Orų prognozė žemdirbiams – svarbus kasdienis ritualas

Daugelis žmonių domisi orų prognoze norėdami žinoti, imti skėtį ar ne, kokius drabužius apsivilkti išeinant iš namų arba ruošiantis kelionei į paplūdimį, tačiau orų prognozė yra ypač svarbi žemdirbiams planuojant sėjos, derliaus nuėmimo, kitus darbus. Ne visada orų prognozės būna labai tikslios – kartais sinoptikai prognozuoja saulėtą, giedrą dangų, o staiga ima ir kokioje nors vietovėje prapliumpa lietus. Orai stipriai koreguoja ūkininkų planus ir darbus, todėl jiems norisi kuo tikslesnės prognozės, koks bus oras ryt, poryt ar savaitės, mėnesio pabaigoje.

Darbai planuojami žvalgantis į orus

Koks bus oras, galima sužinoti interneto svetainėse, mobiliosiose programėlėse, tačiau kartais skirtingų tinklalapių prognozės skiriasi, ir žmonės nebežino, kuo pasikliauti.

„Dėliodami darbus visada žiūrime, kokie bus orai. Orų prognozės žemdirbiams labai svarbios, turime kuo tiksliau žinoti, kada tikėtis kritulių ar kaitros. Gismeteo svetainėje prognozės man atrodo gana abstrakčios, labiau pasikliauju Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos orų prognozėmis, pateikiamomis tinklalapyje meteo.lt. Sakyčiau, kad jie gana tiksliai prognozuoja orus. Trijų dienų orų prognozę pataiko gal 85 procentais“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kaišiadorių skyriaus pirmininkas Saulius Stirna. Ūkininkas teigė suprantantis, jog daug sunkiau prognozuoti mėnesio ar ilgesnio laiko orus, nes neįmanoma numatyti visko, kas gamtoje įvyks.

LŪS Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas dažniausiai iš televizijų pranešimų arba iš mobiliųjų programėlių sužino, koks bus oras. „Mobilioji programėlė telefone ganėtinai tiksliai rodo oro prognozę. Šiek tiek anksčiau žiūrėdavau gismeteo.lt prognozes – buvo laikas, kai ten pateikdavo ganėtinai tikslias prognozes, tačiau po to šiek tiek nuvylė –
prognozės nepasitvirtindavo“, – pasakojo I. Hofmanas.

Ūkininkas pastebėjo, kad dviejų trijų dienų prognozės būna gana tikslios, tačiau ilgesnės – savaitės ar mėnesio – ne visada pasitvirtina.

„Kita vertus, ilgesnės orų prognozės nuolat tikslinamos, o artimiausių dienų prognozės būna net labai tikslios – kartais net valandų tikslumu pasako, kokioje vietovėje saulė šviečia ar lyja. Kai būna permainingas oras, susidaro kamuoliniai debesys, prognozės ne visada būna labai tikslios, bet reikia suprasti ir sinoptikus – jiems kartais turbūt labai sunku pasakyti, kurioje vietoje tas debesis praplyš ir išlies kritulius“, – sakė I. Hofmanas.

LŪS Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas tvirtino, jog orų prognozė žemdirbiams svarbi visais metų laikais. „Ir sėjant, ir derlių nuimant, ir žemę dirbant svarbu žinoti, kokių orų laukti. Gal ne taip intensyviai, bet ir žiemą į orų prognozes dairomės, stebime, kiek bus šalčio, kaip šals – su vėju ar be jo, sniego bus ar nesnigs. Tai labai svarbu augalų žiemojimui. Su nerimu laukiame, pavyzdžiui, kai be sniego šąla ir pučia vėjas, būna žvarbu“, – tvirtino ūkininkas.

