Zyplių dvare kultūrą ragavo visais pojūčiais

Naujo formato renginyje susiliejo kelios skirtingos patirtys – literatūrinį žodį lydėjo muzika, dvaro istorijos ir vaišės, o ypatingą nuotaiką kūrė pati vieta: senasis Zyplių dvaro parkas, XIX amžių menantys rūmai ir Bučinių sala. Pasak Šakių viešosios bibliotekos direktorės Kristinos Lebedžinskienės, renginio idėja buvo brandinama jau kurį laiką. Iš pradžių sumanymas buvęs gerokai platesnis – tokius susitikimus norėta rengti mažiau atrastose vietose, kiekvieną jų skirti vis kitai šaliai, supažindinti su jos kultūra bei gastronomija. Nors finansavimo šiam sumanymui gauti nepavyko, bibliotekos kolektyvas jo neatsisakė – pirminę idėją pritaikė mažesnės apimties renginiui.

„Norėjosi kultūrą patirti visais pojūčiais, palepinti ir dvasios, ir kūno skonio receptorius, o literatūrinius skaitymus išvesti iš įprastų rėmų – suteikti jiems lengvumo, netikėtumo ir šiek tiek pramogos. Siekėme, kad kultūra būtų galima mėgautis intelektualiai ir šiek tiek rafinuotai, tačiau kartu – jaukiai bei šiltai“, – pasakoja K. Lebedžinskienė ir priduria, kad dėliojant šias idėjas gimė ir pats renginio pavadinimas.

Pirmoji vakaro stotelė laukė dvaro Bučinių saloje, kur į šmaikščius literatūrinius skaitymus kvietė kraštietis aktorius Remigijus Endriukaitis. Sugrįžimas į Zanavykiją jam buvo asmeniškas – aktoriaus gimimo liudijime įrašytas jau išnykęs Pikčilingių kaimas, netoli Liepalotų, o didžioji vaikystės ir jaunystės dalis prabėgo Šakiuose. Aktorius neslėpė pasididžiavimo, kad yra šio krašto žmogus, o jo parengta programa klausytojus nukėlė 120 metų į praeitį ir leido išgirsti, kokiomis nuotaikomis bei rūpesčiais gyveno tuometiniai zanavykai. Aktorius rėmėsi dviejų šio krašto šviesuolių tekstais. Vienas jų – Akėčių kaime gimęs ūkininkas, knygnešys, poetas ir publicistas Juozas Pavalkis-Vijūnas, savo kūrybą ir publicistiką skelbęs laikraštyje „Ūkininkas“. Susirinkusiesiems skaitytos 1902 m. publikacijų apie Lukšių ir Zyplių kraštą ištraukos. Vakaro dalyviai taip pat išgirdo ir kito knygnešio bei spaudos darbuotojo Prano Kriaučiūno prisiminimus. Daugiau kaip prieš šimtmetį užrašyti tekstai liudijo sudėtingą laiką, kai Lietuva gyveno carinės Rusijos priespaudoje, o lietuvių kalbą saugojo krašto šviesuoliai, knygnešiai ir spaudos žmonės. Keitėsi santvarkos, buitis ir žmonių gyvenimo sąlygos, tačiau, kaip pastebėjo skaitovas, dalis anuomet keltų problemų tebėra aktualios ir šiandien. Neapsieita ir be zanavykiškos tarmės. R. Endriukaitis kvietė prisiminti savitus krašto žodžius, kurie vieniems tebėra kasdieniški, o kitų tariami jau skamba neįprastai ar sukelia šypseną. 

Po literatūrinių skaitymų renginio dalyviai su dvaro ponia leidosi į pažintinę ekskursiją po Zyplių dvarą. Istorinė aplinka atsivėrė ne vien datomis ir faktais, bet ir pasakojimais, leidusiais pajusti kadaise čia virusio gyvenimo dvasią. O viską vainikavo muzika. Prie centrinių dvaro rūmų skambėjo styginių kvarteto „Archi Quartet“ programa. Styginių garsai susiliejo su senojo parko ošimu, o vėjuotas vakaras tik dar labiau išryškino gamtos ir muzikos dermę. Programą užbaigė arbatėlė bei vaišės. 

Nors pirminį sumanymą bibliotekos kolektyvui teko susiaurinti, jo esmė išliko, o pirmoji degustacija parodė, kad kartais pakanka kultūrai suteikti kitokią formą, kad ji atsivertų naujais pavidalais ir skoniais.

Lina MORKŪNIENĖ / „Draugas“