Žvejų mėgėjų bendruomenė: reikia atsisakyti perteklinių draudimų, o ne įvesti papildomus

Su AM siūlomais Taisyklių pakeitimais nesutinka Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD), projektą išnagrinėjusi kartu su visuomeniniais žvejais aktyvistais.

Kaip paaiškina AM projekto lydraštyje, siekiant geriau apsaugoti didelių žuvų išteklius, numatoma nustatyti, kad privaloma paleisti atgal į vandens telkinį:

• didesnes kaip 80 cm lydekas,
• didesnius kaip 65 cm sterkus,
• visus marguosius upėtakius,
• mažesnius kaip 30 cm ešerius.

LMŽD pastebėjimu, šie pasiūlymai nėra pagrįsti jokiais argumentais.

Ketinama nustatyti ribojimus, kuriais reikšmingai būtų įsikišta į vandenų ekosistemas, tačiau siūlomi pakeitimai nėra paremti mokslininkų ichtiologų tyrimais.

Žvejybos taisyklėse jau seniai yra sąrašas telkinių, kuriuose yra saugomos trofėjinės žuvys ribojant maksimalų galimos paimti žuvies dydį. Tačiau pačios AM skelbiamais žuvų išteklių tyrimų duomenimis, dalyje tų vandens telkinių žuvų išteklių būklė yra prasta arba tik vidutinė. Tai gali rodyti, kad plėšriųjų žuvų maksimalaus dydžio ribojimų įvedimas neprisideda prie žuvų išteklių būklės vandens telkinyje pagerėjimo.

Asmenims, žvejojantiems leidžiamu povandeninės žvejybos būdu, praktiškai būtų sunku įvertinti, ar sterkas, lydeka bei ešerys nėra didesni nei projektu siūlomas didžiausias sužvejotinos žuvies dydis. Šiuo būdu žvejojant nuolat grėstų pavojus tapti pažeidėju.

Niekuo nepagrįstas ešerių maksimalaus leidžiamo imti dydžio nustatymas. Ši žuvis jautri slėgio pokyčiams ir, pagauta didesniame gylyje, jau nebūna pakankamai gyvybinga, kad galėtų būti paleista. Be to, žuvų išteklių tyrimai nerodo ešerių populiacijos mažėjimo, nors tai yra viena populiariausių žvejojamų žuvų, o valstybės pastangomis Lietuvos ežerai ešeriais nėra žuvinami.

Taip pat nėra pagrįstas reikalavimo marguosius upėtakius gaudyti pagal principą „pagavai-paleisk“. LMŽD pastebėjimu, panašiomis buveinėmis ši rūšis dalinasi su kiršliais, kurių žvejybai ribojimai nesiūlomi. Dėl siūlomos nuostatos, jos būtinumo nebuvo diskutuota ir sutarta dėl bendros pozicijos tiek žvejų, tiek mokslininkų ichtiologų, tiek ir Aplinkos ministro patariamojoje Mėgėjų žvejybos taryboje.

Panaikinama galimybė žvejoti pirmą arba paskutinę draudimo dieną, kai ji yra savaitgalio ar švenčių diena.

Su šia  nuostata nesutikdama LMŽD pažymi, kad išimties taikymas praktikoje yra nusistovėjęs, žvejai nesusiduria su jokiais neaiškumais dėl šios išimties taikymo. Ši išimtis suteikia asmenims didesnes galimybes užsiimti mėgstama žvejybos veikla.

Taisyklės išimtis žuvų išteklių būklei neturi neigiamo poveikio, tuo tarpu gerokai padidina (ypač dirbantiems asmenims) galimybes žvejoti ir taip leisti laiką gamtoje.

„Projektu įtraukiamais papildomais apribojimais žvejybos taisyklės dar labiau komplikuojamos, nepaisant ir taip žvejų tarpe vyraujančio požiūrio, kad taisyklės yra itin sudėtingos ir sunkiai suprantamos vidutiniam žvejui“, – išvadą daro LMŽD, siūlydama ministerijai atsisakyti perteklinių draudimų, reguliavimą padaryti aiškesnį ir glaustesnį.

Pagal LMŽD

Asociatyvi 123rf nuotr.