Žvyrkelius taisyti padeda ūkininkai

Šlapias ir kone iki pusiaužiemio užsitęsęs ruduo daug kur nepataisomai sugadino kaimo kelius. Savivaldybės, baigusios Automobilių kelių direkcijos pernai atseikėtus Kelių priežiūros ir plėtros programos pinigus, metų pabaigoje tiesiog paliko juos likimo valiai. Kai kuriose savivaldybėse vietiniai žvyrkeliai tapo panašūs į arimus. Labiau pasisekė Jurbarko krašto gyventojams. Gruodį savivaldybė kaimo keliams prižiūrėti papildomai skyrė per 18 tūkst. Eur.

Seniūnija kelius prižiūri pigiau „Keliai yra didžiausias mūsų rūpestis ir skausmas“, – neslepia Jurbarko rajono Eržvilko seniūnijos seniūnas Gintaras Kasputis. Viena iš didžiausių rajono seniūnijų prižiūri net 145 km žvyrkelių. Pernai jiems dėmesio reikėjo kur kas daugiau nei bet kuriais kitais metais, nes duobių atsirasdavo po kiekvieno smarkesnio lietaus. Vanduo gadino kelio profilį, pralaidas, plovė griovių krantus, todėl ir pravažiavus greideriui kelias ne ką pagerėdavo. G. Kasputis ŪP tvirtino, kad 2017 m. finansiškai buvo ne patys blogiausi: seniūnija kelių priežiūrai gavo net 32 tūkst. Eur. Pinigai atrodo dideli, tačiau kai ankstesnės rajono valdžios kaimui beveik neskirdavo dėmesio, per vienus ar kelerius pastaruosius metus padėtis iš esmės pasikeisti negali. Juolab kad keliams prižiūrėti samdant kelininkus lėšų užtenka tik didžiausioms duobėms žvyru užpilti ir porai kartų greiderį į kaimus pasiųsti. „Pernai dėl blogų oro sąlygų kaimo kelių priežiūra atsiėjo brangiau nei visais ankstesniais metais. Laimė, seniūnija turi savo traktorių su prikabinamu greideriu, o didelio galingumo techniką samdome tik tada, kai reikia atkurti kelio profilį, pagilinti pakelės griovius. Suskaičiavome, kad lyginimas kainuoja vos dešimtadalį to, ką sumokėtume už tą patį darbą kelininkams, o už sutaupytas lėšas galime įsigyti daugiau žvyro“, – aiškino seniūnas.

Dirbo, iki užsnigo Eržvilko seniūnijos kelius sniegas užklojo tik šią savaitę, o visą praėjusį dešimtadienį juose dirbo ūkininkų technika. Prieš pat Naujuosius metus Jurbarko savivaldybės administracija seniūnijų kelių priežiūrai išdalijo 18,8 tūkst. Eur. Eržvilkui papildomai skirta 4 700 Eur. Seniūnas teigia, kad už juos pavyko nupirkti 239 kub. m. žvyro. „Ir dabar kelius taisėme savo jėgomis, nepirkome kitų organizacijų paslaugų. Seniūnija daug technikos neturi, todėl kvietėme į pagalbą ūkininkus. Turiu pripažinti, kad jie yra didžiausia mūsų atrama – dauguma geranoriškai skiria techniką, nes patys tais keliais važinėja“, – ŪP sakė G. Kasputis. Pasak seniūno, žiemą buvo taisomi tik tie kaimo keliai, kuriais žmonėms jau buvo sunku važiuoti, – gyventojai skundėsi, kad provėžose kimba automobilio dugnas, dumble klimpsta ratai. Labai blogas kelias buvo į Dirvonų kaimą, sunkiai žmonės pasiekdavo Petkaičius, žiojėjo gilios duobės Lybiškių gyvenvietės Geležinkelio gatvėje ir kitur. Pakrauti ir išlyginti žvyrą seniūnijos darbuotojams šiose vietose padėjo ūkininkai Virginijus Bajorinas, Albertas Rupšaitis, Remigijus Gunevičius. Pasak seniūno, yra ne vienas ūkininkas, kuris nuolat prižiūri savo kaimo kelius. Pavyzdžiu daugeliui galėtų būti 10–15 km Plėkių kaimo kelio kiekvieną žiemą valantis Mindaugas Lopetaitis, Petkaičių kaime šeimininkiškai kelią tvarko Mindaugas Buitkus ir Modestas Buitkus, Sniegoniškės kaimo kelią prižiūri Antanas Jarmoška, o Lybiškių, Varlaukio, Kubiliškės kaimo kelius – Alfonsas Liubansas. „Seniūnija pasirūpina visų vietinių bendrojo naudojimo kelių priežiūra, bet labai džiaugiuosi, kad prisideda ir ūkininkai – juk tie keliai pirmiausia jiems ir reikalingi. Jei valstybė už tokią labdarą dar sumažintų šiems žmonėms bent dalį mokesčių, pagalbos tikrai sulauktume daug daugiau. Būdamas Austrijoje mačiau, kaip ūkininkai prisiima atsakomybę už tuos kelius, kuriais važinėja, to reikėtų ir mums siekti“, – mano G. Kasputis.

