Nesakykite karvei „tu“!

karvute

Šakių r. ūkininkės Irmos Šimaitienės dukra Kamilė norėjo susipažinti su raguota juodmarge.

– Karvę reikia gerbti, ji pati išsilaiko ir dar žmogui pajamų uždirba, – sako Drobūkščių kaimo (Telšių r.) ūkininkė Rolanda Vasienė, su vyru Vladu dirbanti 40 ha žemės, laikanti 23 melžiamas karves, per laktaciją iš kiekvienos primelžianti vidutiniškai po 10 600 kg pieno. Šią savaitę į jos ūkį Lietuvos galvijų veisėjų asociacija (LGVA) pasidalyti patirtimi sukvietė ne tik Žemaitijos, bet ir Sūduvos, kitų regionų pieno ūkių šeimininkus. Pasak LGVA vadovo dr. Edvardo Gedgaudo, renginiu siekta pademonstruoti, kad ir nedidelis šeimos ūkis gali sėkmingai verstis, dirbti socialiai atsakingai, drąsiai projektuoti ateitį.

– Kai gegužės viduryje pradėjau šienapjūtę, kaimynai ironizavo, jog turiu sveikatos problemų, – pasakojo V. Vasys. – Dabar žolę pjaunu jau trečią kartą, kai neretas ūkininkas į ritinius suka beverčius pievų stagarus. Pienas karvei – ant liežuvio.
Beveik prieš dešimtmetį turėdami dvi karves pradėję ūkininkauti Vasiai (pedagogė ir elektrikas) rėmėsi mokslo žinių paieška, kaimynų talka ir asociacijos pamokomis.
Pasak R. Vasienės, jos ūkiui ypač vertinga buvo kaimynystėje ūkininkaujančios Ievos Stanienės patirtis. Pieno gamintojų bendruomeniškumas, rūpestis ūkio pažanga, investicijos į galvijų genetiką – visa tai (ir ne tik) lemia gamybos kaštų mažėjimą, ūkio konkurencingumo didinimą.

Seminarui ganykloje vadovauja Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas dr. Edvardas Gedgaudas.

Seminarui ganykloje vadovauja Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas dr. Edvardas Gedgaudas.

– Už pieno žaliavą mes gauname gerą kainą, be to, priedus už kokybę, – teigė R. Vasienė, pabrėždama, jog tik nuo ūkininko priklauso verslo pelningumas.
– Kiekvieno ūkio sėkmė – gera vadyba, – sakė renginio svečias iš Didžiosios Britanijos John Foster, atstovaujantis JAV veislininkystės įmonei CRI.
Antras pienininkystės ūkio sėkmės kriterijus – gera genetika. Tuomet galima pasiekti didesnių primilžių, išvengti ligų, galvijas bus puikios sveikatos. Pasak J. Foster, daugiau nei pusė Nyderlandų, Vokietijos, Anglijos pieno ūkių karvėms sėklinti naudoja genominių bulių spermą, populiaru naudoti seksuotą spermą, kuomet atvedama 90 proc. telyčaičių. Veislininkystės specialisto, svečio iš Didžiosios Britanijos teigimu, genomiškai tikrinami ne tik buliai, bet ir jų dukterys, pastarųjų palikuonės.
UAB „Litgenas“ vadybininkė Jūratė Baublienė patvirtino, jog asociacijai priklausantys Žemaitijos ūkininkai savo bandoms gerinti užsisako Nyderlandų aukcionuose vertinamų genominių bulių spermos.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas dr. Edvardas Gedgaudas žino, kaip iš eksterjero atpažinti sveiką ir pieningą karvę.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas dr. Edvardas Gedgaudas žino, kaip iš eksterjero atpažinti sveiką ir pieningą karvę.

Diskutuota ir apie pašarų laktuojančioms ir užtrūkusioms karvėms, veršeliams ir telyčaitėms sudėtį bei gamybą.
R. Vasienė šį sektorių patikėjusi specialistui – šėrimo konsultantui Tomui Karaliui. Jo teigimu, kiekvieno ūkio karvėms pašarų racionas būna labai individualus. Netgi iš R. Vasienės šienaujamų pievų pagamintas šienainis skirstomas pagal augavietę, žolių sudėtį. Kasdien kaitaliojamas pašaras karvei sukelia stresą, provokuoja ligas, o tai turi įtakos galvijo produktyvumui.

Ūkio šeimininkė atvirai pasakojo, kokios sudėties pašarus, jų priedus duoda karvėms, gyrė kokybiškus ir taupius iš Nyderlandų įvežamus KNZ laižalus.
– Perku brangiusproduktus, investuoju į veislininkystės, šėrimo, veterinarinės priežiūros paslaugas, – susirinkusiesiems kalbėjo R. Vasienė, – karvė neturi jausti pieno kainų kritimo.
Ganyklose visi apžiūrėjo produktyvių pieninių galvijų bandą, dr. E. Gedgaudas demonstravo, kaip vertinamas galvijų eksterjeras, kaip atpažinti pirmuosius somatinės ligos požymius ir pan. Smalsumą žadino R. Vasienės ūkio bandos žalmargė Maja, turinti šešis spenius ir iš visų atleidžianti pieną.

Ūkio šeimininkė Rolanda Vasienė (kairėje) sakė investuojanti į ūkio turinį, o ne į formą.

Ūkio šeimininkė Rolanda Vasienė (kairėje) sakė investuojanti į ūkio turinį, o ne į formą.

Dvi akademines valandas turėjęs užtrukti seminaras virto keliskart ilgesniu švietėjišku renginiu. Pieno ūkių savininkai iš įvairių šalies regionų su R. Vasiene išvaikščiojo po fermos patalpas, apžiūrėjo nebrangią (bet modernią) pašarų ruošimo techniką, ką galėjo – fotografavo, žymėjo užrašuose. Daugybės klausimų sulaukė ūkio svečiai – dr. E. Gedgaudas, T. Karalis, J. Foster, I. Stanienė. Jauni Šakių r. ūkininkai Irma ir Mindaugas Šimaičiai, į lauko dieną atvykę su dvejų metukų dukra Kamile, stebino smalsumu ir verslo aspiracijomis. Britas J. Foster vos spėjo raityti atsakymus į motyvuotų ir jaunų ne tik Sūduvos, bet ir Žemaitijos ūkininkų klausimus.

Autoriaus nuotraukos

Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ korespondentas

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.