Kaunas +12,1 °C Debesuota
Antradienis, 19 Geg 2026
Kaunas +12,1 °C Debesuota
Antradienis, 19 Geg 2026





Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas  

Žlugo dar viena brangi iliuzija

2026/05/01


Padidink tekstą

Dar visai neseniai Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnams buvo suteikta teisė stabdyti automobilius, tikrinti jų taršą ir net panaikinti techninės apžiūros galiojimą. Tačiau šį mėnesį šios funkcijos jau panaikintos – eksperimentas nepasiteisino. „Pinigai išleisti, rezultatas – menkas. Priemonė panaikinta, nes realybėje neveikė taip, kaip buvo žadėta“, – piktinosi Seimo Audito komiteto (AK) pirmininkas, „aušrietis“ Artūras Skardžius.

Tik vienas

Jau informavome, kad Seimas priėmė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininko socialdemokrato Lino Jonausko pasiūlytas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis naikinama anksčiau aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams priskirta funkcija tikrinti lengvųjų automobilių išmetamųjų dujų taršą ir naikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą. „Suprantu, kad tokius sprendimus lėmė ankstesnės valdžios noras parodyti, jog Lietuvoje yra puikiai veikianti aplinkosauga, – „Ūkininko patarėjui“ teigė L. Jonauskas. – Aplinkosaugininkams buvo suteikta tiesioginė funkcija stabdyti visus automobilius, juos tikrinti, naikinti techninę apžiūrą, jeigu jie yra teršiantys aplinką. Todėl matėme, kaip visoje Lietuvoje atsirado daug parodomųjų akcijų. Komunikacijos planas buvo labai aiškus – gąsdinti vairuotojus, kad jau tuoj prasidės reidai. O prasidėję tikrieji reidai tokio plano įgyvendintojus tikriausiai nuliūdino, nes iš beveik 900 visoje šalyje sustabdytų ir patikrintų automobilių tik vienas automobilis aplinką teršė daugiau nei galima.“

Pasak AAK pirmininko, didesnė problema ne automobilių aplinkos tarša, o tai, kad Lietuvoje labai trūksta aplinkosaugininkų. Verčiau jie aiškintųsi, kur oro ar dirvožemio tarša yra didžiausia, bet ne – išvaromi į gatves atlikti parodomųjų akcijų, kurios nieko nevertos. „Nėra jokio pateisinimo aplinkosaugininkams papildomai dubliuoti policijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos funkcijų, kadangi šalyje yra visiškai funkcionuojanti automobilių tikrinimo sistema. Aplinkosaugos pareigūnų laikas, praleistas keliuose stabdant automobilius, dabar galės būti skiriamas aplinkosaugos kontrolei miškuose, prie vandens telkinių, taršių įmonių, kur jie yra reikalingiausi“, –redakcijai teigė parlamentaras.

Jis aiškino manąs, kad tokio ankstesnės Vyriausybės sumanymo išplėsti aplinkosaugininkų įgaliojimus ištakos atsirado aplinkos ministrui ieškant pretekstų parodyti, kad yra blogai – daug automobilių pernelyg teršia aplinką ir pats automobilių parkas yra per daug pasenęs.

„Fakto, kad automobilių parkas Lietuvoje yra pasenęs, niekas neneigia, bet atitraukti aplinkosaugininkus nuo jų svarbiausių darbų ir išmesti į gatvę tikrinti tokių dalykų, kuriuos tikrina ir kiti, tikrai nepateisinama. Ir taip ši sistema yra gerai organizuota. Techninės apžiūros įmonės kvalifikuotai patikrina ir, jeigu yra kokių nors pažeidimų ar trūkumų, grąžina automobilius savininkams susitvarkyti. O kai šie pašalina gedimus, techninės apžiūros būna sėkmingos. Aišku, pasitaiko ir sukčiavimo atvejų, bet negali būti kokia nors problema sprendžiama sukeliant kitą didelę problemą. Jeigu nepasitikime techninės apžiūros specialistais, reikėtų tokią problemą spręsti kitaip, o ne varyti aplinkosaugininkus į miestą“, – aiškino L. Jonauskas.

AAK pirmininkas taip pat pastebėjo, kad visuomenė mato ir besaikius miškų kirtimus, ir visus kitus negerus dalykus, todėl stebisi, kodėl aplinkosauga vietoj to, kad eitų dirbti į gamtą, „triūsia“ keliuose, gąsdina žmones. Gyventojai dar prisimena, rodos, 10 metų senumo įvykius, kai apsimetę pareigūnais nusikaltėliai stabdydavo automobilius. Vieno panašaus atvejo metu net buvo nužudyta moteris. ŪP pašnekovo teigimu, iš tikrųjų būta tokių nuogąstavimų, niekas to nerimo nepanaikino, nors buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir guodė, kad niekas automobilių nestabdys tamsiuoju paros metu.