Pilietiškumo pavyzdys Seniūnas ŪP tvirtino nesibaiminantis žiemos pūgų. Nors planuoja vykdyti viešuosius pirkimus sniego valymo paslaugoms teikti, didžiuosius darbus kiekvieną žiemą nudirba ūkininkai. Pasak G. Kaspučio, žmonės supranta, kad žiemą gali būti nepatogumų ir nesiskundžia, jei kokią vieną kitą dieną keliai būna ne tokie geri. „Mūsų gyventojai žino, kad jei kuriam atsitiks kokia bėda, seniūnijos darbuotojai visada atvažiuos ir nuvalys kelią. Labai džiaugiamės ir dabartinės mūsų rajono valdžios požiūriu į žmones – tai atsispindi ir skirstant finansavimą kelių priežiūrai. Kas ką besakytų, žinau, jog keliai pastaraisiais metais sulaukia daug daugiau dėmesio nei anksčiau“, – džiaugėsi Eržvilko seniūnas. Jurbarko savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė ŪP sakė vertinanti seniūnų pastangas bendradarbiaujant su ūkininkais taupyti rajono biudžeto lėšas. „Eržvilko seniūnijos ūkininkai galėtų būti pavyzdžiu visiems žemdirbiams. Jų rūpestis savo kaimo keliais pagirtinas – tai atsakingų žmonių požiūris į vietą, kurioje gyvena. Kitos seniūnijos tokios pagalbos labai pasigenda“, – tvirtina V. Rekešienė.

Ekstremalioji situacija – ir keliuose Administracijos direktorė sa­kė, jog susirūpinti kaimo keliais teko dar vasaros pabaigoje, kai aptariant žemės ūkyje susidariusią ekstremaliąją situaciją seniūnai vienu balsu reikalavo atkreipti dėmesį į kaimo kelius, – kilo grėsmė, kad liūtys juos visiškai sugadins. Administracijos vadovai įpareigojo seniūnus įvertinti defektus ir pateikti skaičiavimus, kiek žvyro reikėtų avarinių kelių būklei pagerinti. Pirmiausia įvertinti tie keliai, kuriais labiausiai skundėsi gyventojai, taip pat vieškeliai, kuriais kasdien kursuoja mokykliniai autobusiukai. Papildomą finansavimą nuspręsta skirti Eržvilko, Raudonės, Šimkaičių, Skirsnemunės ir Jurbarko miesto seniūnijoms. Eržvilko seniūnijai, turinčiai ilgiausią vietinių kelių tinklą, skirta daugiausia pinigų. „Susumavę visų atliktų darbų galutines kainas, suskaičiavime, jog vykstant viešųjų pirkimų konkursams pavyko sutaupyti apie 10 tūkst. Eur Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Beveik tiek pat skyrėme ir iš rajono biudžeto. Turbūt tai pirmas kartas, kai sutaupytos rajono biudžeto lėšos nukreipiamos seniūnijų kelių priežiūrai“, – ŪP sakė V. Rekešienė. Jurbarko savivaldybės administracijos direktorė tikisi, kad ūkininkai atsilieps ir į seniūnų prašymus valyti sniegą kaimo keliuose. Pasak jos, kaimo keliai tik tada bus geri, kai visi – ir gyventojai, ir seniūnijos – jais atsakingai rūpinsis.

Daiva BARTKIENĖ ŪP korespondentė