Žolės deginimas daro žalą gamtai ir gali būti pavojingas žmonėms

Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba vien per šiuos metus sulaukė 95 pranešimų dėl žolės deginimo. Praėjusiais metais jų buvo 26.

Žolės deginimas atneša didelių nuostolių. Ugnis pažeidžia paviršinį humusingą dirvožemio sluoksnį. Be to, kad žūsta augalai, jų sėklos, daigai, kiekviename deginamos pievos kvadratiniame metre netenkame daugybės vorų, vabzdžių ir kitų bestuburių. Keliaujanti liepsna nepagaili nieko: žūsta driežai, ežiai, kiškiai, perimvietės ir juose perintys paukščiai ir jų jaunikliai.

Vieną kartą išdeginus žolę, dirvos derlingumas sumažėja 5–8 procentais. Be to, neretai ugnis persimeta į miškus, durpynus ar gyventojų sodybas.

Deganti sausa pievos paklotė teršia aplinkos orą, o išsiskiriančios medžiagos gali būti kenksmingos ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai. 

L. e. p. Aplinkos apsaugos departamento direktorė Eglė Paužuolienė akcentuoja, kad žolės deginimas yra ne tik pavojingas, bet ir draudžiamas.

„Nustatome, kad vis dar fiksuojami tyčiniai žolės deginimo atvejai. Šie veiksmai ne tik kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, bet ir daro žalą aplinkai – žūsta gyvūnai, naikinamos augalų buveinės, blogėja dirvožemio kokybė. Bendradarbiaudami su kitomis institucijomis siekiame kuo plačiau informuoti ir šviesti visuomenę apie žolės deginimo daromą žalą. Tuo pačiu primename, kad žolės deginimas užtraukia administracinę atsakomybę, taip pat lemia pareigą atlyginti aplinkai padarytą žalą, kurios dydis priklauso nuo sunaikintų saugomų gamtinių vertybių pobūdžio ir masto bei gali siekti nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių eurų“, – teigia l. e. p. Aplinkos apsaugos departamento vadovė.

Už sausos žolės deginimą gyventojams gali būti skiriamos baudos, o padaryta žala gamtai vertinama papildomai. Taip pat gali tekti atlyginti ir dėl gaisro sunaikintą turtą.

Saugus žaliųjų atliekų deginimas

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad žaliąsias atliekas leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti.

• Sausą, nupjautą žolę, šiaudus, nendres ir nukritusius lapus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių.
• Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose.
• Žaliųjų atliekų deginimas turi būti nuolat stebimas. Baigus deginti, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan. Privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos, Miškų priešgaisrinės apsaugos ir kitų taisyklių.
• Vengiant smulkiosios faunos žūties, draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo.
• Kai surinktų augalų ar jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 m3 tūrio arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 val. telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo ir apsaugos tarnybos padaliniui ar atitinkamos Valstybinės miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).
• Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).
• Sumedėjusių augalų dalis (stiebus, šakas, šaknis ir kt.) ar gaminius, pagamintus iš šių dalių, nenaudojant aukščiau nurodytų cheminių medžiagų, lauko sąlygomis leidžiama sudeginti tik tada, kai nėra galimybių jas panaudoti ūkio reikmėms (šilumos energijai gauti kurą deginančiuose įrenginiuose, mulčio gamybai ir kt.) arba tai būtų nuostolinga.
• Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).

Saugus žaliųjų atliekų deginimas (nuo 2026 m. gegužės 1 d.)

Nuo 2026 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujiems aplinkos apsaugos reikalavimams, augalų ir jų dalių deginimas lauko sąlygomis griežtinamas ir leidžiamas tik išimtiniais atvejais:

• Deginimas iš esmės ribojamas – augalų atliekas leidžiama deginti tik tada, kai jų negalima kompostuoti ar kitaip panaudoti.
• Miestuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose deginti draudžiama, išskyrus specialiai įrengtas ir pažymėtas laužavietes (rekreaciniais tikslais), oficialius renginius (pvz., šventinius laužus), atvejus, numatytus gamtotvarkos ar kituose specialiuose planuose.
• Miesteliuose ir sodų bendrijose deginimas taip pat draudžiamas, išskyrus nustatytas išimtis.
• Gyvenamosiose vietovėse (viensėdžiuose ir kaimuose, įskaitant neurbanizuotas jų teritorijas) turi būti laikomasi savivaldybės institucijų sprendimu nustatyto draudimo deginti augalus ar jų dalis arba augalų ar jų dalių deginimo sąlygų, kai toks draudimas ar deginimo sąlygos nustatytos. Kai draudimas ar deginimo sąlygos nenustatytos, augalus ar jų dalis deginti draudžiama, išskyrus Reikalavimų 7 ir 8 punktuose nurodytus atvejus.
• Lauko sąlygomis leidžiama deginti tik nedidelį kiekį sumedėjusių augalų (šakas, stiebus ir pan.) – ne daugiau kaip 1 m³ vienoje ugniavietėje vieno deginimo metu.
• Deginti galima tik surinktus (sugrėbtus) ir sausus augalus, užtikrinant, kad deginimas būtų nuolat prižiūrimas, dūmai nepatektų į gyvenamąsias teritorijas, o baigus deginti ugniavietė būtų visiškai užgesinta.
• Draudžiama deginti augalus ar jų dalis kartu su kitomis atliekomis; leidžiama tik cheminėmis medžiagomis neapdorota mediena.
• Draudžiama deginti arčiau kaip 50 metrų nuo miško (išskyrus kai deginama rekreacijos tikslais specialiai įrengtose laužavietėse).
• Privaloma laikytis gaisrinės saugos reikalavimų, nustatytų teisės aktuose.
• draudžiama deginti augalus ar jų dalis, sukrautus į krūvas anksčiau nei savaitę iki deginimo, jų neperkrovus, jei į krūvas jie buvo sukrauti anksčiau nei savaitę iki deginimo

Daugiau informacijos apie laukiančius pasikeitimus galima rasti čia.

Atsakomybė 

• Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant surinktus augalus ar jų dalis (išskyrus surinktus vykdant miškų ūkio veiklą) lauko sąlygomis atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį. Asmenims gresia bauda nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. 
• Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas, pastebėjus augalų ar jų dalių gaisrą, užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų. 
• Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių deginimas, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose, užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. 
• Be to, vertinama aplinkai padaryta žala. 
• Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti skubiosios pagalbos centrą telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, o, jei dėl gaisro kyla pavojus artimiausiam miškui, – ir atitinkamos miškų urėdijos padalinį (girininkiją). 
• Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje nesilaikoma reikalavimų, taip pat kiti asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Šį pavasarį nuo žolės gaisrų jau nukentėjo 3 žmonės, ugnis pasiekė pastatus

Šį pavasarį Lietuvoje fiksuojamas mažesnis atvirųjų teritorijų gaisrų skaičius, tačiau jų keliama grėsmė gyvybei, turtui ir aplinkai išlieka didelė. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, nuo metų pradžios ugniagesiai gelbėtojai jau 920 kartų vyko gesinti degančios žolės, miško paklotės ir ražienų. Gaisrų metu šiemet išdegė 477 hektarai teritorijų.

Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gaisrų skaičius sumažėjo beveik trečdaliu (29,2 proc.), tačiau jie vis dar sudaro daugiau nei ketvirtadalį visų šalyje kilusių gaisrų.

Didžiausią dalį vis dar sudaro gaisrai nenušienautose pievose, o daugiausia jų šiemet kilo Vilniaus ir Kauno apskrityse.

„Nors atvirųjų teritorijų gaisrų skaičiai šį pavasarį yra mažesni, situacija išlieka rimta. Kiekvienas toks gaisras gali labai greitai išplisti ir tapti nekontroliuojamas – ypač esant vėjuotoms ir sausoms oro sąlygoms. Šiemet jau turime ir nukentėjusių žmonių, ir atvejų, kai ugnis pasiekė pastatus“, – teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.

Gesindami degančią žolę šiemet nukentėjo trys žmonės, apdegė vienas gyvenamasis namas, o ugniagesiams pavyko išsaugoti 21 statinį.

Pasak K. Aginto, dažniausiai tokie gaisrai kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio – deginamų atliekų, paliktų be priežiūros laužų ar sąmoningo žolės deginimo.

Norėdami užkirsti kelią tokiems atvejams, ugniagesiai gelbėtojai stiprina vykdomus prevencinius veiksmus – organizuoja reidus, bendradarbiauja su aplinkosaugininkais, miškininkais, Lietuvos šaulių sąjunga, teritorijų stebėsenai pasitelkia dronus. Vis dėlto svarbiausias veiksnys vis dar išlieka pačių žmonių atsakomybė.

Šiemet visoje šalyje jau surengta daugiau nei 200 prevencinių reidų, jų metu nustatyta 12 pernykštės žolės padegėjų.

Pareigūnai primena, kad apie pastebėtą gaisrą būtina nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos numeriu 112, o svarbiausia – elgtis atsakingai ir užtikrinti, kad tokie gaisrai apskritai nekiltų. Primename, kad pastebėjus aplinkosaugos pažeidimą reikia pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat svarbu nufotografuoti ar nufilmuoti pažeidimą, t. y. – pažeidėjus darančius pažeidimą, bei šią informaciją, nuotraukas ar vaizdo įrašą siųsti el. paštu info@aad.am.lt.   

Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

AAD ir PAGD informacija