Rudenį pasėti žiemkenčiai turi peržiemoti iki pavasario. Sniego danga žiemkenčiams sudaro apsauginį sluoksnį nuo šalčio, kad jie neiššaltų, kad per žiemą sėkmingai peržiemotų, o pavasarį pereitų į kitą vegetatyvinę būseną ir galėtų augti toliau. Jei sniego danga mažėja, apsauginis sluoksnis taip pat mažėja, todėl augalai tampa labiau pažeidžiami.

Iššūkių daugėja

Gismeteo.lt orų prognozių svetainę per mėnesį aplanko daugiau nei 500 tūkstančių Lietuvos interneto vartotojų. Gismeteo.lt priklauso rusiško kapitalo įmonei MapMakers Group Ltd, kuri prieš beveik trisdešimt metų atsiskyrė nuo Rusijos meteorologijos tarnybos ir pradėjo dirbti nepriklausomai, kūrė profesionalius įrankius meteorologams. 1998 metais sukurtas tinklalapis gismeteo.ru tapo populiarus Rusijoje ir buvusioje sovietinėje erdvėje. 2010 metais buvo atidaryta atstovybė Lietuvoje – gismeteo.lt buvo pritaikytas lietuviškas domenas, viskas išversta į lietuvių kalbą.

„Orų prognozes sudarome remdamiesi Pasaulinės meteorologijos organizacijos duomenų baze, į kur duomenis siunčia ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Tais duomenimis gali naudotis viso pasaulio šalių meteorologinės tarnybos. Nors technologijos modernėja, kompiuteriai vis galingesni, bet ir iššūkių daugėja – galima teigti, jog orus prognozuoti dabar sunkiau nei prieš dešimt ar penkiolika metų. Tam įtakos turi klimato kaita, dėl jos orai tampa vis labiau permainingi“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė gismeteo.lt vadovas Kęstutis Petkevičius.

Gismeteo.lt vadovas teigė, jog labai sudėtinga orus prognozuoti ką nors ilgesniam laikui, tačiau esant tam tikriems atmosferos reiškiniams pakankamai tiksliai orus galima numatyti ir savaitei ar dviem. „Pavyzdžiui, įsitvirtinus anticiklonams, atslinkus šiltoms oro masėms šiltuoju metų laiku ar žiemą iš šiaurės įsitvirtinus šaltoms oro masėms, tačiau užėjus ciklonams arba susidūrus dviem skirtingos oro masėms, kuomet susidaro atmosferos frontai, tuomet pasireiškia dideli orų pokyčiai, orų prognozės dažnai keičiasi ir ilgalaikės prognozės tampa mažai patikimos. Jos gali stipriai keistis net kelis kartus per dieną. Vasaromis, ypač karštomis dienomis, dažnai prognozes pakoreguoja susidarę konvekcinių kritulių debesys, dėl jų susidarymo lokaliai kur nors gali iškristi kritulių, griaudėti perkūnija, ko jokie prognostiniai modeliai nebuvo numatę“, – tvirtino K. Petkevičius.

Kartais skirtingas artimiausių dienų orų prognozes praneša televizijų kanalai – taip, pasak K. Petkevičiaus, turbūt nutinka dėl to, kad galbūt nevienodu laiku paruošė orų pranešimą. Jei, pavyzdžiui, jį paruošė 15 val., tai per kelias valandas prognozė gali pasikeisti kelis kartus, nes duomenys yra nuolat perskaičiuojami ir prognozė tikslinama.

„Skirtumų pasitaiko ir tarp meteorologinių modelių prognozių, bet jie vis tiek yra daugiau mažiau panašūs, nes tai mokslo sritis, kur dalinamasi informacija. Skirtingų prognostinių modelių skirtumai dažnai yra duomenų atsinaujinimo klausimas – kaip greitai į juos reaguoja ir atnaujina“, – sakė K. Petkevičius.

Reikia ir ekspertų vertinimų

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapyje meteo.lt galima rasti artimiausių dienų, savaitės, mėnesio ar sezono orų prognozes.