„Iš esmės aplinkosaugininkų darbo reglamentas taip ir liko nepakeistas, jie turi teisę visą parą stabdyti automobilius ir pan. Tai reiškia, kad buvusi valdžia neišgirdo gyventojų nuogąstavimų ir tos problemos. Beliko tik pakeisti įstatymą, o tai mes sėkmingai ir padarėme“, – užbaigė pokalbį L. Jonauskas.

Naujosios įstatymo pataisos įsigalios nuo 2027 m. lapkričio 1 d. Beje, aplinkosaugininkams palikta teisė ir toliau tikrinti keleivinių autobusų bei krovininių automobilių taršą.

Ir dar viena naujiena – siekiant vykdyti dar efektyvesnę kelių transporto į aplinką išmetamų teršalų kontrolę, Vyriausybė 2027 m. ketvirtą ketvirtį planuoja užbaigti automobilių taršos nuotolinės stebėsenos sistemos kūrimą.

L. Jonausko paklausėme, kodėl gi šio įstatymo pakeitimai įsigalios taip negreit – tik po pusantrų metų. Jis paaiškino, kad toks buvęs Vyriausybės pageidavimas, susijęs su dar viena naujiena. Mat siekiant vykdyti dar efektyvesnę kelių transporto į aplinką išmetamų teršalų kontrolę, Vyriausybė 2027 m. ketvirtą ketvirtį planuoja užbaigti automobilių taršos nuotolinės stebėsenos sistemos kūrimą. Jis pastebėjo, kad aplinkosaugininkai, gavę tokią žinią apie įstatymo pakeitimą, vargu ar betikrins keliuose lengvuosius automobilius.

Popieriuje gražu, o realybėje...

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 30 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/05/19

EP gairės Lietuvos gyvulininkystės plėtros strategijai

Neseniai Europos Parlamentas (EP) patvirtino pranešimą „Kaip užtikrinti tvarią ES gyvulininkystės sektoriaus ateitį, atsižvelgiant į poreikį užtikrinti aprūpinimą maistu, ūkininkų atsparumą ir gyvūnų ligų keliamus iššūki...
2026/05/19

„Dotnuva Baltic“ sprendimai – modernioje „MESTILLA“ gamykloje

Klaipėdos LEZ pradėjo veikti naujoji „MESTILLA“ rapsų perdirbimo gamykla. Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo ir „Dotnuva Baltic“, įdiegusi rapsų sėklų bei rupinių sandėliavimo ir transportavimo sprendimus, užtikrinančius ...
2026/05/19

Panevėžyje – skonių, kūrybiškumo ir netikėtų idėjų fiesta: paaiškėjo „Kulinarinės lygos“ nugalėtojai

Panevėžys (JP.lt). Nuo japoniškos ZEN stotelės iki Panevėžio miesto burgerio ir itališka dvasia pagardintų šaltibarščių – Panevėžyje vykęs iniciatyvos „Pamokos matuojasi Panevėžį: Kulinarinė lyga 2026&l...
2026/05/19

Istorinis projektas: galutinai sutvarkyta Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykla

Po beveik dešimtmetį trukusių darbų, Ignalinos atominė elektrinė, veikianti „Altra“ vardu, sėkmingai užbaigė Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimo projektą. Iš saugyklos išvež...
2026/05/19

Jaunieji ūkininkai kviečiami teikti paraiškas

2026 m. birželio 1–30 dienomis Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) bus galima teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) priemonę „Jaunųjų ūkininkų...
2026/05/19

MPK pasiskolino 17 mln. eurų refinansuoti Vilkyškių pieninės paskolą

„Artea“ paskolino iki 17 mln. eurų Gintaro Bertašiaus valdomos „Vilvi grupės“ valdomai bendrovei „Marijampolės pieno konservai“ (MPK). „Artea“ iki 2025-ųjų vasario buvo pagrindinis MPK kr...
2026/05/18

Žalieji milijardai: reali nauda ar brangus eksperimentas?

Nuo 2023 m., kai viešieji pirkimai tapo beveik 100 proc. žalieji, valstybė žadėjo proveržį tvarumo srityje. Tačiau praėjus keleriems metams, vis dažniau klausiama, ar įspūdingi rodikliai ataskaitose iš tiesų reiškia realią nau...
2026/05/18

Iniciatyvos pavertė lietuviškos Žiemgalos kultūros centru

Pakruojo r. Žeimelio miestelis įsikūręs netoli Latvijos pasienio. Kaip ir daugelis senųjų miestelių, turi įdomią istoriją. Čia gyveno keturių konfesijų ir kultūrų bendruomenės – lietuvių, latvių, žydų ir rusų sentikių. Miestelyje iki &scaron...