Žemės vertė auga Lietuvoje, o štai kokios kainos kitur Europoje

Brangimo tendencijos

Vokietijos ūkininkams žemės (arimai ir pievos) nuoma šiuo metu vidutiniškai kainuoja apie 400 eurų už hektarą – daugiau nei bet kada anksčiau. Nors žemdirbių pajamos pastaruoju metu vėl sumažėjo, kadangi pakankamai smarkiai krito žemės ūkio produktų kainos, rašo agrarheute.de.

Iš Federalinės žemės ūkio ministerijos (BMEL) duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, jog per pastaruosius 20 metų nuomojama žemė Vokietijoje vidutiniškai pabrango 75 procentais, o per pastarąjį dešimtmetį nuomos kainos išaugo beveik 30 procentų.

Regioniniai skirtumai

Tuo pačiu metu regioniniai kainų skirtumai Vokietijoje yra labai dideli ir toliau auga. Kai kuriose žemėse, pavyzdžiui, Žemutinėje Saksonijoje, Badene-Viurtemberge ir Reinland-Pfalce, nuomos kainos pernai išaugo ypač smarkiai.

Kai kuriose federalinėse žemėse, pavyzdžiui, Šlezvige-Holšteine, Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje ir visose rytų Vokietijos žemėse nuoma netgi atpigo. Regioninį kainų kritimą sunku paaiškinti.

Tačiau nurodoma, jog dideli nuomos kainų skirtumai yra būdingi Vokietijos žemės rinkai: jokioje kitoje Europos šalyje regioniniai kainų skirtumai nėra tokie dideli kaip Vokietijoje. Bent jau taip rodo Europos Komisijos atlikta Europos nuomos ir žemės kainų analizė.

Užfiksuotas ir dar vienas ryškus pokytis: nuomojamos žemės dalis visoje Vokietijos dirbamoje žemėje pirmą kartą per daugelį metų nepadidėjo, o sumažėjo nuo 62,9 proc. iki 61,6 proc. Taip jau buvo iki 2015 m. kai nuolat didėjo žemės nuosavybės dalis. Iki 2023 m. ūkiai plėtėsi beveik vien tik nuomodamiesi, tačiau pastaruoju metu, matyt, vėl buvo įsigyta daugiau žemės.

Nuomos kainų raida

Remiantis BMEL duomenimis, vidutiniškai visoje Vokietijoje kainos nuo 2023 iki 2024 m. padidėjo kiek mažiau nei 3 procentais arba 10 eurų, panašiai kaip ir ankstesniais metais. Tačiau regioninė raida labai skyrėsi.

Iš pagrindinių šalies žemės ūkio regionų Žemutinės Saksonijos ūkininkams pernai teko susidurti su didžiausiu nuomos kainų augimu. Čia per metus žemės nuomos kaina išaugo net 7,5 proc. iki 578 eurų už hektarą. Tuo pačiu metu Šiaurės Reine-Vestfalijoje nuomos kainos, lyginant su praėjusiais metais, išaugo beveik 2 procentais iki 583 eurų už hektarą. Bavarijoje ūkininkai mokėjo beveik 2 procentais daugiau, arba 402 eurus už hektarą. Nuomos kainos Badeno-Viurtembergo žemėje išaugo beveik 5 procentais iki 281 euro už hektarą.

Šiek tiek stebina, kad ariamos žemės Meklenburge-Vakarų Pomeranijoje ir Saksonijoje-Anhalte (taip pat ir visose kitose Rytų Vokietijos žemėse) nuomos kainos pirmą kartą per ilgą laiką sumažėjo. Ir kainų kritimas čia buvo gana reikšmingas – nuo ​​2 iki 10 procentų.

Europos skirtumai

Europos Komisijos duomenimis, žemės nuomos kainos tarp šalių ir regionų taip pat labai skyrėsi. ES vidutinė ariamos žemės ir pievų bei ganyklų nuomos kaina 2023 m. buvo 173 eurai už hektarą. 2023 m. 1 hektaro ariamos žemės nuoma brangiausiai kainavo Nyderlanduose (vidutiniškai 914 eurų), po to sekė Danija (594 eurai) ir Graikija (498 eurai). Mažiausiai ji kainavo Slovakijoje (vidutiniškai 67 eurai), Kroatijoje (74 eurai) ir Maltoje (91 euras).

Tarp ES regionų 2023 m. brangiausia buvo 1 hektaro nuoma Nyderlandų Flevolando regione (vidutiniškai 1 787 EUR), po jo sekė Kanarų salos Ispanijoje (1 164 EUR) ir Šiaurės Brabanto regionas Nyderlanduose (1 111 EUR).