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjo, klimatologo dr. Donato Valiuko, prognozavimas prasideda nuo esamos sinoptinės situacijos įvertinimo, atmosferoje vykstančių procesų sampratos. Informacija apie faktinius orus gaunama ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių meteorologijos, aerologijos stočių, meteorologinių palydovų, radarų, žaibų aptikimo sistemų. Tarnyboje skaičiavimams atlikti naudojami skaitmeniniai orų prognozių modeliai, o didesnės trukmės prognozėms – Europos vidutinės trukmės orų prognozių centre (ECMWF) „sukamų“ modelių rezultatai.

„Privačių svetainių, tokių kaip gismeteo.lt, orų prognozės yra sudaromos ir pateikiamos modeliuojant įvairių šalių duomenis. Tai yra tiktai kompiuterinė programa, kai nereikia net specialisto. Užsienio svetainių pateikiamos Lietuvos orų prognozės yra apibendrintos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje taip pat modeliuojamos orų prognozės, tačiau skaičiavimai atliekami daug tiksliau, įtraukiant daug daugiau duomenų iš Lietuvos, kad prognozė būtų kuo tikslesnė. Be to, duomenis dar peržiūri ir įvertina sinoptikas profesionalas, kuris pasitelkęs analizę pateikia savo išvadas“, – pasakojo D. Valiukas.

Įprasta orų prognozė gimsta specialistui išanalizavus esamus orus bei įvertinus modeliavimo (skaičiavimų) rezultatus, jų patikimumą. Mėnesių prognozės sudaromos atliekant ekspertinį vertinimą naudojantis įvairiais šaltiniais. „Visada patariame, jog norint žinoti, koks bus oras kokioje nors šalyje, būnant užsienyje, geriausia žiūrėti tos šalies oficialios meteorologijos tarnybos prognozes. Jose dirba specialistai profesionalai – kad orų prognozė būtų tikslesnė, reikalingas ir eksperto įsikišimas“, –
sakė D. Valiukas.

Virusas paveikė ir orų prognozes

Gamtoje vykstantys procesai kartais iškrečia netikėtų staigmenų. Dėl pokyčių gamtoje ilgalaikes prognozes tenka nuolat tikslinti. Didelę įtaką orų prognozėms daro klimato kaita. „Vykstant klimato kaitai, pati atmosfera, klimato sistema tampa chaotiškesnė ir darosi sunkiau prognozuoti. Kita vertus, tobulėja technologijos, jos leidžia apibendrinti daugiau meteorologinių duomenų, reikalingų prognozei. Mokslas eina į priekį, ir prognozių patikimumas didėja“, – tvirtino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skyriaus vedėjas Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr. D. Valiukas.

Kartais žmonės stebisi, jog prognozavo saulėtą dieną, o lauke lyja. Pasak klimatologo, kartais taip nutinka, jog žmogus pro savo langą mato lietų, tačiau tas lietus būna labai mažoje teritorijoje – kitas žmogus už poros kilometrų pro langą mato saulę, kas ir buvo prognozuota.

„Kartais labai nedaug reikia, kad susiformuotų koks nors orų postūmis į vieną ar į kitą pusę. Ypač vasarą labai besimaišantys orai kartais lemia, kad nedidelėse teritorijose susidaro tokie pokyčiai“, – sakė D. Valiukas.

Klimatologas pažymėjo, kad per koronaviruso pandemiją orų prognozių patikimumas visame pasaulyje sumažėjo net keliolika procentų. Taip nutiko dėl pandemijos metu sumažėjusio lėktuvų skrydžių skaičiaus. Lėktuvai reguliariai pateikia daugybę įvairių meteorologinių duomenų, tarp jų oro temperatūrą, santykinę oro drėgmę, oro slėgį, vėjo kryptį ir kt., o visa tai panaudojama kuriant orų prognozių modelius. Turint mažesnį meteorologinių duomenų kiekį prognozių modeliai pateikia ne tokias tikslias prognozes.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė