Žuvys iš žvejų tinklų dings ne be Vyriausybės pagalbos

Keisti sprendimai

Aplinkos ministerijos (AM) vadovas Simonas Gentvilas paskelbė įsakymą, kuriuo nustatė upinių nėgių ir seliavų sugavimo verslinės žvejybos įrankiais limitus valstybiniuose vidaus vandenyse 2023–2025 metais. Su dokumentu susipažinę Lietuvos žvejai verslininkai buvo šokiruoti, nes limitai 2023 metams, palyginti su 2022 metais, buvo sumažinti nuo 70 iki 160 kartų. Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Leonas Kerosierius „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad tai sveiku protu nesuvokiama. „Vyriausybė 38-iuose ežeruose, kurių plotas – 14 857 ha, leido sugauti tik 296 kilogramus seliavų, kai šiuose vandens telkiniuose verslinio dydžio žuvų išteklių yra apie 100 tonų“, – kalbėjo L. Kerosierius ir priminė, kad negaudomos seliavos penktaisiais–šeštaisiais savo gyvenimo metais išgaišta.

Asociacijos prezidentas pažymi, kad ankstesniais metais žvejybos limitai buvo skiriami metų pradžioje ir žvejai galėjo ramiai žuvauti numatytą periodą, o dabar jokio sprendimo nėra. Be to, anot pašnekovo, S. Gentvilas, nepateikęs kompensacinių mechanizmų, įsakymu sumažino Kuršių mariose žvejybos įrankių kvotas apie 30 proc., dėl to žvejai prarado galimybę sugauti apie 300 tonų žuvų.

„Žuvininkų rūmai“ ne kartą kreipėsi į Vyriausybę, prašydami nustatyti limitus verslinei žvejybai Kuršių ir Kauno mariose, Kruonio HAE aukštutiniame baseine bei kituose vandens telkiniuose, deja, atsakymo nebuvo. „Dar pavasarį prašėme Vyriausybės nežlugdyti verslinės žvejybos ir skirti Kuršių marių žvejams verslininkams 480 tonų karšių ir 120 tonų starkių limitus“, – prisimena L. Kerosierius. Jo teigimu, į šiuos prašymus nereagavo nei Ministrė Pirmininkė, nei Vyriausybės nariai. „Man neteko girdėti, kad būtų vykę kokie nors svarstymai ar diskusijos“, – it paskutinį kozirį metė L. Kerosierius. Jo manymu, tokia valdančiųjų politika žlugdo jokios paramos neprašančius žvejus verslininkus.

Mato tik nualintus vandens telkinius

ŪP kreipėsi į AM, prašydamas paaiškinti, kodėl taip drastiškai mažinami sugaunamų žuvų limitai. Ministerijos specialistai daugiau nei dvi savaites ieškojo atsakymo, kol galiausiai ministro patarėjas Eimantas Norkūnas išdėstė institucijos versiją. „Vyriausybės programoje numatyta, kad, siekiant apsaugoti vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje migruojančias žuvų rūšis bei teikti prioritetą mėgėjų žvejybai, reikia peržiūrėti verslinę žvejybą reguliuojančias teisines ir paramos pasitraukimui iš žuvininkystės verslo arba kompensavimo ūkio subjektams dėl pablogintų verslinės žvejybos sąlygų ar jos uždraudimo priemones“, – teigė E. Norkūnas.

Anot jo, verslinę žvejybą vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje numatyta sustabdyti, reikšmingai ją apribojant arba perorientuojant į tradicinę mažos apimties žvejybą. Ministro patarėjas paaiškino, kad AM, vykdydama Vyriausybės programą, šį pavasarį priėmė sprendimą dėl tinklų naudojimo žvejojant vidaus vandenyse. Taip pat sutarta skirti tik nedidelius žvejybos limitus seliavų ir nėgių žvejybai.

Vasarą Seime patvirtinus ūkio subjektų pasitraukimo iš verslinės žvejybos planą, jame buvo numatytas kompensacijų išmokėjimo mechanizmas visiems žvejams verslininkams. „Kompensacija gali būti mokama tik turint jai pagrindą – žvejybos kvotą, todėl AM patvirtino verslinės žvejybos ežeruose ir upėse su tinklais kvotas, kurios tiek sumažina žvejybos apimtis, siekiant saugoti vandens telkinių ir vandens faunos būklę, tiek suteikia teisę į kompensaciją verslinės žvejybos atstovams“, – sprendimą komentavo E. Norkūnas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad žvejyba tinklais sukuria daugiau rizikų, nei gaunama naudos, ir kelia nemažos dalies žvejų bendruomenės nepasitenkinimą. „Pastaruosius 15 metų, matant alinamus vandens telkinius, žvejybos taisyklės neišvengiamai turėjo griežtėti“, – aiškino aplinkos ministro patarėjas.

ŪP pasidomėjus dėl žvejybos mariose, E. Norkūnas teigė, kad Kuršių mariose žuvų sugavimo limitai sumažinti atsižvelgiant į mokslininkų rekomendaciją. „Žuvų bendrijos gausumo indekso (karpinių žuvų gausumas) ir žuvų bendrijos dydžio indekso reikšmės šiame vandens telkinyje vertinamu periodu neatitinka geros aplinkos būklės kriterijaus“, – dėstė ministerijos atstovas, primindamas, kad Kauno mariose verslinė žvejyba nevyksta ir žuvų sugavimo limitai nenustatomi nuo 2013 m.

Aukštaitijos žvejai teisybės ieškos teisme

Aukštaitijos žvejų asociacijos (AŽA) pirmininkas Danius Pumputis tokį valdžios sprendimą pavadino labai neūkišku. „Tai grynai politinis sprendimas, nes valdžia prieš rinkimus, siekdama didesnio populiarumo tarp meškeriotojų, pasižadėjo, kad vidaus vandenyse neliks statomų tinklų. Dabar tas pažadas ir yra įgyvendinamas“, – ŪP sakė žvejų vadovas.

Pašnekovas pasakojo, kad jis gyvena kaime, jau yra perkopęs 60 metų ribą, bet iki pensijos dar keleto metų trūksta. „Žvejybai buvau išsinuomojęs keletą ežerų, bet dabar valdžia nuomos pratęsti nesutinka, todėl aš lieku be pragyvenimo šaltinio“, – kalbėjo D. Pumputis. Pasak pašnekovo, seliavas, ungurius, kitas žuvis regione žvejojo apie 50 žmonių ir dabar jie visi stumiami į gyvenimo užribį. „Vienas žvejas sukurdavo tris papildomas darbo vietas, mes kartu į valstybės biudžetą sumokėdavome 118 tūkst. Eur mokesčių, bet buvo nuspręsta viską sunaikinti“, – dėstė AŽA pirmininkas.

Kaip žinia, rinka tuščia būti negali, todėl paklausėme žvejo, kas ją užpildo, kas į restoranus pristato pačias sveikiausias žuvis – seliavas? „Gėluose vandenyse sugautų žuvų rinką užpildo Lenkijos žvejai, dar kažkiek prisideda nelegalūs žuvų gaudytojai“, – Lietuvoje daug kur girdėtą schemą piešė D. Pumputis. Beje, Aukštaitijos žvejai rankų nuleisti neketina. „Matyt, teks su valstybe teisme bylinėtis, nes savo veiksmams jokio pagrindimo ji neturi“, – atsisveikindamas sakė patyręs žvejys.

Nėgės – beveik nebegaudomos

Žuvininkystės įmonių asociacijos (ŽĮA) „Lampetra“ tarybos pirmininkė Siga Jakubauskienė ŪP pripažino, jog naujienos – nelinksmos. „Juk viską sugriauti yra lengviau nei sukurti. Jau derinami aprašai, kaip kuo greičiau žvejams išmokėti kompensacijas, skatinant juos palikti verslą. Kuršių mariose žvejybos limitai sumažinti 30 proc., o nėgių sugavimo limitai nukirpti net 99 proc.“, – situaciją komentavo S. Jakubauskienė.

AM nustatė, kad per vienerius kalendorinius metus upinių nėgių verslinės žvejybos įrankiais bus galima sugauti 35 kilogramus – 20 kilogramų Nemuno ruože ties Jurbarko–Šilutės rajono riba Rusnėje, ir 15 kilogramų – Šventosios (Baltijos jūra) upėje.

Dar vasaros pabaigoje ŽĮA „Lampetra“ raštu kreipėsi į AM dėl asociacijos narių, kurie turėjo nėgių žvejojimo kvotas, galiojančias iki 2026 m., tačiau jos buvo sustabdytos Žuvininkystės tarnybos direktoriaus įsakymu, nesant nustatytam nėgių sugavimo limitui šiais metais. „Prašėme ministro nustatyti nėgių sugavimo limitą, nes be jo žvejai negalėjo pradėti žvejybos. Bet lyg į sieną...“ – pasakojo S. Jakubauskienė.

Aplinkos ministras savo sprendimą 99 proc. sumažinti nėgių sugavimo limitą bandė grįsti kažkokias moksliniais tyrimais, bet paprašytas juos pateikti, paprasčiausiai nėrė į krūmus. „Toks sprendimas neatitinka ūkio subjektų lūkesčių, sudaromos priverstinės sąlygos nutraukti žvejybos veiklą jau 2023 m., nors Žuvininkystės įstatyme numatyta uždrausti nėgių žvejybą nuo 2026 m. sausio 1 d.“, – aiškino ŽĮA „Lampetra“ tarybos pirmininkė.

Dar yra kuo didžiuotis

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 117, 2023 m. spalio 17 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Redakcijos ir Sigos JAKUBAUSKIENĖS nuotraukos

Titulinėje nuotr. – UAB „Juodkrantės žvejys“ vadovas Karolis Tamulis turistams demonstruoja žvejybos įrankius.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.