Žmonėms situacija ekstremali, o Vyriausybei – dar ne

Prašo pamatyti audros padarinius

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, šių metų liepos 28–29 dienomis mūsų šalies teritoriją siaubė stichiniai reiškiniai – smarkus lietus ir stiprūs vėjai. Vienu metu siautę abu meteorologiniai reiškiniai lėmė neįprastai didelius nuostolius. Iškrito labai didelis kiekis kritulių – nuo pavojingų iki katastrofinių. Daugiausiai jų išmatuota Žemaitijoje ir vakarinėje Lietuvos dalyje. Septyniolikoje matavimo stočių fiksuoti stichiniai lietūs (50–80 mm/12 val.), o penkiose meteorologijos stotyse – net katastrofiniai (daugiau nei 80 mm/12 val.). Toks lietaus kiekis iškrito Telšių, Laukuvos, Šiaulių, Joniškio ir Mažeikių automatinėse meteorologijos stotyse (AMS).

Be stichinio lietaus, daugelyje rajonų registruoti ir pavojingi vėjai (15,3–27 m/s), o Ventės AMS liepos 28-os vakare vėjas pasiekė stichinę reikšmę – 31,1 m/s.

Gyventojai, ūkininkai, verslas skaičiuoja audros padarinių nuostolius. Skėtinė žemdirbių organizacija Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) kreipėsi į Vyriausybę, Seimo Kaimo reikalų komitetą, NKVC, prašydama kuo skubiau paskelbti ekstremalią situaciją nacionaliniu lygiu.

„Audros žala akivaizdi – išversti medžiai, elektros stulpai, kiti inžineriniai statiniai, suniokoti pasėliai, sugadintas derlius, užsemtos gatvės, namai, laukai. Daugelyje vietovių žmonės buvo likę be elektros ir gali būti, kad kai kurie gyventojai jos dar neturės kurį laiką. Kai kuriose savivaldybėse jau dirba komisijos, siekiant įvertinti žalos mastą. Visa tai rodo, jog situacija tikrai ekstremali“, – rašoma LŽŪT kreipimesi.

LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas „Ūkininko patarėjui“ aiškino, kad ekstremalios situacijos paskelbimas – svarbus veiksnys, kartu – ir juridinis faktas, kuris padėtų ūkininkams išvengti sankcijų taikymo ar bent jau jas sušvelninti dėl reikalavimų įgyvendinimo ir įsipareigojimų vykdymo, jų terminų laikymosi. Ūkininkai yra įsipareigoję ne tik Nacionalinei mokėjimo agentūrai, bet ir įmonėms, bankams ir t. t.

Situacija neeilinė

Antradienį, iškart po audros, Vilniaus, Akmenės ir Joniškio rajonuose buvo paskelbta ekstremali situacija. „Iš ūkininkų gavome informacijos, kad sunaikinti pasėliai, todėl mes skelbiame rajono lygio ekstremalią situaciją“, – naujienų agentūrai BNS sakė Joniškio savivaldybės meras Vitalijus Gailius.

Akmenės rajono savivaldybė pranešė, kad visoje savo teritorijoje tokią padėtį skelbia dėl stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus lietaus ir kartu pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus vėjo.

Trečiadienį šių savivaldybių gretas papildė ir Radviliškio rajonas. „Tai padarėme, atsižvelgdami į žmonių ir ūkininkų prašymus bei lūkesčius ir reikiamus rodiklius. Paskelbus ekstremalią situaciją, galėsime pasinaudoti rezerviniais pinigais ir suteikti pagalbą. O ūkininkams bus lengviau kalbėtis, jeigu neįvykdys sutarčių ar įsipareigojimų. Mero rezervo fonde turime per 100 tūkst. eurų, planuojame padėti gyventojams, komisija jau dirba“, – redakcijai sakė Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis.

Jis svarstė, kad po tokios smarkios audros, kuri palietė nemažą Lietuvos dalį, ekstremalią padėtį galbūt reikėtų skelbti valstybiniu lygiu ir kalbėti apie papildomą finansavimą padarinių pašalinimui. „Situacija tikrai neeilinė, tad čia reikėtų ne tik savivaldos, bet ir valstybinio lygio dėmesio“, – kalbėjo meras.

Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius trečiadienį ŪP sakė, kad dėl ekstremalios situacijos bus sprendžiama ketvirtadienį. „Mūsų specialistai yra kalbėję su kitomis savivaldybėmis, tad panašu, kad apie tokią situaciją gali būti pranešta visos šalies mastu. Pas mus yra iškritęs katastrofinis kiekis kritulių, tad vien dėl šio rodiklio galėtume skelbti ekstremalią situaciją, bet galbūt bus nuspręsta tai padaryti valstybiniu lygiu“, – svarstė meras.

Jis pridūrė, kad ir be duomenų matyti, jog audra pridarė daug žalos – žirnių, kviečių laukai tiesiog suplakti, suvoluoti, be abejo, nebus tiek derliaus ir kokybės. Tačiau ūkininkams savivaldybė pagelbėti neturi galimybių. „Pas mus vienoje seniūnijoje jau praūžė viesulas, tad rezervo lėšos bus išleistos pastatams atstatyti, o paremti žemės ūkį galimybių neturime. Ūkininkai tik gauna pažymas, kad jiems galėtų būti sumažinti įsipareigojimai ar atidedamas paskolų grąžinimas“, – aiškino Č. Greičius.

Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus redakcijai teigė, kad priimti sprendimo dėl ekstremalios situacijos kol kas neketinama, nes didelių bėdų gyventojai neturi. Tačiau jis pripažino, kad žemės ūkyje situacija kitokia, anot rajono ūkininkų, – katastrofiška. „Čia gana liūdna, daug javų išguldyta ir išlaužyta. Su ūkininkais bendraujame, žiūrėsime, kaip jiems padėti, kad neturėtų problemų gaunant išmokas ar vykdant sutartis“, – žadėjo meras.

Didesnių audros padarinių išvengė plungiškiai. Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis ŪP tikino, kad šis kraštas buvo vienas saugiausių per šalį talžiusią audrą. Tiesa, jis sutiko, kad pasėlių išguldyta nemažai. „Kiek teko kalbėtis su kitais merais, tai situacijos labai skirtingos: vienur praktiškai nieko nebuvo, kitur – labai nukentėjo. Manau, kad šalies mastu skelbti ekstremalios padėties gal ir nereikėtų“, – kalbėjo laikinai Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento pareigas einantis meras.

Praignoravo pernykštę sausrą

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.