansuojami pirmiausia. Pastaruoju metu, žemdirbių nuomone, kone visi akcentai sviro į aplinkosaugos pusę, o žemės ūkio gamybą norėta užgniaužti.

Programoje kalbama apie konkurencingą ir tvarią gamybą, siekį kiek įmanoma labiau supaprastinti administracinius reikalavimus ūkininkams, norą stiprinti žemdirbių savivaldą, žadama pridėtinės vertės mokesčio lengvata kai kuriems maisto produktams. Taip pat norima inicijuoti maisto tarybos steigimą, siekiant pažaboti nevaldomai bei dažnai neproporcingai kylančias maisto produktų kainas ir užtikrinti, kad nė viena iš grandžių nedominuotų perdėto pelno prasme. Taip pat žadama parengti ambicingą Lietuvos gyvulininkystės plėtros strategiją, efektyvinti jos veiklos procesus ir išnaudoti visą pridėtinę vertę organinių trąšų, biodujų gamybos bei humusingo dirvožemio atstatymo kontekste, plėtoti nacionalinę ūkinių gyvūnų veislininkystę.

Kur dės akcentą?

ŪP kalbinti ūkininkai ir jų organizacijų atstovai buvo atviri, kad Vyriausybės įsipareigojimas žemės ūkį pripažinti strategiškai svarbiu šalies sektoriumi – geras ženklas, tačiau dar svarbiau, koks bus kitas realus žingsnis, ar bus numatyti konkretūs veiksmai, kad tai virstų kūnu. „Apie tai ilgai kalbėjome ir, aišku, dabar tai yra pliusas. Pritarti galima ir kitam punktui dėl darnios bioekonomikos plėtros strategijos parengimo. Čia tikriausiai kalbama apie tai, kad turėtų būti daugiau uždirbama, pavyzdžiui, iš žemės ploto vieneto – 1 ha. Tam reikia gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus, o jie dažniausiai atsiranda po perdirbimo. Tad yra noras, kad žaliavos būtų daugiau perdirbama ir mažiau išvežama. Jeigu tai būtų suderinta su kooperacijos skatinimu ir su tolygiu pridėtines naudos paskirstymu tarp žaliavos augintojo ir perdirbėjo, tai būtų tobula“, – komentavo LŪS vadovas.

Vis tik jis pastebėjo, kad viskas priklausys nuo to, kokiems programos punktams bus teikiamas prioritetas ir kur bus pirmiausia nukreipiamos investicijos, nes kai kuriais atvejais tie punktai ir planai lyg ir galėtų prieštarauti vieni kitiems. „Tada kyla klausimas, kas bus įgyvendinama, o kas – aukojama“, – svarstė R. Juknevičius.

Jis pabrėžė, kad paskirtasis žemės ūkio ministras dr. Ignas Hofmanas į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ateina ne kaip politikas, už kurio stovėtų jo politinė jėga. Jis atėjo pakviestas partijos „Nemuno aušra“. Todėl jo asmeniniai lūkesčiai gali ne visada sutapti su Vyriausybės programa. „Klausimas, kurioje vietoje akcentą norės dėti politikai ir ką galės padaryti pats ministras. Mums smagu, kad jis ryžosi prisiimti atsakomybę šioje politinėje dėlionėje, bet iš anksto aišku, kad Vyriausybės programą parašyti ir ją įgyvendinti – du skirtingi dalykai“, – samprotavo ŪP pašnekovas.

Peržiūrėti iš pašaknų

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis teigė, kad programoje bendrais bruožais rašoma apie viską, svarbiausia – koks bus priemonių planas jai įgyvendinti. Jo teigimu, dabar yra trys pagrindiniai klausimai – ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis, ir jie visi vienodai svarbūs ir reikšmingi.

„Dabar reikėtų pamiršti iki šiol buvusius pagrindinius akcentus – pelkes ir šlapynes – ir pereiti prie normalaus bei realaus gyvenimo. O jame svarbi ir ekonomika, nes šaliai reikia pinigų visoms sritims, todėl reikia gaminti, o tam turi būti sudarytos sąlygos. Svarbūs ir socialiniai klausimai, kad žmonės dirbtų, uždirbtų, gautų pensijas ir t. t. Aišku, aktuali ir aplinkosauga, nuo kurios mes niekada nebuvome nusisukę, tik kai kurie veikėjai pradėjo uoliai pirštais badyti, kad, esą, žemės ūkis yra taršus ir nieko nedaro, kad „pasižalintų“. Nieko panašaus“, – akcentavo LŽŪBA generalinis direktorius.

J. Sviderskiui įspūdžio nepadarė tai, kad Vyriausybės programoje numatyta sukurti ambicingą gyvulininkystės strategiją. Jis priminė, kad prioritetinė gyvulininkystės programa jau buvo parašyta dar premjero Algirdo Butkevičiaus laikais, bet ji nebuvo įgyvendinta. „Parašė ir viskas tuo pasibaigė. Čia kalčiausia yra ŽŪM, turinti Tvarios gamybos departamentą. Dabar turėtų būti viskas iš pašaknų peržiūrėta ir įgyvendinta. Ir svarbiausia, kad būtų už tai atsakingas žmogus“, – aiškino ŪP pašnekovas.

Jis priminė, kad nueinanti Vyriausybė pro pirštus pažiūrėjo į žemdirbių siūlymą žemės ūkį pripažinti strategine šaka. „Teisingumo ministerija, kuriai vadovavo liberalioji ministrė, parašė raštą, kuriame akcentavo, kad maistas nėra problema, jo galima atsivežti iš kitur. Mes sakome, kad reikia įdarbinti savo žmones ir gaminti. Dabar popieriuje viskas gražu, reikia tikėtis, kad ir gyvenime bus geriau. Tikimės, nes naujas ministras žino, kas yra žemdirbystė“, – vylėsi LŽŪBA generalinis direktorius.

Nuteikia viltingai

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.