Žieminių javų pasėlių mozaika dar nesudėliota

Šiemet ūkininkai prioritetą vėl skyrė žieminiams javams. Prognozuojama, kad jų plotai didės, o ir sėja dar kai kur nebaigta. Žieminių rapsų pasėta mažiau. Jų pasėliai – margi, yra ir labai silpnų, ir labai stiprių augalų. Rezultatus išvysime pavasarį.

Darbai dar nebaigti

Žieminių javų ir rapsų pasėlių plotai mūsų šalyje kasmet auga. Statistika byloja, kad pernai žieminėms kultūroms buvo skirti 1 213 tūkst. ha. Žieminiais javais buvo užsėti 887,1 tūkst. ha, žieminiais rapsais – 325,9 tūkst. ha. Šiųmečiai plotai dar nėra suskaičiuoti, nes sėja dar nebaigta.

Jonavos ūkininkų sąjungos pirmininkas Ričardas Žebrauskas paminėjo, kad jų rajone yra taip pat, kaip ir visoje Lietuvoje.

Ūkininkai dar pluša laukuose: nuiminėja kukurūzus, skirtus silosui ir grūdams, tvarko melioracijos sistemas, tręšia žieminių kultūrų pasėlius. „Žieminių kultūrų buvo pasėta tiek, kiek norėta, ir laiku. Tačiau yra problemų dėl žieminių rapsų sudygimo, pasėlių vienodumo. Žiemkenčiai kviečiai atrodo gražiau, jie sudygę tolygiau. Mūsų rajono ūkininkai į visus darbus žiūri atsakingai, todėl po sėjos visus technologinius procesus atlieka iki galo. Ne išimtis ir tręšimai. Viliuosi, kad žiemkenčiai bus gerai pasiruošę žiemai“, – svarstė R. Žebrauskas.

Vilniaus rajono ūkininkų asociacijos vadovas Jevgenij Baliul redakcijai sakė, kad žemdirbiai, ypač stambesni, stengėsi sėją pabaigti optimaliais terminais, tačiau kai kurie ją suvėlino. „Žieminių rapsų pasėliai atrodo įvairiai, nes po sėjos buvo sausa, tad jie – retoki. Situacija yra tokia, kokia yra. Nieko nepakeisime. Kaip bus? Matysime pavasarį. Yra ūkininkų, kurie taupydami lėšas neatliko paskutinių purškimų“, – teigė J. Baliul.

Nevertėtų palikti likimo valiai

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius, kalbėdamas apie žieminius javus, sakė, kad jie atrodo ganėtinai gerai. Augalai sėkmingai auga, daugelis pasėlių pradeda krūmytis. „Kalbant apie žieminius rapsus, iššūkių yra daugiau. Visą rudenį vyravo margi pasėliai, kurie šiandien atrodo taip pat. Tame pačiame pasėlyje yra ir labai silpnų augalų, ir stiprių. Jų sudygimas buvo netolygus. Tačiau kai kuriuose rajonuose turime ir stiprių pasėlių“, – ŪP pasakojo A. Lukoševičius. Jis, bendraudamas su ūkininkais, visada pabrėžia, kad tų pasėlių, dėl kurių peržiemojimo ir išsivystymo baiminamasi, nevertėtų palikti likimo valiai ir žiūrėti, kaip jie atrodys pavasarį. Juos rekomenduojama patręšti per lapus produktais, kurių sudėtyje yra azoto, fosforo, mangano, boro, amino rūgščių. Būtent šis tręšimas sustiprina augalus, jų šaknų sistemą, pagerina mitybinę aplinką. Tuomet augalas užsiaugina antžeminės masės ir šoninių pumpurų, sukaupia daugiau sausų medžiagų, pagerėja jo žiemojimas. „Tokiu būdu ūkininkai užkoduoja didesnį būsimą derlingumą. Todėl verta perlipti per save, investuoti ir pasėlį šiek tiek „patempti“. Šie sprendimai turi būti priimami logiškai, nesivadovaujant emocijomis. Šiems darbams atlikti liko tik keletas dienų, kol temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių, kol yra intensyvus augimas ir nėra šalnų. Tuomet tręšimo efektyvumas būna labai aukštas“, – akcentavo AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas.

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje.

Susijusios temos - skaitykite: žieminiai javai, rapsų pasėta, pasėlių plotai, Ričardas Žebrauskas