EK Jungtinio tyrimų centro (JRC) paskelbtoje apžvalgoje teigiama, kad dėl užsitęsusių liūčių ir permirkusio dirvožemio kai kuriuose Baltijos šalių regionuose žieminių kultūrų sėja buvo sustojusi. Prognozuojama, kad šių kultūrų plotai gali sumažėti, o dalis laukų, kurie nebuvo apsėti rudenį, greičiausiai bus apsėti pavasarį vasarinėmis kultūromis. Tačiau konkrečių duomenų, kiek Lietuvoje sumažėjo žieminių kultūrų plotų, „Ūkininko patarėjui“ rasti nepavyko. Kaip ŪP aiškino Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) komunikacijos vadovas Mantas Banys, jų administruojamoje pasėlių deklaravimo sistemoje fiksuojami deklaruoti pasėlių plotai, tačiau nėra kaupiama informacija apie ūkininkų sėjos planus ar jų neįgyvendinimo priežastis.
„Todėl negalime patikimai įvardyti nei bendro neapsėto ploto, nei labiausiai nukentėjusių regionų. Vis dėlto Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys rodo, kad rudens sėjai meteorologinės sąlygos buvo sudėtingos. Rugsėjį Lietuvoje iškrito 167 proc. įprasto kritulių kiekio, o užsitęsęs lietingas laikotarpis rugsėjį ir spalio pradžioje buvo fiksuojamas kai kuriose Šiaurės ir Vakarų Lietuvos savivaldybių seniūnijose, tarp jų – Kelmės, Rietavo, Šiaulių, Telšių ir Plungės r. Tačiau šie duomenys neparodo, kiek pasėlių liko nepasėta“, – teigė ŽŪDC atstovas.
Tad šiuo metu nėra aišku, kokio galimo derliaus Lietuva gali netekti dėl sumažėjusių žieminių kultūrų plotų. Pasak ŽŪDC, teoriškai galimą derliaus skirtumą pavyktų apskaičiuoti pagal neapsėtus plotus ir ankstesnių metų vidutinį konkrečių kultūrų derlingumą. Tačiau neturint patikimų duomenų apie faktiškai neapsėtus plotus, toks vertinimas būtų tik spėjimas. Be to, dalis neapsėtų plotų pavasarį gali būti apsėta vasarinėmis kultūromis, o faktinis 2027 m. derlius priklausys ir nuo būsimų meteorologinių sąlygų.
Kaip ŪP teigė kalbinti Vakarų ir Šiaurės Lietuvos žemdirbiai, šių metų ruduo jiems tapo tikru išbandymu. Užsitęsusios liūtys ir permirkusios dirvos šiemet gerokai pakoregavo ūkininkų planus. Dalis jų dėl nepalankių sąlygų taip ir nespėjo laiku pasėti žiemkenčių, o ir pasėtų žieminių rapsų būklė kol kas optimizmo nekelia. Dar rugsėjį šiuose regionuose dirbantys agronomai atkreipė dėmesį į sudėtingą situaciją laukuose ir į prastai atrodančius žieminius rapsus, kurie buvo maži, silpni, o vėliau pasėti – nesudygę. ŪP kreipėsi į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą (LŽŪKT), prašydamas pakomentuoti šiemečių žieminių rapsų būklę, tačiau vyriausioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė informavo, kad šiuo metu rudeninio žiemkenčių būklės vertinimo duomenys dar tik analizuojami. „Kol nėra galutinių apibendrintų rezultatų, negalime pateikti pagrįstų išvadų apie žieminių kultūrų būklę ir pasirengimą žiemojimui“, – teigė specialistė.
Su ŪP kalbėjęs Šakių r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Duoba, vertindamas šiemetę žieminių kultūrų sėją, teigė, kad situacija rajone labai nevienoda. Vienuose ūkiuose dalis laukų taip ir liko neapsėti, kituose sėją pavyko užbaigti, tačiau pasėlių būklė ne visur gera. „Net seniūnijų lygmenyje yra skirtumas, todėl bendrą procentą įvardyti sunku. Šiemetė žieminių kultūrų sėja buvo sudėtinga – nei terminų buvo galima laikytis, nebuvo nei tinkamų oro sąlygų, nei laiko augalų vegetacijai užteko“, – dėstė I. Duoba.
Tos pačios bėdos ir Biržų r. ūkiuose. Biržų r. ūkininkų sąjungos (BRŪS) pirmininkas Tadas Micikevičius ŪP teigė, kad kai kuriuose ūkiuose sėja užsitęsė net iki lapkričio, nes oro sąlygos anksčiau neleido atlikti suplanuotų darbų. Yra ūkių, kurie sėją buvo suplanavę pagal sėjomainą, tačiau to padaryti negalėjo. Pasak T. Micikevičiaus, žieminių rapsų pasėlių būklė jų rajone labai nevienoda. Net ir kelių ar keliolikos kilometrų atstumu esančiuose laukuose vaizdas kardinaliai skiriasi – vienur pasėliai atrodo neblogai, kitur – labai prastai. Alytaus ūkininkų sąjungos (AŪS) pirmininkas Vytautas Patinskas atkreipė dėmesį į ūkininkams iškilusią problemą – įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) dėl augalų kaitos įgyvendinimą. Pasak jo, dėl nepalankių oro sąlygų dalis ūkininkų negalėjo laikytis iš anksto suplanuotos sėjomainos. Pavyzdžiui, laukuose, kuriuose buvo numatyta sėti žieminius rapsus, to padaryti nepavyko, todėl teko sėti kviečius. Dėl tokių sprendimų pasikeitė augalų kaita, todėl ūkininkams kyla klausimų, kaip pavyks įgyvendinti NMA prisiimtus įsipareigojimus. Ši problema – viena didžiausių, su kuria ūkininkai gali susidurti pavasarį. „Jau dabar ryškėja sudėtingos žieminių kultūrų sėjos padariniai – ūkininkai ieško vasarinių augalų sėklų. Dar niekada rudenį jie taip aktyviai neieškojo javų sėklų, kaip šiemet. Tai rodo, kad yra neapsėtų laukų, kuriuose buvo planuota sėti kviečius ar rapsus. Beje, yra ir laukų, kuriuose žieminiai kviečiai pasėti nekokybiškai. Jie gali nieko gero neduoti“, – pastebėjo V. Patinskas.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. lapkričio 17 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.