Kiek bevažiuotum per kraštą, retai, labai retai bepamatysi kinkinį. Nei su malkomis pavasarį, nei su mėšlu rudenį. Ir besiganančio bėrio ar sarčio pasiilgsi. Retame kaime belikęs koks vienas arkliokas, lyg priminimas kraštiečiams, kad būta šaunios praeities, kad iki paryčių degė naktigonių laužai, kad pas mergeles ber...