Jau informavome, kad Seimas priėmė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininko socialdemokrato Lino Jonausko pasiūlytas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, kuriomis naikinama anksčiau aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams priskirta funkcija tikrinti lengvųjų automobilių išmetamųjų dujų taršą ir naikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą. „Suprantu, kad tokius sprendimus lėmė ankstesnės valdžios noras parodyti, jog Lietuvoje yra puikiai veikianti aplinkosauga, – „Ūkininko patarėjui“ teigė L. Jonauskas. – Aplinkosaugininkams buvo suteikta tiesioginė funkcija stabdyti visus automobilius, juos tikrinti, naikinti techninę apžiūrą, jeigu jie yra teršiantys aplinką. Todėl matėme, kaip visoje Lietuvoje atsirado daug parodomųjų akcijų. Komunikacijos planas buvo labai aiškus – gąsdinti vairuotojus, kad jau tuoj prasidės reidai. O prasidėję tikrieji reidai tokio plano įgyvendintojus tikriausiai nuliūdino, nes iš beveik 900 visoje šalyje sustabdytų ir patikrintų automobilių tik vienas automobilis aplinką teršė daugiau nei galima.“
Pasak AAK pirmininko, didesnė problema ne automobilių aplinkos tarša, o tai, kad Lietuvoje labai trūksta aplinkosaugininkų. Verčiau jie aiškintųsi, kur oro ar dirvožemio tarša yra didžiausia, bet ne – išvaromi į gatves atlikti parodomųjų akcijų, kurios nieko nevertos. „Nėra jokio pateisinimo aplinkosaugininkams papildomai dubliuoti policijos ir Lietuvos transporto saugos administracijos funkcijų, kadangi šalyje yra visiškai funkcionuojanti automobilių tikrinimo sistema. Aplinkosaugos pareigūnų laikas, praleistas keliuose stabdant automobilius, dabar galės būti skiriamas aplinkosaugos kontrolei miškuose, prie vandens telkinių, taršių įmonių, kur jie yra reikalingiausi“, –redakcijai teigė parlamentaras.
Jis aiškino manąs, kad tokio ankstesnės Vyriausybės sumanymo išplėsti aplinkosaugininkų įgaliojimus ištakos atsirado aplinkos ministrui ieškant pretekstų parodyti, kad yra blogai – daug automobilių pernelyg teršia aplinką ir pats automobilių parkas yra per daug pasenęs.
„Fakto, kad automobilių parkas Lietuvoje yra pasenęs, niekas neneigia, bet atitraukti aplinkosaugininkus nuo jų svarbiausių darbų ir išmesti į gatvę tikrinti tokių dalykų, kuriuos tikrina ir kiti, tikrai nepateisinama. Ir taip ši sistema yra gerai organizuota. Techninės apžiūros įmonės kvalifikuotai patikrina ir, jeigu yra kokių nors pažeidimų ar trūkumų, grąžina automobilius savininkams susitvarkyti. O kai šie pašalina gedimus, techninės apžiūros būna sėkmingos. Aišku, pasitaiko ir sukčiavimo atvejų, bet negali būti kokia nors problema sprendžiama sukeliant kitą didelę problemą. Jeigu nepasitikime techninės apžiūros specialistais, reikėtų tokią problemą spręsti kitaip, o ne varyti aplinkosaugininkus į miestą“, – aiškino L. Jonauskas.
AAK pirmininkas taip pat pastebėjo, kad visuomenė mato ir besaikius miškų kirtimus, ir visus kitus negerus dalykus, todėl stebisi, kodėl aplinkosauga vietoj to, kad eitų dirbti į gamtą, „triūsia“ keliuose, gąsdina žmones. Gyventojai dar prisimena, rodos, 10 metų senumo įvykius, kai apsimetę pareigūnais nusikaltėliai stabdydavo automobilius. Vieno panašaus atvejo metu net buvo nužudyta moteris. ŪP pašnekovo teigimu, iš tikrųjų būta tokių nuogąstavimų, niekas to nerimo nepanaikino, nors buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir guodė, kad niekas automobilių nestabdys tamsiuoju paros metu.
„Iš esmės aplinkosaugininkų darbo reglamentas taip ir liko nepakeistas, jie turi teisę visą parą stabdyti automobilius ir pan. Tai reiškia, kad buvusi valdžia neišgirdo gyventojų nuogąstavimų ir tos problemos. Beliko tik pakeisti įstatymą, o tai mes sėkmingai ir padarėme“, – užbaigė pokalbį L. Jonauskas.
Naujosios įstatymo pataisos įsigalios nuo 2027 m. lapkričio 1 d. Beje, aplinkosaugininkams palikta teisė ir toliau tikrinti keleivinių autobusų bei krovininių automobilių taršą.
Ir dar viena naujiena – siekiant vykdyti dar efektyvesnę kelių transporto į aplinką išmetamų teršalų kontrolę, Vyriausybė 2027 m. ketvirtą ketvirtį planuoja užbaigti automobilių taršos nuotolinės stebėsenos sistemos kūrimą.
L. Jonausko paklausėme, kodėl gi šio įstatymo pakeitimai įsigalios taip negreit – tik po pusantrų metų. Jis paaiškino, kad toks buvęs Vyriausybės pageidavimas, susijęs su dar viena naujiena. Mat siekiant vykdyti dar efektyvesnę kelių transporto į aplinką išmetamų teršalų kontrolę, Vyriausybė 2027 m. ketvirtą ketvirtį planuoja užbaigti automobilių taršos nuotolinės stebėsenos sistemos kūrimą. Jis pastebėjo, kad aplinkosaugininkai, gavę tokią žinią apie įstatymo pakeitimą, vargu ar betikrins keliuose lengvuosius automobilius.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 30 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.