Tuo tarpu mažiausios nuomos kainos buvo Mellersta Norrland ir Övre Norrland Švedijoje (abiem atvejais vidutiniškai 24 eurai už hektarą 2022 m.), po jų sekė Stredné Slovensko (40 eurų už hektarą) ir Východné Slovensko (43 eurai už hektarą) Slovakijoje. Šiuose regionuose pagrindinė žemės ūkio paskirties žemė yra daugiametės pievos.

Tarp ES šalių, kurios pranešė apie atskiras ariamos žemės ir daugiamečių žolynų nuomos kainas, daugiamečių pievų nuoma visada buvo pigesnė nei ariamos žemės nuoma. 2023 m. 1 hektaro daugiamečių pievų nuomos kaina svyravo nuo vidutiniškai 41 euro Slovakijoje iki vidutiniškai 390 eurų Airijoje. Atitinkamai svyravo ir ariamos žemės nuoma: nuo vidutiniškai 89 eurų Slovakijoje iki vidutiniškai 560 eurų Airijoje.

Kainos Lietuvoje

2024 m. ariamos žemės vidutinė nuomos kaina Lietuvoje, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, siekė 246 Eur/ha, t. y. pabrango 5 eurais, lyginant su 2023 m. Užtat 1 euru atpigo pievų ir natūralių ganyklų nuomos kaina – pernai ji siekė 163 Eur/ha. Didžiausia nuomos kaina fiksuota Šiaulių apskrityje – 264 Eur/ha. Mažiausia – Vilniaus apskrityje ir čia ji siekė 168 Eur/ha.

Ankstesnių metų tendencijos rodo, kad žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainos Lietuvoje augo ir artimiausiu metu kainų kritimas nenusimato.

Didžiausią įtaką kainoms turi žemės našumo balas, vieta ir sklypo dydis. Ankstesnių metų duomenimis, didesnių plotų ir našesnėse žemėse nuomos kainos yra aukštesnės.

2023 m. ariamos žemės vidutinės nuomos kainos siekė 241 Eur/ha (32,4 proc. didesnė nei 2022 m.), pievų ir ganyklų 164 Eur/ha (19,7 proc. didesnė nei 2022 m.).

2022 m. vidutinė žemės nuomos kaina siekė 198 Eur/ha: nuo vidutiniškai 150 Eur/ha sostinės regione iki 203 Eur/ha Vidurio ir Vakarų Lietuvoje.

Kainų skirtumai ir auganti vertė

Šiuo metu Lietuvoje taip pat fiksuojami dideli nuomojamos žemės kainų skirtumai. Antai Žemės banko duomenimis, Panevėžio rajone galima išsinuomoti žemės po 340 eurų už ha, o Jonavos rajone nurodoma nuomos kaina kiek mažesnė – 333 eurai už ha.

Pajūrio regionuose nurodomų kai kurių nuomojamų sklypų kainos gerokai mažesnės – nuo 152 eurų už ha Kretingos rajone iki 175 eurų už ha Šilutės rajone.

Panašios nuomos kainos ir aplink sostinę: Trakų rajone vienas sklypas nuomojamas po 174 eurus už ha, o Širvintų rajone 1,8 ha sklype prašoma 167 eurų už ha, tačiau to paties rajono Čiobiškio seniūnijoje 8 ha sklype – jau 313 eurų už ha.

Kadangi Registrų centro nustatoma žemės vertė turi įtakos nuomos kainai, trumpai apžvelgsime ir žemės sklypų verčių tendencijas. Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Aplinkos ministerijos duomenimis žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2024 m., nuo 2025 m. sausio 1 d. vidutiniškai padidėjo 1,08 karto.

Pagal savivaldybes žemės sklypų vidutinė rinkos vertė per metus labiausiai didėjo Šilutės r. sav., Lazdijų r. sav., Akmenės r. sav., Birštono sav., Šilalės r. sav. bei Tauragės r. sav. (apie 13 proc.).

Mažiausiai didėjo Radviliškio r. sav., Rietavo sav., Ukmergės r. sav., Joniškio r. sav., Kėdainių r. sav., Šakių r. sav. (apie 3-4 proc.).

Šių metų sausio 1 d. įsigaliojo nauji NŽT patvirtinti žemės masinio vertinimo dokumentai – žemės verčių žemėlapiai. Juos kiekvienais metais rengia Registrų centras (RC), o tikrina ir tvirtina NŽT.

Parengė Ričardas Čekutis