Žiemos testas: ne visi pasėliai išgyveno

Nei geri, nei prasti

Pakruojo r. ūkininkas Vilius Vaicekauskas „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad šiemetė žiema padarė nedidelių nuostolių – dalis žieminių kviečių iššuto, nes sniegas buvo iškritęs ant neįšalusios dirvos. „Iššutusių kviečių dalis laukuose yra nedidelė, ji siekia 1,5–2 proc. Šių plotų atsėti neplanuojame dėl išaugusių degalų, trąšų kainų. Mes auginame 4 žieminių veislių kviečius, jie visi nukentėjo. Tačiau, manau, anksčiau ir tankiau pasėtos veislės ‘Etana’ kviečiai yra labiau linkę iššusti. Šios veislės kviečius auginu ne pirmus metus“, – tvirtino V. Vaicekauskas.

To paties rajono ūkininko Giedriaus Kanišausko laukuose taip pat yra ir iššutusių, ir išmirkusių žieminių miežių. Tai sudaro apie 2–3 proc. pavienių plotelių. „Pasėliai galimai užmirko dėl netvarkingos, susidėvėjusios melioracijos. Ją tvarkyti – beviltiškas lėšų švaistymas, nes reikėtų tvarkyti ir 5 kaimynų atkarpą“, – aiškino G. Kanišauskas. Nepaisant pabrangusių trąšų ir degalų, ūkininkas jau tręšia pasėlius, savaitgalį sės vasarojų – kvietrugius ir miežius.

Ūkininkas Evaldas Tvarušis ŪP teigė, kad jo pasėliai atrodo vidutiniškai – nėra nei labai geri, nei prasti. „Mūsų krašte rapsai neblogai atrodo, kviečiai – pagal taikytas agrotechnologijas, kurie yra pasėti po pupų, po rapsų, atrodo puikiai, kur atsėliuoti – šiek tiek prastesni, tačiau, manau, viskas bus gerai“, – pastebėjimus ŪP išsakė Pakruojo r. ūkininkas.

„Pabėgo“ kultūros

Žemaitijoje grūdininkystės ūkį prižiūrintis Kęstutis Dirgėla nesureikšmino, kad neperžiemojo jo 2 ha žiemkenčių. „Kiti pasėliai peržiemojo, bet yra silpnoki, nes dėl šalto ir lietingo rudens sėja buvo vėlyva, kviečiams ir kvietrugiams pritrūko laiko krūmijimuisi. Tuose plotuose, kur žiemkenčiai neperžiemojo, darysime pūdymą, bandysime užauginti šiek tiek organikos“, – paminėjo Mažeikių r. ūkininkas.

Pasak žemės ūkio bendrovės „Ivasta“ direktoriaus Žygimanto Kubiliaus, kai kuriuose bendrovės laukuose pasėliams pakenkė perteklinis vanduo. Tai – prastos melioracijos pasekmės, kurios išryškėja po kiekvienos žiemos. „Dabar trūksta drėgmės, beriame trąšas, būtų gerai, kad palytų. Nuo sėjos susilaikome, žemę pradėsime dirbti kitą savaitę“, – aiškino bendrovės, esančios Mažeikių r., direktorius.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Eligijus Pocevičius ŪP teigė, kad žieminės kultūros jų rajone peržiemojo nevienodai: vienos gana gerai, kitos – išretėjo ar visai išnyko. „Pas mane asmeniškai rugiai „pabėgo“ iš dirvos. Aišku, kad šį plotą teks atsėti, surasti tas kultūras, kurios reikalauja mažiau trąšų. O degalų kaina... Nieko nepadarysi, bandysime taikyti kuo minimalesnį žemės dirbimą sėjai“, – pažymėjo E. Pocevičius.

Planuoja darbus

Kauno r. ūkininkaujantis Juozas Staliūnas pasidžiaugė, kad šalta žiema didelės žalos pasėliams nepadarė. „Galvojome, kad situacija bus blogesnė, tačiau sniegas susigėrė, drėgmė išgaravo. Dabar jau dirva per sausa, oras – per šaltas, todėl augalams sunkoka. Dieną – saulė, naktį – minusinė temperatūra. Pagal meteorologines prognozes šalčiai dar nesitrauks“, – dėstė ŪP pašnekovas, kurio ūkyje pavasario darbai jau atlikti – patręšti žiemkenčiai ir rapsai, pasėtos avižos.

Neeilinė žiema nepakenkė ir to paties rajono ūkininko Leono Rudinsko pasėliams – žieminiai kviečiai, miežiai, rapsai atrodo neblogai. „Nors dar šaltoka, ūkyje jau vyksta darbai – šiek tiek pasitvarkėme melioracijos defektus, tręšiame pasėlius. Šią savaitę pradėsime sėti miežius, nors sėjai yra rizika. Prieš porą metų po sėjos prasidėjo šlapdriba, lietūs, sėkla supuvo. Tačiau nesėjant galima sulaukti lietingo laikotarpio, kuris neleis atlikti darbų. Po miežių reikia sėti rapsus, tuomet būna per vėlu. Ūkininkams nuolat tenka galvoti, planuoti, nuolat rizikos, nes laukai yra ne po stogu“, – atviravo ilgametę ūkininkavimo patirtį turintis L. Rudinskas. Šio ūkio agronomė Algina Gerdvilienė ŪP sakė, kad ūkyje auginamos švediškos ir kitos, daugelį metų pasiteisinusios, šalčiui atsparesnės veislės. Ateityje jų neplanuojama keisti kitomis.

Savaitę lukterės

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) vadovas Saulius Daniulis pastebėjo, kad įprastinės gamybos ūkiai jau puolė berti į dirvą trąšas. „Šiandien trąšos yra labai „pigios“, jos nieko „nekainuoja“, tad visi skuba kuo greičiau jas supilti į dirvą. O lietaus tai nėra... Iš šono žiūrint, visokių minčių kyla. Ekologijoje nėra trąšų, tai stebime pasėlius ir laukiame, kol sušils ir pasimatys tikras pasėlių vaizdas. Žemė šalta, šlapia, pamiškėse dar yra sniego. Kur čia skubėti? Neskubu dirbti, savaitę lukterėsiu“, – drąsiai kalbėjo S. Daniulis. Jis paminėjo, kad po šiemetės žiemos kai kurių veislių ekologiniai kviečiai neperžiemojo, kiti – išretėjo, rapsai taip pat neatrodo stebuklingai.

Dalį ekologinio ir dalį įprastinio ūkio puoselėjantis ukmergiškis Ramūnas Nanartavičius taip pat optimizmu netrykšta – visi jo žieminiai kvietrugiai iššuto. „Vietoje kvietrugių sėsiu avižas, o vėliau į jas įsėsiu dobilus. Ši žiema mano kvietrugiams buvo nedėkinga. Gal veislė nebuvo tinkama, gal per ankstyva sėja“, – spėliojo Ukmergės r. ūkininkas.

Gera pradžia

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 3 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.